Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei , dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajai A. P., kaltinamajam A. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 1 kartą – 1992-02-21 už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau- LR BK) 146 str. 3 d. (red. iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m., taikant BK 25¹ str. lygtinai atleistas, priverstinai įdarbinant, teistumas išnykęs, -

-kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135str.2d.3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. 2011-07-17, laikotarpiu nuo 17.00 iki 24.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje, buitinio tarpusavio konflikto su savo sugyventine A. P. metu, tyčia kumščiu sudavė A. P. nemažiau kaip du smūgius į veido sritį ir šiais smūgiais padarė jai sužalojimus - dešinės akies viršutinio voko odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą smakro dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje, dėl kurio kilo pavojus A. P. gyvybei, - tokiais veiksmais jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Kaltinamasis A. M. pripažino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir paaiškino, kad jis su A. P. gyvena kartu(sugyventiniai) apie 16 metų, apie 7 metus abu gyvena jo sesers bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikų jiedu neturi. A. P. dažnai girtaudavo, niekur nedirbo, pašalpų negauna, jis ją pilnai išlaiko. Tarp jų dažnai kildavo konfliktai dėl jos girtavimo. 2011-07-17, dieną A. P. išėjo iš namų ir grįžo apie 17-18 val. visiškai girta, sumušta nebuvo. Jis tą dieną buvo namie, buvo pradėjęs gerti alų, kai grižo A. P., girtas ar apsvaigęs nebuvo. Tarp jo ir A. P. kilo konfliktas, nes jis jai pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji pastoviai geria, nesirūpina buitimi. Į tai A. P. atsakė necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu A. P. siekė jam sugriebti nagais už akių, tačiau jis spėjo pasitraukti, nukrito jo akiniai, sudužo, dėl ko jis labai supyko ir 2-3 kartus sudavė jai abiem rankomis (plaštaka, ne kumščiu) per veidą iš abiejų pusių. Smūgiai buvo vidutinio stiprumo, po ko ji atsisėdo ant lovos, apsiramino. Tada A. P. atsigulė į lovą ir užmigo. Jis taip pat nuėjo miegoti. Naktį, apie 3 val., jis išgirdo duslų garsą , atsikėlė iš lovos, užsidegė šviesą ir pamatė ant grindų, tarp lovos ir stalo, ant nugaros gulinčią apsirengusią rūbais A. P.. Ji knarkė, jis bandė ją pakelti, tačiau nepavyko, nes buvo per sunki. Tada jis paliko ją ant grindų, galvodamas, kad pamiegos , išsiblaivys ir pati atsikels. Rytą ,atsibudęs 2012-07-18, apie 6 val., jis pamatė A. P. gulinčią toje pačioje vietoje, tokioje pačioje pozoje, knarkiančią, iš jos burnos bėgo putos, ji buvo be sąmonės. Jis pradėjo valyti putas, atėjo kaimynas J. R., kuris padėjo A. P. įkelti į lovą. Tada jis paskambino GMP. Atvykus medikams, A. P. buvo išvežta į ligoninę, jis ją palydėjo į ligoninę, kur A. P. buvo operuota. Jis ja pastoviai rūpinosi, lankė ligoninėje, slaugos namuose, dabar gyvena kartu ir ją prižiūri, išlaiko. A. P. sužaloti jis nenorėjo, matė, kad jos pakaušis nedaug praskeltas(matėsi kraujas, kurį vėliau nuo grindų išvalė), galvojo, jog griūdama naktį ji atsitrenkė į stalą. Iki šio įvykio prieš 2-3 savaites A. P. buvo kažkur nugriuvusi, nes girta vaikščiojo, griuvinėjo.

Kaltinamasis A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą bei nurodė įvykio aplinkybes, prie kurių jis sumušė A. P.. (T.1, b.l. 125-128).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltinamasis nurodė tas pačias nusikaltimo padarymo aplinkybes.(T. 1. b.l.131-132).

Prisipažinime kaltinamasis nurodė, kad 2011-07-17 konflikto su A. P. metu jis kumščiu jai sudavė į galvą tris ir daugiau kartų(T. 1, b.l.116).

Nukentėjusioji A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė, o ikiteisminio tyrimo metu parodė , kad ji su A. M. gyvena kartu apie 15 metų, adresu (duomenys neskelbtini). Su juo sutarė gerai, bet pasitaikydavo konfliktų. Ji niekur nedirbo, A. M. ją išlaikė. 2011-07-17 vakare ji su A. M. grįžo į namus. Daugiau apie įvykį parodymus duoti ji atsisakė. (T.1, b.l. 82).

Liudytojas J. R. parodė, kad jis kaimynus A. P. ir A. M. pažįsta apie 6-7 metus, šie dažnai girtauja, konfliktuoja. Keletą kartų jis yra matęs A. P. sumuštu veidu, su „mėlynėmis“, ji sakydavo, kad nukrito ir susižalojo. 2011 m. liepos 18 d., apie 6.30 val. jis išėjo į kiemą pavedžioti šuns, paėmė kaulų nunešti A. M. šunims. Įėjęs į butą, kambaryje, ant lovos pamatė sėdintį A. M., ant grindų, ant nugaros gulėjo A. P.. Jis matė, kad ant A. P. galvos, plaukų yra daug kraujo, šaukiama ji nereagavo, tik gargaliavo. A. M. pasakė, kad naktį ji iškrito iš lovos ir galvą susitrenkė į stalo kampą. A. M. paprašė padėti įkelti A. P. į lovą. A. P. abu įkėlė į lovą, jis pamatė ant grindų, kur buvo A. P. galva, daug kraujo. Tada jis pasakė A. M. greičiau kviesti GMP, ir pats išėjo į namus. Po pusvalandžio jis pamatė, kaip atvažiavo GMP, medikai A. P. išvežė į ligoninę.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. R. patvirtino nurodytas aplinkybes. (T.1, b.l. 109-113).

Liudytoja A. Č. parodė, kad ji kaimynus A. P. ir A. M. pažįsta ,jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butą pavertė lindyne. Kaimynai pastoviai girtauja, triukšmauja, mušasi, dėl ko ji ne kartą kvietė policiją dėl keliamo triukšmo naktimis.

2011 m. liepos mėn. viduryje, rytą, apie 7 val. liudytojai išeidinėjant į darbą, kieme, pamatė GMP automobilį ir kaimyną Jurijų, kuris pasakė, kad į ligoninę yra išvežama A. P., kad ji kruvina. Ji matė kaip A. M. vaikščiojo po kiemą, tačiau su juo nekalbėjo. Tą pačią dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad A. P. buvo smarkiai sužalota.

Nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai.

VTMT prie LR TM Klaipėdos skyriaus pakartotinės komisijinėje teismo medicinos specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. konstatuoti sužalojimai:

1. galvos sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio srityje;

2. kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinės sienos kairėje pusėje, kairės krūties ir dešinio žasto srityje, nugaros odos nubrozdinimai, kojų odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos.

Galvos sužalojimai bei poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinės sienos kairėje pusėje, kairėje krūtyje ir dešinio žasto srityje švieži - atitinka nurodytą įvykio laiką. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu buvo dviejų dalių: viena dalis - lėtinė subdurinė hematoma, kuri galėjo būti apie 2 sav. senumo, kita dalis - ūminė subdurinė hematoma, atitinkanti 2011-07-17. Lėtinė subdurinė hematoma sudarė mažesnę po kietuoju smegenų dangalu išsiliejusią kraujo dalį ir galvos smegenų nesuspaudė. Ūminė subdurinė hematoma suspaudė galvos smegenis, todėl vertinama, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.4). Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, galvos sužalojimai rodo į dvi trauminio poveikio vietas: dešinė akiduobė, smakras, kas atitinka ir kaltinamojo paaiškinimus apie suduotų smūgių nukentėjusiajai vietą. Padaryti seni išoriniai sužalojimai kojose bei odos nubrozdinimai nugaroje, medicininiuose dokumentuose aprašyti lakoniškai , jie patvirtina kaltinamojo aiškinimus apie tai, kad A. P. anksčiau griuvinėjo, susižalojo.

Tiksliai nustatyti, nuo kurio trauminio poveikio išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, negalima, bet labiau tikėtina, kad šis kraujo išsiliejimas atsirado dėl smūgio į dešinę akiduobę, galėjo gautis suduodant kumščiu. Odos nubrozdinimas smakro srityje padarytas buku daiktu ar paviršiumi, paaiškinamas sumušimu arba atsitrenkimu. Tokie A. P. veido sužalojimai negalėjo atsirasti suduodant plaštakos delnu. Sužalojimai kitose kūno srityse vertinami, kaip nežymūs ir sunkiai galvos smegenų traumai įtakos neturėjo. Galvos sužalojimų padarymo metu A. P. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, labiausiai tikėtina, kad stovėjo ar sėdėjo atsisukusi priekiu į ją sužalojusį asmenį, nes išoriniai sužalojimai išsidėstę veido srityje. Savigynai, grumtynėms būdingų sužalojimų nekonstatuota. Šios specialistų išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo aiškinimą apie faktinį smūgių sudavimą nukentėjusiajai.

A. P. galvos - veido sužalojimai negalėjo gautis jai iškritus iš lovos A. M. nurodomu būdu, nes jis rado nukentėjusiąją iškritusią iš lovos ant grindų aukštielninką t.y. gulinčią ant nugaros. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto, krūtinės ląstos sienos kairės pusės ir kairės krūties srityje galėjo gautis nuo sumušimo, atsitrenkimo bei spaudimo. Tikėtina, kad šios poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos A. M. nurodomu laiku ir būdu, keliant nukentėjusios kūną. Seni kojų odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti griuvinėjant.

Po patirtos galvos traumos, kol po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, taip vadinamu „šviesiuoju laikotarpiu" nukentėjusioji galėjo likti sąmoninga ir atlikti valingus veiksmus (judėti ir pan.) - tai galėjo trukti kelias valandas. Kraujas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje išsiliejo dėl galvos sumušimo, plyšus smegenų žievės venai ties jos įtekėjimu į veninį antį. Šiam kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu įtakos galėjo turėti ankstesnė galvos trauma, dažnas alkoholio vartojimas bei girtumas įvykio metu. (T.1, b.l. 42-46).

Greitosios medicinos pagalbos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tarnybos darbuotojai 2011-07-18 07 val. 19 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado A. P., kuri buvo be sąmonės, veidas paburkęs, nubrozdinta nugara. (T.1, 89-90).

GMP kompiuterinės laikmenos šifruotė patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2011-07-18 07:13 iškvietė pagalbą nukentėjusiajai(T.1., b.l.76).

Kauno Klinikų raštas patvirtina, kad A. P. tolimesniam gydymui buvo nukreipta į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę(T.1., b.l.81).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimo padarymo vietą - A. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini), kambarys tvarkingas. (T.1, b.l. 16-19).

Komisijinė teismo medicinos specialistų išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 42-46)., kaltinamojo prisipažinimas (T. 1, b.l.116). paneigia kaltinamojo versiją apie tai kad kumščiu jis nukentėjusiosios nesužalojo, kad galvą ji galėjo prasiskelti naktį griūdama į stalo kampą. Tai laikytina kaltinamojo gynybine pozicija.

Aptartų ir išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis A. M. tarpusavio konflikto su sugyventine A. P. metu sunkiai sutrikdė jos sveikatą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2d. 3p.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.

Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 135str.2d.3p.( LR BK 11 str.6d.).

Teismas kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl neteisėtų savo veiksmų ir pasekmių, ką patvirtina jo veiksmai po nusikaltimo padarymo( pats iškvietė GMP, slaugė ir prižiūrėjo nukentėjusiąją po patirto sužalojimo ir gydymo, prižiūri ir išlaiko iki šiol) – LR BK 59 str. 1d. 2p. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, teismas nepripažįsta, nes nesurinkta objektyvių duomenų, jog nusikaltimo darymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Kaltinamasis pripažino, jog buvo pradėjęs gerti alų, tačiau apsvaigęs nebuvo. Kitų duomenų byloje nėra.

Kaltinamasis A. M. teistas 1 kartą – 1992-02-21 už nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str. 3 d. (red. iki 2003-05-01) , teistumas išnykęs (T.1, b.l. 154), administracine tvarka baustas (T.1, b.l. 66, 69), įrašytas Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (T.1, b.l. 156), įrašytas Kauno Psichiatrijos ligoninės narkologinio skyriaus įskaitoje, diagnozė: alkoholinė priklausomybė, abstinencijos būklė ( T.1, b.l. 159), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-497 nurodyta, kad A. M. teismo psichiatrinę ekspertizę atlikti nereikalinga (T.1, b.l. 163), išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis.

Byloje sąlygų ir teisinių pagrindų taikyti kaltinamajam švelnesnę, negu įstatymu numatytą bausmę(LR BK 62 str.) bei LR BK 54 str. 3 d., 75 str. nuostatas nėra.

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą(labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą(tyčia), nusikalstamos veikos motyvus(supykęs), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo iki šiol( išlaiko, slaugo ir prižiūri nukentėjusiąją), teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė mažesnė, nei numatytos sankcijoje bausmės vidurkis.

Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Valstybinės ligonių kasos prie SAM Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 19 980,68 Lt dydžio civilinį ieškinį atlyginti A. P. gydymo išlaidas. (T.1, b.l. 50-60)

Gydymo išlaidų dydį patvirtina byloje esantys dokumentai(1t. b.l.55, 60).

2012-03-19 nutarimu ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu(T.1, b.l. 65).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau- LR BPK) 109 str., asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese į jos atlyginimą iš kaltojo asmens.

Kaltinamasis A. M. kaltas dėl A. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl privalo materialinę žalą atlyginti.

Teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, jo dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl priteistinas iš kaltinamojo – LR BPK 115str.1d.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti:

1. A. P. drabužiai: kelnės, palaidinė, liemenėlė, kojinės – sunaikintini kaip beverčiai (1 dėžė).

2. Kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas Kauno m. GMPS kvietimo įrašas – grąžintina pagal priklausomybę (1 vokas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,301-305,307-308str., 115 str., BK 66 str.

nusprendžia:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2d. 3p. ir nuteisti laisvės atėmimu 4(ketveriems) metams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo (asmens tapatybės kortelė), įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (T.1, b.l. 141-146).

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą nuo 2011-07-21 iki 2011-07-22(T.1 , b.l.138,140).

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš A. M. 19 980,68 Lt(devyniolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt litų 68ct) Valstybinės ligonių kasos prie SAM Kauno teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti:

1. A. P. drabužius: kelnes, palaidinę, liemenėlę, kojines – sunaikintini kaip beverčius (1 dėžė).

2. Kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugotas Kauno m. GMPS kvietimo įrašas – grąžinti pagal priklausomybę (1 vokas).

Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.