- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2-850-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00136-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- G. B., G. R.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.1.14.10Kiti su ieškiniu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys atsakovams G. B. ir G. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. G. P., dėl nuosavybės sugrąžinimo iš gyvenamųjų patalpų, pripažintas nepaduotu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė paimti iš atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagal apmokėtas ieškovės vardu sąskaitas faktūras visas jai priklausančias šarvo duris, dvejus garažo vartus su pakeliamais mechanizmais, dvejus kaltinius lauko vartelius, didžiuosius kaltinius vartus su slenkamuoju mechanizmu, iškasti visus ieškovės medžius, išimti visas trinkeles, nuimti balkonų kaltinius ir plieninius su stiklu turėklus, iškelti fontaną, išimti viduje esantį židinį, pirtį ir raudonmedžio laiptus, sugrąžinti visus baldus, buitinę techniką, katilus, filtrus, paveikslus, statulas, indus, knygas, asmeninius dokumentus, kailinius, rūbus, rankines, pinigines su pinigais, ieškovės papuošalus, vaikų daiktus, telefonus, kompiuterį, laikrodžius ir rūbus su batais, automobilį „Chrysler“, visą techniką, sodo baldus ir įrankius, palikti G. B. tik tai, ką jis pirko iš M. G. P.; priteisti ieškovei iš atsakovės G. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir visų daiktų iškeldinimo kaštus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo paimti iš atsakovui G. B. priklausančio gyvenamojo namo išvardintus daiktus, tačiau jos suformuluoti reikalavimai nėra pakankamai aiškūs ir konkretūs – prašomi grąžinti daiktai ieškinyje nėra identifikuoti ir konkretizuoti, ieškovė nenurodė jokių jų skiriamųjų požymių, pavyzdžiui, pavadinimų, modelių, spalvų, skaičiaus, įsigijimo laiko ir pan., taigi, ieškovė turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės G. R. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir visų daiktų iškeldinimo kaštus, nenurodė, kokiu pagrindu yra reiškiamas šis reikalavimas, t. y. ji nenurodė faktinio ieškinio pagrindo, taip pat neįvardino konkrečios išlaidų sumos. Ieškovė nepateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, nors ji prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
4. Teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, buvo išsiųsta ieškovei 2020 m. kovo 17 d. elektroninių ryšių priemonėmis ir buvo įteikta ieškovei 2020 m. kovo 18 d. Ieškovė turėjo pašalinti nutartyje išvardintus ieškinio trūkumus iki 2020 m. kovo 25 d., tačiau per teismo nustatytą terminą jų nepašalino. Dėl šios priežasties jos ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir nagrinėti ieškinį iš esmės; priteisti ieškovei iš Lietuvos Respublikos 1 000 Eur nematerialinę kompensaciją už amoralų teisėjos elgesį. Ieškovė nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji sirgo ir buvo izoliuota dėl paskelbto karantino, o teismas, grąžinęs jos ieškinį, pasinaudojo susidariusia situacija siekdamas nevykdyti teisingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas laikė nepaduotu ieškovės pateiktą ieškinį ir grąžino jį ieškovei, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
8. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
9. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Jeigu ieškovas dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį, ieškovas gali pateikti teismui prašymą iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą, tačiau abu šie prašymai taip pat turi būti motyvuoti ir pagrįsti įrodymais (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis)
10. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ištaisyti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai neidentifikavo ir neapibūdino daiktų, kurie, teismui tenkinus jos reikalavimus, turėtų būti išreikalauti iš atsakovo G. B., nenurodė, kokiu pagrindu ji prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir visų daiktų iškeldinimo kaštus iš atsakovės G. R. ir neįvardino konkrečios iš pastarosios atsakovės priteistinos išlaidų sumos, kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų poreikį atidėti ieškovei terminą sumokėti žyminį mokestį. Minėta nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinio dalyką ir jo pagrindą, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pagrįsti būtinybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Be to, teismas išaiškino ieškovei ir CPK nustatytas teismo nutarties neįvykdymo pasekmes – teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalins nurodytų ieškinio trūkumų, jos ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė per teismo nutartyje nustatytą terminą neištaisė joje nurodytų ieškinio trūkumų ir nepateikė teismui CPK reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento. Ieškovė taip pat nepateikė teismui prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams ištaisyti ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku įvykdyti teismo nutartį. Taigi, po minėtos teismo nutarties priėmimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jos ieškinys atitiktų teisės aktuose jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ir ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu.
13. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji sirgo ir buvo izoliuota dėl šalyje paskelbto karantino. Vis dėlto ieškovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodytu laikotarpiu ji iš tikrųjų sirgo ar turėjo izoliuotis ir dėl šių priežasčių nebuvo pajėgi per nustatytą terminą ištaisyti teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Ieškovė taip pat nepagrindė, kodėl ji nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti terminą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus ir neinformavo teismo apie savo ligą, dėl kurios, ieškovės teigimu, jai buvo apribota galimybė įvykdyti teismo nutartį. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl nepaisant to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo visoje šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, ieškovė galėjo sekti teismo procesą ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikti teismui patikslintą ieškinį ar prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji per teismo nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.
14. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi laikė ieškovės ieškinį nepaduotu. Ieškovės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismas atmeta ieškovės atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
15. Atskirajame skunde ieškovė taip pat suformulavo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Eur nematerialinę kompensaciją dėl teisėjos nemoralaus elgesio ir vengimo vykdyti teisingumą. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių pagrįstumo (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo aplinkybes, ar jis turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir t. t. Apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės atskirajame skunde naujai pareikšto reikalavimo priteisti jai piniginę kompensaciją iš Lietuvos valstybės. Tuo atveju, jeigu ieškovė mano, kad jai buvo sukelta žala, ji turėtų pareikšti savo reikalavimus inicijuodama civilinę bylą CPK nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.