Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-40-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
AN2-40-557/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00399-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-40-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00399-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.1.5.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-11-23 nutarties, kuria netenkintas M. K. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės AVPK KPS, Institucija) 2018-10-05 nutarimo Nr. 85-ANR_N-3757-2018, kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, paskiriant 500 Eur baudą ir atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės AVPK KPS 2018-10-05 nutarimu Nr. 85-ANR_N-3757-2018 M. K. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018-05-02, apie 19.27 val., Tilžės pl. ir Šlaito gatvių sankryžoje, Tauragės mieste, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keldamas pavojų eismo saugumui, iš chuliganiškų paskatų, siekdamas savo veiksmais sumenkinti kitus eismo dalyvius, automobiliu manevravo po kelio važiuojamąją dalį nuo vieno krašto iki ašinės, priešpriešinius eismo srautus skiriančios kelio ženklinimo linijos, staiga stabdydamas ir vėl akseleruodamas, tokiais savo veiksmais kėlė kitų asmenų pasipiktinimą. Tuo M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 6, 9, 11, 119 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su 2018-10-05 Institucijos nutarimu M. K. pateikė skundą Tauragės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą, nurodydamas, kad, jo nuomone, jo veiksmai galėtų būti traktuojami kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta veika (pavojingas vairavimas).

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo 2018-11-23 nutartimi M. K. skundas dėl Institucijos 2018-10-05 nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatytos objektyviosios M. K. veikimo aplinkybės (iš byloje esančio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo nustatyta, kad M. K. vairavo staigiai stabdymas, taip sutrukdydamas kitam eismo dalyviui, kai tam nebuvo pagrindo, manevravo po kelio važiuojamąją dalį nuo vieno krašto iki ašinės, priešpriešinius eismo srautus skiriančios kelio ženklinimo linijos, stabdymas ir vėl akseleravimas, esant intensyviam eismui, aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas, ypač miesto gatvėje, kur intensyvus eismas, yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. M. K. tokį vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, vairavo šiurkščiai, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Tik dėl už M. K. vairuojamo automobilio važiuojančio automobilio vairuotojo greitos reakcijos ši transporto priemonė buvo sustabdyta ir buvo išvengta autoįvykio. M. K. paaiškinimus, jog stabdė tyčia automobilį norėdamas iš paskos važiavusio automobilio vairuotojui parodyti, kad jis per arti manevruoja prie jo automobilio, teismas įvertino kaip jo gynybos versiją, siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą bei išvengti gresiančios griežtos administracinės nuobaudos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018-11-23 nutartį ir priimtą naują nutarimą – perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijoje numatytas nuobaudas.

5. Nurodo, kad ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti nusižengimai savo objektyviąja puse iš esmės yra visiškai identiški, šias veikas atriboja neteisėto veikimo – Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo – priežastys. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra galima tik tuo atveju, jei neginčijamai nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti išimtinai tik iš chuliganiškų paskatų. Apelianto nuomone, šiuo atveju tokios situacijos nebuvo. Vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, yra nenustatyto asmens policijai pateiktas vaizdo įrašas, padarytas vaizdo registratoriumi iš kito automobilio, tačiau teismas nevertino jo, M. K., paaiškinimų apie jo elgesio priežastis ir paskatas.

6. M. K. pažymi, kad asmuo, padaręs vaizdo įrašą, nėra nustatytas, tačiau, apelianto nuomone, tai yra tas pats asmuo, kuris iki pradėdamas filmuoti pats šiukščiai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles – pavojingai manevravo, savo nepasitenkinimą reiškė garsiniu signalu, be to, rodė nepadorius gestus, žemino žodžiais, ir tie veiksmai, M. K. teigimu, buvo nukreipti konkrečiai prieš jį ir iššaukė tai, jog jis buvo priverstas įspėti pastarąjį apie jo pavojingą vairavimą. M. K. nurodo, kad jis stabdė tyčia, nes norėjo parodyti, kad jis per arti priartėjo ir pavojingai manevruoja, greitis nebuvo didelis, jis stabdė lėtai, t. y. nesiekė padaryti žalos ar sukelti kokias nors kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad filmuotoje medžiagoje ne visi įvykiai yra užfiksuoti, nėra užfiksuota konfliktinės situacijos pradžia ir pabaiga, o ir policijai pateiktas įrašas nėra vientisas. Apelianto nuomone, filmavęs asmuo sąmoningai pateikė tik tokį vaizdo įrašą (jo fragmentus), kuriame nėra užfiksuoti jo paties netinkami veiksmai, o kaip jau minėta, jis nėra nustatytas, todėl, M. K. nuomone, remtis vien tik anonimiškai pateiktu vaizdo įrašu, vertinant jo veiksmus ir juos kvalifikuojant, negalima, nes jis neatspinti tikrųjų viso įvykio aplinkybių.

7. Be to, M. K. pažymi, kad iškviestas į policiją jis neneigė vairavęs automobilį, nors galėjo išvengti bet kokios atsakomybės, paneigdamas tokį faktą, policijai iš karto papasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau tiek policija, tiek ir teismas, išnagrinėjęs jo skundą, M. K. nuomone, neteisingai konstatavo, jog jo elgesio priežastys buvo chuliganiškos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. K. kategoriškai nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, teigia, jog tokį transporto priemonės vairavimą nulėmė iš paskos važiavusio vairuotojo veiksmai (pavojingai manevravo, savo nepasitenkinimą reiškė garsiniu signalu, be to, rodė nepadorius gestus, žemino žodžiais), kurie, M. K. teigimu, buvo nukreipti konkrečiai prieš jį ir iššaukė tai, jog jis, būdamas priverstas įspėti pastarąjį apie jo pavojingą vairavimą, tyčia stabdė, tačiau taip pasielgė ne siekdamas padaryti žalos ar sukelti kokias nors kitas neigiamas pasekmes (važiavo nedideliu greičiui ir stabdė lėtai), o norėdamas parodyti, kad iš paskos važiavęs vairuotojas per arti priartėjo prie jo vairuojamo automobilio ir pavojingai manevruoja, ir tokie jo veiksmai, apelianto nuomone, turi būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (pavojingas vairavimas), o ne pagal to paties straipsnio 2 dalį, kaip chuliganiškas vairavimas.

10. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr.e2AT-18-648/2017).

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad M. K. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamoje teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl pažeidėjo M. K. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

12. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

13. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys M. K. padaryti KET 5, 6, 9, 11, 119 punktų pažeidimai. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis; KET 6 punkte nurodyta, jog kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų; KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; KET 11 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius; KET 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio M. K. elgesys buvo ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas. M. K. pripažįsta, jog tyčia keletą kartų stabdė savo vairuojamą automobilį, tai patvirtina byloje esantis iš paskos važiavusiame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Volkswagen Touran“ vairuotojo tyčinis staigus stabdymas buvo nevienkartinis, buvo manevruojama po kelio važiuojamąją dalį nuo vieno krašto iki priešpriešinius eismo srautus skiriančios ištisinės kelio ženklinimo linijos, staigiai stabdant ir vėl akseleruojant, esant pakankamai intensyviam eismui (vaizdo įraše matyti prie sankryžos stovintys ir važiuojantys ir kiti automobiliai)). Taip M. K. pažeidė KET 135.4. punkto, draudžiančio staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, reikalavimus, sąmoningai sudarydamas pavojingą situaciją iš paskos važiavusiam eismo dalyviui, nesilaikė nurodytų KET reikalavimų, vairavo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojo saugumui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams, ir toks automobilio „Volkswagen Touran“ vairuotojo M. K. elgesys, kai tam nebuvo jokio pagrindo, galėjęs nulemti transporto priemonių susidūrimą (kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, eismo įvykis neįvyko dėl iš paskos važiavusio „Citroen“ automobilio vairuotojo greitos reakcijos, spėjant sustabdyti automobilį, kai M. K., nesant tam jokio pagrindo, staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį ir, kaip matyti iš vaizdo įrašo, tai darė keliskart), rodo M. K. chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukelia jiems, o kartu ir sau pavojų.

15. Apelianto argumentai, kad pats „Citroen“ vairuotojas važiavo pavojingai – važiavo per arti jo automobilio, savo nepasitenkinimą reiškė garsiniu signalu, rodė nepadorius gestus ir žemino žodžiais, dėl to, M. K. teigimu, jis buvo priverstas įspėti pastarąjį ir tyčia stabdė, apygardos teismo vertinimu, tėra pažeidėjo gynybos versija, kurią paneigia objektyvus įrodymas byloje – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilio „Volkswagen Touran“ vairuotojo M. K. elgesys visiškai patvirtina Institucijos nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytas aplinkybes. Analizuojant byloje esantį vaizdo įrašą aiškiai matyti, kad sankryžoje prie šviesoforo, degant raudonam signalui, stovi priekyje M. K. vairuojamas automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už jo galo stovi automobilis su vaizdo registratoriumi. Atstumas tarp stovinčių automobilių toks, kad matosi M. K. automobilio galiniai ratai ir asfaltas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai nedideliu greičiu vienas paskui kitą suka sankryžoje į kairę pusę ir tuo metu M. K. vairuojamas automobilis staigiai stabdo, nors tam nebuvo jokio pagrindo (pats M. K. nenurodo, o ir iš vaizdo įrašo matyti, kad jokios kliūties kelyje, privertusios M. K. staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, nebuvo), priversdamas staigiai stabdyti iš paskos važiuojantį automobilį, tačiau pastarasis išlaiko atstumą ir jo vairuotojas, reaguodamas į šį veiksmą, įjungia automobilio garsinį signalą. Netrukus M. K., dar būdamas sankryžoje, vėl staiga stabdo, taip priversdamas iš paskos važiuojantį automobilį ir vėl staigiai stabdyti ir sustoti už M. K. vairuojamo automobilio galo. Reaguodamas į šią situaciją, iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas įjungia garsinį signalą. Automobiliams išvažiavus iš sankryžos, M. K. trečią kartą vėl staiga stabdo savo vairuojamą automobilį, dėl to iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas vėl priverstas staiga stabdyti, tačiau spėja tarp automobilių išlaikyti saugų atstumą. Toliau važiuodamas M. K., sulėtindamas greitį suka link kelio vidurio ir didindamas greitį manevruoja automobiliu nuo kelio krašto iki vidurinės juostos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Šis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. K. vairuojamas automobilis (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama), kurį, kaip pripažįsta pats apeliantas, jis staiga stabdė, nors, kaip matyti iš vaizdo įrašo, tam nebuvo jokio pagrindo, visiškai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog M. K. automobilio chuliganiškai nevairavo.

16. Nors M. K. apeliaciniame skunde teigia, kad policijai pateiktas vaizdo įrašas nėra vientisas (neužfiksuota konfliktinės situacijos pradžia ir pabaiga) ir, apelianto nuomone, jį filmavęs iš paskos važiavęs asmuo sąmoningai pateikė tik tokį vaizdo įrašą (jo fragmentus), kuriame nėra užfiksuoti jo paties netinkami veiksmai, tačiau, jeigu ir būtų nustatyta, jog kad M. K. iš paskos važiavęs automobilis būtų privažiavęs pernelyg arti jo vairuojamo automobilio, tai, kaip jau minėta anksčiau, nesuteikė jokio pagrindo M. K. staigiai stabdyti ir pavojingai manevruoti po kelio važiuojamąją dalį, akseleruojant ir vėl staiga stabdant. Akivaizdu, jog aptartais pažeidėjo veiksmais Tauragės mieste, esant intensyviam eismui tyčia staiga tris kartus stabdant automobilį bei manevruojant po važiuojamąją kelio dalį, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o M. K. staigus stabdymas ir manevrai, keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams, buvo nulemti vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Taigi vaizdo įraše užfiksuoti automobilio vairuotojo veiksmai Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. K., vairuodamas automobilį, staigiai stabdydamas ir manevruodamas po kelio važiuojamąją dalį, kėlė realų pavojų tiek savo, tiek iš paskos važiavusio automobilio bei kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie M. K. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui, priešingai, nei nurodo apeliantas, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad M. K., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog M. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta.

18. Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir prašydamas jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal to paties straipsnio 1 dalį kaip pavojingą vairavimą, skunde nurodo analogiškus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde argumentus, dėl kurių išsamiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. chuliganiškos paskatos nustatytos tinkamai, faktinė aplinkybė, kad jis vairavo transporto priemonę chuliganiškai ir toks vairavimas kėlė realų pavojų ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams, įrodyta ne tik byloje pateiktu vaizdo įrašu, bet ir paties apelianto neginčijama aplinkybe, kad jis važiavo staigiai stabdydamas, tai pagrindžia M. K. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį teisingumą.

19. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Tauragės apylinkės teismo 2018-11-23 nutartį ir Institucijos 2018-10-05 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-11-23 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas