Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), pašto dėžutė Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nevedusio, neturinčio išsilavinimo, nedirbančio, turinčio neįgalumą, administracine tvarka bausto skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1924-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. 2018 m. liepos 18 d. surašė R. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_P-1248-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 17 d., apie 16.30 val., Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate, esančiame Vilniuje, Algirdo g. 20, prie raštinės patalpų pasirodė su ant mėlynos spalvos kelnių diržo kitiems asmenims akivaizdžiai matomoje vietoje pakabintu, t. y. prisisegęs prie kelnių, dujiniu aerozoliniu įrenginiu – juodai geltonos spalvos dujų balionėliu, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriamas D kategorijos ginklams, taip pažeidė šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kurio pagrindu D kategorijos ginklo savininkas privalo dujinį ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šis administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, kuriuo R. K. buvo siūloma iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. sumokėti 10 Eur dydžio baudą, kartu nurodant, jog iki šios datos nesumokėjus baudos arba pateikus prašymą nerašyti ar panaikinti šį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. rugpjūčio 2 d., 14.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato, esančio Vilniuje, Algirdo g. 20, 204 kabinete (b. l. 9-10, 21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1924-2018, kuriuo jam už minėto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 20 Eur dydžio baudą (b. l. 20).

Nutarimas keistinas ir skirtina švelnesnė nuobauda.

Teismo vertinimu, tokie R. K. skundo argumentai nelaikytini pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalį dujinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos ar jų užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams. Šio įstatymo 5 straipsnio 6 punkto pagrindu dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijos ginklams. Taigi, dujiniai aerozoliniai įrenginiai, įtaisai (dujų balionėliai), iš kurių gali būti paleistos dirginančiosios medžiagos, yra dujiniai ginklai, o dujiniams pistoletams (revolveriams), kaip C kategorijos ginklams, taikomas kitas teisinis reguliavimas.

Teismo vertinimu, tokie R. K. skundo argumentai yra nepagrįsti.

Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo ne administracinio nusižengimo padarymo dieną teisėtumo pažymėtina, kad pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį, baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, aptariamą administracinio nusižengimo teisenos dalį sudaro du etapai: administracinio nusižengimo tyrimas ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas, atlikus administracinio nusižengimo tyrimą. Šie procesiniai veiksmai gali nesutapti laike. ANK nėra numatytas terminas, per kurį turi būti atliktas administracinio nusižengimo tyrimas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Akivaizdu, kad šis terminas negali viršyti administracinių nuobaudų skyrimo terminų (ANK 39 straipsnio pagrindu administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos), nes jų pasibaigimas iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo lemia, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 7 punktas). Taigi, administracinio nusižengimo protokolo surašymas ne administracinio nusižengimo padarymo dieną savaime nesudaro pagrindo konstatuoti administracinės teisenos pažeidimo.

Šiuo atveju nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad iš karto po įvykio R. K. buvo pradėtas rašyti administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis pasišalino. Praėjus gal 5 dienoms R. K. atvykus į policijos komisariatą, jo buvo paprašyta palaukti ir buvo rašomas protokolas, tačiau pastarasis vėl pasišalino. Vėliau R. K. atvykus į policijos komisariatą, jam buvo pateiktas ne vienas protokolas. Institucijos atsiliepime taip pat nurodyta, kad protokolas R. K. buvo surašytas ne administracinio nusižengimo padarymo dieną, kadangi pastarasis pasišalino iš policijos komisariato (b. l. 37-38). Tai atitinka policijos komisariato skyriaus viršininko I. P. rašte nurodytas aplinkybes, leidžiančias spręsti, jog R. K. apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną buvo informuotas žodžiu dar įvykio dieną, tačiau pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 24), taip pat administracinių nusižengimų registro duomenis, iš kurių matyti, kad duomenis apie R. K. inkriminuojamą administracinį nusižengimą vyriausiasis tyrėjas A. R. įregistravo 2018 m. gegužės 22 d. 19.21 val., t. y. praėjus 5 dienoms po įvykio, kaip jis parodė, kai R. K. atvyko į policijos komisariatą (b. l. 26). Pats R. K. apklausiamas teisme pripažino, kad įvykio dieną išėjo iš policijos komisariato, jam nesurašius protokolo. Iš byloje esančių šaukimų taip pat matyti, jog R. K. du kartus buvo šaukiamas atvykti į policijos komisariatą administracinio nusižengimo tyrimui, protokolo surašymui (b. l. 31, 32), tačiau šaukiamas neatvyko. Tai patvirtina tiek policijos komisariato skyriaus viršininko I. P. rašte (b. l. 24), tiek vyriausiojo tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime (b. l. 25) nurodytos aplinkybės ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas vėlesnę dieną (b. l. 9-10, 21). Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad administracinio nusižengimo protokolas nagrinėjamu atveju buvo surašytas ne administracinio nusižengimo padarymo dieną, o vėliau dėl išimtinai nuo R. K. priklausančių priežasčių, du kartus pasišalinus iš policijos komisariato ir šaukiamam neatvykus. Pažymėtina, jog toks R. K. elgesys apsunkino administracinio nusižengimo tyrimą, nes iš protokolo matyti, kad buvo siekiama išsiaiškinti, ar jis duos dėl to paaiškinimus (b. l. 9-10, 21).

Sprendžiant, ar R. K. iš tiesų nebuvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, pažymėtina, kad pagal ANK 609 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę, be kita ko, išdėstyti savo atsisakymo pasirašyti protokolą motyvus. Iš 2018 m. liepos 18 d. administracinio nusižengimo protokole esančios vyresniosios tyrėjos A. M. žymos matyti, jog R. K. atsisakė jį pasirašyti. Jis taip pat neišdėstė savo atsisakymo pasirašyti protokolą motyvų. Tačiau, jeigu R. K. iš tiesų nebuvo supažindintas su protokolu, jis turėjo tai nurodyti protokole, ar, nemokėdamas rašyti, bent nurodyti pareigūnui kaip atsisakymo jį pasirašyti priežastį. Tuo tarpu šiuo atveju teismas neturi pagrindo spręsti, kad jis nebuvo supažindintas su protokolu. Pažymėtina, kad nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovas A. R. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog, R. K. pateikus protokolus, jis buvo supažindintas su pažeidimų esme. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste tai nėra paneigta. Svarbu tai, kad protokolas R. K. buvo įteiktas. Nors apklausiamas teismo posėdžio metu jis pirma tai neigė, tačiau vėliau parodė, kad protokolo surašymo dieną išties buvo policijos komisariate, bendravo su vyru, tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir medicinos darbuotojai jam perdavė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Taigi R. K. pripažino 2018 m. liepos 18 d. gavęs minėtą protokolą, todėl jo turinys R. K. buvo žinomas. Tai matyti ir iš protokole paties R. K. užrašytų datų, ką iš esmės teismo posėdyje patvirtino pats R. K..

Teismas atmeta R. K. skundo argumentus, kad jam surašytas protokolas, atitinkamai ir nutarimas neteisėti, nes jam nebuvo užtikrinta teisė turėti atstovą. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatyme išskiriamas atstovavimas pagal įstatymą ir pagal įgaliojimą. ANK 584 straipsnyje atstovavimas pagal įstatymą siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepilnametyste, taip pat fiziniais ar psichiniais trūkumais, dėl kurių jie negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose. Tuo tarpu ANK 585 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektų, kurie gali būti įgaliotais atstovais tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ratas: advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju iš medicininių dokumentų ir neįgaliojo pažymėjimo matyt, jog R. K. yra iš dalies darbingas, jam diagnozuota, be kita ko, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 42, 44, 45, 47, 46, 54-55). Tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nepatvirtina, kad dėl šių psichinių trūkumų R. K. negalėjo pats pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje. Pastebėtina, kad išrašuose iš medicininių dokumentų konstatuota, jog objektyviai R. K. yra sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas (b. l. 44, 46). Toks jis buvo ir bylą nagrinėjant teisme. Duomenų apie kitus R. K. fizinius ar psichinius trūkumus, dėl kurių jis negalėjo pats pasinaudoti savo teisėmis administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamoje byloje nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. K. nėra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ir jam nėra paskirtas globėjas, taip pat R. K. civilinis veiksnumas nėra apribotas tam tikroje srityje ir jam nėra paskirtas rūpintojas. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo administracinio nusižengimo teisenoje užtikrinti R. K. atstovo pagal įstatymą dalyvavimą.

Byloje taip pat nėra duomenų apie R. K. suteiktą įgaliojimą atstovauti jo interesams nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, o jo minima VšĮ „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“ nepatenka į asmenų, kurie gali būti atstovais pagal įgaliojimą, ratą, todėl negalėtų jo atstovauti administracinio nusižengimo teisenoje. Pažymėtina ir tai, kad priešingai, negu nurodė R. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-247-873/2016 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-05094-2016-8) apie privalomą jo atstovo ir socialinio darbuotojo dalyvavimą administracinio teisės pažeidimo teisenoje nepasisakyta. Todėl šiuo atveju tiriant administracinio nusižengimo bylą ir surašant protokolą, nebuvo pagrindo užtikrinti R. K. atstovo pagal įgaliojimą dalyvavimo, nes duomenų, kad jis to būtų prašęs byloje nėra. Pažymėtina, kad vėliau priimant nutarimą ne teismo tvarka R. K. nedalyvavo, nors protokole su administraciniu nurodymu buvo numatyta posėdžio data, jis nepateikė prašymo atidėti nagrinėjimą, ar nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl skundžiamą nutarimą priėmusi institucija neturėjo teisinio pagrindo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu užtikrinti R. K. atstovo dalyvavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu R. K. išaiškinus teisę susirasti atstovą, jis nurodė, kad atstovas jam nereikalingas. Todėl R. K. nusiskundimas tai nepadarius administracinio nusižengimo bylą tiriant ir nagrinėjant ne teismo tvarka vertintinas, kaip pretekstas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Dėl R. K. skundo argumento, kad jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, pažymėtina, kad tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė išties numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tačiau šiuo atveju nėra duomenų, jog R. K. siekė ja pasinaudoti. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti šios teisės pažeidimo, o aptariamas skundo argumentas vertintinas deklaratyviu. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdyje R. K. teigė, kad jam bylos medžiaga nebuvo pateikta susipažinti, tačiau ir šiuo atveju neišreiškė noro su ja nedelsiant susipažinti, nepaisant to bylos medžiaga jam išvardinta ir jis nepareiškė pageidavimo, kad dokumentai jam būtų pilnai perskaityti.

Vertinant, ar administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje teisėtai buvo surašytas (priimtas) R. K. nedalyvaujant ir apie tai jo neinformavus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, be kita ko, tuo atveju, kai jis ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Teismas nustatė, jog R. K. du kartus buvo šaukiamas atvykti į policijos komisariatą administracinio nusižengimo tyrimui, protokolo surašymui, tačiau šaukiamas neatvyko (b. l. 9-10, 21, 24, 25, 31, 32). Todėl protokolas galėjo būti surašytas jam nedalyvaujant. Pastebėtina ir tai, kad apklausiamas teismo posėdžio metu R. K. parodė, jog protokolo surašymo dieną jis buvo policijos komisariate, bendravo su vyru. Nors R. K. taip pat nurodė, kad po to tą pačią dieną jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir medicinos darbuotojai jam įteikė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, tačiau pastaroji aplinkybė (dėl medicinos darbuotojų įteikto protokolo su nurodymu) ne tik neįtikinama, bet ir neatitinka protokole esančios vyresniosios tyrėjos A. M. žymos apie protokolo su nurodymu įteikimą R. K.. Pastebėtina ir tai, jog protokole užfiksuota, kad jo surašymo dieną R. K. atsisakė duoti paaiškinimus dėl inkriminuojamo pažeidimo (b. l. 21). Protokole taip pat nėra nurodyta apie jo priėmimą R. K. nedalyvaujant. Todėl skundo argumentai apie protokolo surašymą jam už akių ir neinformavimą apie tai yra atmestini.

Iš skundo argumentų matyti, kad R. K. neteisingai suvokia dviejų procesinių dokumentų - administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje esmę. Pažymętina, kad pagal ANK 616 straipsnį 1 dalį administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Ir tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu, kaip tai numatyta šio straipsnio 3 dalyje, bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju protokole nėra įrašytas R. K. reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tokio reikalavimo jis taip pat nepateikė iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Todėl nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagrįstai buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą.

Nepagrįstas ir R. K. argumentas, kad šiuo atveju jis neva buvo nubaustas du kartus, nes pradžioje jam skirta 10 Eur dydžio bauda, kuri vėliau padidinta. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Šis teisės principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Šiuo atveju R. K. kvestionuoja, ar, jo atžvilgiu priėmus administracinį nurodymą, galėjo būti priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam paskirta didesnė bauda. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ANK 610 straipsnį 1 dalies pagrindu administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui, be kita ko, per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 609 straipsnio 2 dalies 3 punktą, be kita ko, nesumokėjus baudos nustatytu laiku, administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Tuo tarpu šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmeniui per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, be kita ko, sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino, kad administraciniu nurodymu siūlomos sumokėti baudos nesumokėjo. Todėl, pasibaigus jame nurodytam geranoriško paskirtos baudos sumokėjimo terminui (iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.), administracinis nurodymas tapo negaliojančiu. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vėliau priimtu nurodymu administracinio nusižengimo byloje R. K. už tą pačią veiką antrą kartą buvo paskirta administracinė nuobauda.

Vis tik teismas konstatuoja, kad skundžiamo nutarimo dalis dėl nuobaudos skyrimo yra nemotyvuota ir iš esmės nepagrįsta. Pažymėtina, kad iš nutarimo nėra aišku kokias aplinkybes vertino nutarimą priėmęs institucijos pareigūnas skirdamas R. K. nuobaudą. Teismas pažymi, kad R. K. nevedęs, neturintis išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, administracine tvarka baustas nemažai kartų, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimus. Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog šiuo atveju pareigūnas nenustatė R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vis tik pažymėtina, kad iš R. K. pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog jo darbingumo lygis sudaro trisdešimt penkis procentus (b. l. 42, 54-55). Todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog R. K. pripažino padaryto administracinio nusižengimo objketyvųjį požymį, o su priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutiko iš esmės dėl jo veikos teisinio vertinimo ir būdamas menko išsilavinimo klaidingai interpretavo įstatymo nuostatas dėl dujų balionėlio nešiojimo, manytina, kad jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pakeisti nutarimą ir R. K. paskirti ANK 229 straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, kuri pakankamai užtikrins administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-1924-2018 ir R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.