Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015 m. birželio 16 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-02 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p. 4 metams laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 10 mėnesių ir 23 dienos.

Bausmės pradžia – 2013-05-10, bausmės pabaiga - 2017-05-09.

2015 m. birželio 16 d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. M. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka - turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas, o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo, ne tik tai, kad A. M. anksčiau buvo teistas, bet ir tai, jog praeityje nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė ir vėl nusikalto, o šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį sunkų nusikaltimą. Kaip matyti A. M. nusikaltimai sunkėja, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra artima vidutinei, o neatliktos bausmės dalis dar nemaža, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, buvo paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įvykdė Komisijos rekomendacijas, mokėsi, palaiko ryšius su artimaisiais, sprendė, jog tai parodo požymius, jog nuteistasis siekia koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu įvertinti aplinkybių visumą, kuri apima ne tik nurodytas nuteistojo teigiamą elgesį apibūdinančias aplinkybes.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime ir apeliaciniame skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlieka bausmę už smurtinio tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui). Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas. Tačiau apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra tinkamai motyvuota, pagrįsta įrodymais, pirmosios instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgė ne tik į A. M. pastangas keistis, tačiau ir į visuomenės interesą. Teismas vertino tai, jog A. M. praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs ir tai savaime suprantama nesukelia neigiamų pasekmių šiuo metu, tačiau ši informacija iš esmės charakterizuoja asmenį. Nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo teigiamas charakteristikas, nepagrįstas, nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenys patvirtina, A. M. bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą keturis kartus paskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau pažymėtina, kad pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai yra alkoholio vartojimas, ko atsisakyti laisvėje gali būti sunku, ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis turi skolų Valstybinei ligonių kasai ir VMI, tačiau jų nedengia, netinkamai pasirenka problemų sprendimo būdus. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas artimas vidutiniam – 31 balai. A. M. bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino, kas neabejotinai rodo, kad A. M. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.

2015 m. liepos 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

Nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.