Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 298 - 252 - 2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gimtasis Rokiškis“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-736-126-2014 pagal ieškovės I. V. U. ieškinį atsakovui UAB „Gimtasis Rokiškis“, tretiesiems asmenims A. M., Rokiškio rajono savivaldybei, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas keistinas. (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (LR Konstitucijos 25 str. 3 d.), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 str. 1 d. Pagal šį straipsnį, asmuo turi teisę reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys yra paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spauda, radijas), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paneigtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Remiantis šio str. 4 d., jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio str. 1 d. nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos LR Visuomenės informavimo įstatymo 44 str., 53 str. Ieškovė ieškinyje teigia, kad apie ją paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie žemina jos garbę ir orumą, dėl ko jai padaryta neturtinė žala. Kaip matyti, ieškovė 2014-04-12 bei 2014-04-22 kreipėsi į atsakovą dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo paneigimo(t. 1, b. l. 22-24, 26)nurodydama kokias žinias atsakovo reikalauja paneigti. Atsakovas 2014-05-17 rajono laikraštyje ,,Gimtasis Rokiškis” Nr. 55 (10698) paskelbė paneigimą sekančio turinio „2014m. balandžio 1d. „Gimtojo Rokiškio” Nr. 37 (10680) publikacijoje „Partijose įsibėgėjo nerštas – ant masalo užkibę perbėgėliai tikisi saugių užuovėjų ir postų“(autorė – žurnalistė A. M.) skyrelyje „Pasiekė net Prezidentės ausis“ buvo paskleisti žeminantys I. V. U. garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, neigiamai veikiantys ir veiksiantys karjerą ir jos galimybes tikrovės neatitinkantys faktai: „Kas taps Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro vadovu, atspėti nesunku. Nors buvo paskelbtas konkursas ir į šias pareigas kandidatuoti siekė ne vienas pretendentas, postas atiteks partinį užnugarį turinčiai pretendentei”. „Nejuokaukit, juk visi jau žino, kad šios įstaigos vadove bus vienos partijos proteguojama kandidatė.“ Antraštės „Partijose įsibėgėjo nerštas – ant masalo užkibę perbėgėliai tikisi saugių užuovėjų ir postų“ suponuota mintis charakterizuojant I. V. U., neatitinka tikrovės.“ Atsiprašome (t. 1, b. l. 16). Kolegija sprendžia, jog pirmasis ieškovės reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančių teiginių, kurie pažeidė ieškovės garbę ir orumą yra įvykdytas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ir pirmos instancijos teismas, jau spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, toje dalyje turėjo atsisakyti priimti ieškinį.

CK 2.24 str. 4 d. yra specialioji norma, taikoma tik kai tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė visuomenės informavimo priemonė ir šiai normai taikoma privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka ir teisė kreiptis į teismą atsiranda tik tada, kai visuomenės informavimo priemonė atsisakė paskelbti paneigimą. Atsakovei paskelbus paneigimą, ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl paskleistų žinių paneigimo, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 2.24 str. 4 d., naikina skundžiamo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad UAB “Gimtasis Rokiškis” laikraštyje “Gimtasis Rokiškis” 2014 m. balandžio 1 d. (NR. 37 (10680)) išspausdintame straipsnyje pavadinimu „Partijose įsibėgėjo nerštas – ant masalo užkibę perbėgėliai tikisi saugių užuovėjų ir postų” paskelbti duomenys: „Kas taps Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro vadovu, atspėti nesunku. Nors buvo paskelbtas konkursas ir į šias pareigas kandidatuoti siekė ne vienas pretendentas, postas atiteks partinį užnugarį turinčiai pretendentei...”. „Nejuokaukit, juk visi jau žino, kad šios įstaigos vadove bus vienos partijos proteguojama kandidatė“ neatitinka tikrovės ir žemina I. V. U. garbę ir orumą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 9 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Todėl dėl apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir motyvų dėl publikacijų pavadinimų, suponuotų minčių ir kitų duomenų paskleidimo kolegija nepasisako, nes kaip minėta aukščiau atsakovas toje dalyje sutiko su ieškovės reikalavimais dar ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje išspausdindamas paneigimą pagal ieškovės pageidavimą. Įstatymas numato, kad net visuomenės informavimo priemonei paskelbus pateiktą paneigimą, asmuo turi teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Paneigimo paskelbimas yra svarbi aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė ieškovės naudai 1 000 Lt. Apeliantas neginčija neturtinės žalos atlyginimo už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą dydžio, todėl kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Iš CK 2.24 str. analizės darytina išvada, kad įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimą. Pagal CK 2.24 str. 6 d. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Taigi, viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 73 d.). Viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai apelianto teiginiams, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė dėl savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Ieškovė taip pat nepriskirtina viešojo administravimo subjektų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktoriaus pareigoms yra samdomas darbuotojas pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas. Nors ieškovės užimamos pareigos bei veikla yra svarbios daugeliui žmonių, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo ją priskirti viešųjų asmenų kategorijai VIĮ įtvirtintos viešųjų asmenų sąvokos prasme. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovė priskirtina viešųjų asmenų kategorijai. Šiuo atveju atsakovo pateiktas viešųjų asmenų sąvokos aiškinimas neatitinka VIĮ 2 str. 73 d. esmės. Be to, atsakovo nurodyta teismų praktika taip pat nepatvirtina fakto, kad pagal šios bylos aplinkybes ieškovė galėtų būti priskirtina viešųjų asmenų grupei, o jos garbės bei orumo gynimo ribos esą būtų kitokios.

Pagal CPK 93 str. 1, 2 d. įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad neturtinės žalos dydį visais atvejais nustato teismas, todėl mažesnio, nei prašė ieškovė, šios žalos atlyginimo priteisimas nevertintinas kaip ieškinio reikalavimo dalinis atmetimas, kuris turėtų įtakos bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti. Dėl to pripažino, jog ginčas iš esmės yra išspręstas ieškovės naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tokia yra ir LAT praktika(Civilinė byla Nr. 3K-7-375/2011).

Nagrinėjamu atveju patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija apskaičiuotina taip: byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei ir asmens garbės bei orumo žeminimo, patenkinta 50 % ieškinio; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies – ieškovės prašyta priteisti 10 000 Lt, teismo priteista 1 000 Lt, t. y. patenkinta 10 proc. šio reikalavimo. Taigi iš viso patenkinta 60 proc. ieškovės reikalavimų, atitinkamai atmesta 40 proc. Konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Už ieškinį ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio(43,44 €), nuo kitos dalies – 294 Lt(85,15 €) žyminio mokesčio mokėjimo atleista teismo nutartimi (t. 1, b. l. 58). Kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 30,60 Lt(8,86 €) (t. 1, b. l. 93, t. 2, b. l. 89-92). Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso sudaro 44,80 Lt.(12,97 €). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos sudėtingumą, realiai turėtas atsakovo darbo sąnaudas, sugaištą laiką teismo posėdžių metu, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, sprendžia, jog atsakovo UAB „Gimtasis Rokiškis“ turėtos advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme (viso 7 078,50 Lt) yra smarkiai užaukštintos, nes atsakovui paneigus paskleistas žinias, gynybos sritis nuo pareikšto ieškinio buvo tik neturtinės žalos dydis. Teismas laiko, kad iš dalies pagrįstos atsakovo išlaidos yra 1 000 Lt(289,62 €) už atsiliepimo į ieškinį parengimą (t. 1, b. l. 86-89). Tuo tarpu 2014-10-01 parengiamasis teismo posėdis vyko viso 38 min., kas pagal Rekomendacijų 8.18 p. sudarytų 155 Lt(44,89 €); 2014-10-23 teismo posėdis truko tik 25 min., už ką apmokėjimo galimybė nenumatyta; 2014-11-27 teismo posėdis vyko nuo 10.00 val. iki 13.32 val., už ką apmokama 620 Lt.(179,56 €) Teismo vertinimu, viso atsakovo pagrįstos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1775 Lt (514,07 Eur). Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį(60 % ) pirmosios instancijos teisme, teismas priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 31,38 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 51,10 € žyminio mokesčio bei 7,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Iš ieškovės atsakovui priteistina 205,63 € turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 5,19 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Apeliacinis skundas yra tenkinamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos(advokato pagalba, nes žyminiu mokesčiu bylinėjimosi išlaidos neapmokestinamos) tenkintinos iš dalies ir tai sudarytų 20 procentų tenkintino apeliacinio skundo.

Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio ir 786,50 Eur advokato pagalbai. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 157,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės I. V. U. reikalavimas pripažinti, kad UAB “Gimtasis Rokiškis” laikraštyje “Gimtasis Rokiškis” 2014 m. balandžio 1 d. (NR. 37 (10680)) išspausdintame straipsnyje pavadinimu „Partijose įsibėgėjo nerštas – ant masalo užkibę perbėgėliai tikisi saugių užuovėjų ir postų” paskelbti duomenys: „Kas taps Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro vadovu, atspėti nesunku. Nors buvo paskelbtas konkursas ir į šias pareigas kandidatuoti siekė ne vienas pretendentas, postas atiteks partinį užnugarį turinčiai pretendentei...”. „Nejuokaukit, juk visi jau žino, kad šios įstaigos vadove bus vienos partijos proteguojama kandidatė“ neatitinka tikrovės ir žemina I. V. U. garbę ir orumą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš UAB „Gimtasis Rokiškis“ 82,48 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. V. U. ir 7,78 € (septynis eurus 78 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. .

Priteisti iš I. V. U. 205,63 Eur (du šimtus penkis eurus ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų UAB „Gimtasis Rokiškis“ naudai bei 5,19 € ( penkis eurus ir 19 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Gimtasis Rokiškis“, j. a. k. 173030846, 157,30 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir 30 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.