Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T. (J. T.), jo įgaliotam atstovui advokatui Zenonui Žymančiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. T. (J. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), Čekijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. spalio 10 d., apie 19 val. 40 min, J. T., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo ginklą nešioti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,17 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris čekiškas), gabeno D kategorijos nešaunamuosius ginklus.

Apklaustas teismo posėdžio metu J. T. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, teismui parodė, kad įvykio dieną buvo prekybos miestelyje „Urmas“, kur buvo senovinių daiktų, taip pat ir karinių, prekiavimo vieta. Važiuojant iš prekybos miestelio „Urmas“, jį sulaikė policija, sulaikymo metu jis buvo išgėręs, išgėrė, nes buvo šalta. Vairuojamame automobilyje, dėžėse, buvo 159 durklai, kuriuos jis įsivežė į Lietuvos Respubliką (b. l. 174).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad įvykio dienos vakare patruliavo ir pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kurį vairavo J. T.. Sukdamas į gatvę jis užvažiavo ant „bordiūrų“, todėl įtarė, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, automobilį sustabdė. Jo kolega nuėjo prie vairuotojo ir pasikvietė jį, kadangi nesuprato, ką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalba. Jis priėjo, paklausė vairuotojo lietuviškai, paskui rusiškai. J. T. paaiškino, jog šiek tiek kalba rusiškai. Kadangi nuo J. T. sklido alkoholio kvapas, patikrino jam blaivumą ir paaiškėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neblaivus, jam nustatytas neblaivumas virš 2 promilių. Apžiūrinėjant automobilį, per langus matėsi, jog bagažinėje prikrauta dėžių, dėžėse pastebėjo peilius. Atidarius bagažinę paaiškėjo, jog dėžėse peiliai, durtuvai. Paprašė leidimo peiliams, tačiau J. T. jo neturėjo, aiškino, jog yra kolekcionierius (b. l. 175-176).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad įvykio dieną patruliavo, pastebėjo manevruojantį automobilį, kuris vienu ratu užvažiavo ant šaligatvio. Nusprendė patikrinti, sustabdė ir nustatė vairuotojui J. T. vidutinį girtumo laipsnį. Per automobilio langus pastebėjo įtartinus daiktus, peilius, dėžes. Apžiūrėjus pastebėjo peilius, karinės paskirties daiktus, todėl nusprendė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į Nusikalstamų veikų registravimo skyrių (b. l. 176).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. R. parodė, kad J. T. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas prokurorės nutarimu, kadangi nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. T. kaltę. Ji jį apklausė, J. T. jai parodė, kad į Lietuvą atvyko radęs skelbimą apie prekybos miestelyje „Urmas“ vykstantį sendaikčių turgų ir jis į jį atvyko, ketino parodyti savo peilių ir durklų kolekciją, turėjo ir kitų kolekcinių daiktų – obligacijų, pašto ženklų, optinių prietaisų. Apklausoje dalyvavo vertėja, jam buvo verčiama į rusų kalbą (b. l. 177).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2.5 promilės).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog D kategorijos ginklo savininkui draudžiama ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>.

Nagrinėjamoje byloje J. T. kaltę dėl to, kad neblaivus gabeno ginklus pripažino (b. l. 174). J. T. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 194 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, įrodyta liudytojų policijos pareigūnų A. K. bei A. V. parodymais (b. l. 175-176) bei byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta rašytine medžiaga: nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-6), pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 7-8), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos, iš kurio matyti, kad sustabdytame automobilyje Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. T., bagažinėje rasta įvairios karinės amunicijos (b. l. 9), tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), sustabdytas Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. T., jam nustatytas 2,17 promilių girtumas. Apžiūrėjus automobilį salone rasta 159 vnt. nešaunamųjų ginklų (įvairaus pobūdžio durtuvų), pritaikytų žmogui žaloti (b. l. 10), apžiūros protokolu (b. l. 11-14), fotolentelėmis (b. l. 15-21), tarnybiniais pranešimais dėl sulaikyto asmens su karine amunicija (b. l. 22-23), specialisto išvada, iš kurios matyti, kad pateikti tirti 139 durtuvai yra D kategorijos nešaunamieji-šaltieji ginklai. 20 durtuvų geležčių prie šaunamųjų–šaltųjų ginklų yra nepriskiriamos. Visi durtuvai ir geležtės yra pagaminti pramoniniu būdu (b. l. 26-32), apžiūros protokolu (b. l. 34-35), fotolentelėmis (b. l. 36-37), transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu, transporto priemonės aprašu (b. l. 38, 39, 40), įtariamojo laikino sulaikymo protokolu, asmens kratos protokolu (b. l. 43-44), nutarimu paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 46), pakvitavimais dėl grąžintų daiktų (b. l. 47-49).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 19 val. 40 min, J. T., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo ginklą nešioti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,17 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris čekiškas), gabeno D kategorijos nešaunamuosius ginklus. Tokie J. T. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 194 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. J. T. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Iš viešų Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog J. T. administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, J. T. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ATPK 194 straipsnio 2 dalies sankcijoje, jos dydį nustatant lygų baudos vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Pažymėtina, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-6367-888/2016 esančio įtariamojo laikino sulaikymo protokolo (b. l. 43) ir nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 46) matyti, jog J. T. dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, buvo sulaikytas nuo 2015 m. spalio 10 d. 22 val. 20 min. iki 2015 m. spalio 12 d. 16 val. 24 min., todėl šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą nuobaudą – baudą, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (ATPK 249 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., 65 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2014 m. sausio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-8-200/2014).

Administracinio teisės pažeidimo byla J. T. taip pat buvo iškelta už tai, kad jis 2015 m. spalio 8 d., apie 22 val. 00 min., į Lietuvos Respublikos teritoriją, į Kauną iš Čekijos Respublikos automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (numeris čekiškas), neturėdamas licencijos, importavo ne mažiau kaip 142 vnt. D kategorijos nešaunamuosius – šaltuosius ginklus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus. Tokiais veiksmais J. T. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. T. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad į Lietuvą atvyko ne su tikslu turimus daiktus parduoti, o su tikslu iškeisti, kadangi yra kolekcininkas, prekiauti neketino (b. l. 174).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad J. T. administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta dėl neteisėto vertimosi komercine, ūkine veikla neturint licencijos, kadangi jis dalį peilių buvo pasidėjęs ant prekystalio, kelis buvo išmainęs ir keletą pardavęs turguje sutiktiems žmonėms (b. l. 177).

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas, eksportas.

ATPK 173 straipsnio pastaboje paaiškinta, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Nustatant pajamas (įplaukas), gaunamas neteisėtai verčiantis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, gali būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti netiesioginiai apmokestinamų pajamų skaičiavimo metodai.

Tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

Nagrinėjamoje byloje J. T. nuosekliai teigė, kad ginklais (peiliais, durtuvais) neprekiavo, o siekė išsimainyti ir pagausinti savo kolekciją (b. l. 174). Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis, nes byloje nėra jokių duomenų, kiek galimai ginklų J. T. pardavė, kokias pajamas iš šios veiklos gavo, ir kelintą kartą galimai parduoda ginklus, nes kaip jau minėta, vienas būtinųjų J. T. inkriminuojamo teisės pažeidimo požymių yra sistemingumas, o liudytojos A. R. nurodyta aplinkybė, kad galimai dalį ginklų J. T. pardavė (b. l. 177), nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pažymėtina, kad, remiantis viešais Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. T. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už tapatų teisės pažeidimą.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. J. T. nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą ne prekiauti ginklais, o jais keistis, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad J. T. kaltė dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalies, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl proceso išlaidų

ATPK nereglamentuoja privalomo įgalioto atstovo dalyvavimo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, tačiau ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai kada yra privalomas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas. Šio straipsnio pirmosios dalies trečiame punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. T. yra užsienietis – Čekijos Respublikos pilietis ir nemoka valstybinės - lietuvių kalbos, 2016 m. rugsėjo 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teismas nutarė pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiam koordinatoriui apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T. būtinas gynėjas ir skirti koordinatoriaus parinktą gynėją dalyvauti Kauno apylinkės teismo posėdyje (b. l. 162-163). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. gynėju buvo paskirtas advokatas Zenonas Žymančius, kuris viso šios bylos nagrinėjimo teisme metu gynė jo teises ir teisėtus interesus (b. l. 168, 173-180). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T. taip pat buvo išaiškinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą (BPK 51 str., 3 d., b. l. 179).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T.. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 84,88 Eur (b. l. 170), dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo J. T. sutiko (b. l. 179). Šios išlaidos už administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 51 str. 3 d., 105 str., 106 str.), tačiau ne pilna apimtini. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje J. T. buvo kaltintas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį J. T. atžvilgiu nutraukus, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš J. T. priteistina pusė antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. yra 42,44 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalimi, 194 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsniu, 106 straipsniu,

nutaria:

J. T. (J. T.) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 194 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 173 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų) baudą.

Į paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – baudą, vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti J. T. (J. T.) laikino sulaikymo laiką (dvi dienas), tai yra nuo 2015 m. spalio 10 d. 22 val. 20 min. iki 2015 m. spalio 12 d. 16 val. 24 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (likusi galutinė bauda – 22,36 Eur (dvidešimt du eurai ir trisdešimt šeši euro centai)).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.–6367–888/2016. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Priteisti iš J. T. valstybės naudai 42,44 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

139 vienetus D kategorijos nešaunamųjų-šaltųjų ginklų, saugomų Kauno apylinkės teisme, adresu Kęstučio g. 29, Kaune, grąžinti jų savininkui J. T. (J. T.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį J. T. (J. T.) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.