Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Stašenienė, V. P., R. S., R. Ž., A. C., D. H., A. V., V. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore skirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumo biuras“, patvirtinti 495 Eur sumą, kurią nemokumo administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 510 Eur per mėnesį sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji nebegali grąžinti pasiskolintų lėšų kreditoriams dėl jos kartu su sutuoktiniu ir verslo partneriais vykdytos investicinės veiklos į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) planuotas vystyti nekilnojamojo turto projektas buvo perspektyvus, pareiškėjos šeima šiame projekte dalyvavo prisidėdama turėtomis piniginėmis lėšomis. Dalį lėšų, kurios buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, pareiškėja asmeniškai pasiskolino iš privačių asmenų, kuriuos pareiškime nurodė kreditoriais. Neįgyvendinus nekilnojamojo turto projekto, pareiškėjos su sutuoktiniu į UAB (duomenys neskelbtini) veiklą įneštos lėšos nebuvo sugrąžintos, nes UAB (duomenys neskelbtini) kitos veiklos nebevykdė, lėšų ar turto nebeturėjo. Minėti įvykiai vyko prieš dešimtmetį, per šį laikotarpį išliko tik dalis dokumentų, kurie pagrindžia pareiškėjos šeimos į UAB (duomenys neskelbtini) investuotas lėšas. Pareiškėjos turimo turto vertės ir gaunamų periodinių pajamų nepakanka padengti turimų įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėja nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. dirba viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) mokytojo padėjėja, darbo sutartyje numatytas mėnesinis darbo atlygis, neatskaičius privalomųjų mokėjimų, yra 800 Eur. Iš pareiškėjos darbo užmokesčio išieškojimą vykdo antstolė Reda Stašenienė. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) mokytojo padėjėja, tačiau dėl komplikacijų po skiepų gydėsi ligoninėje, vėliau kelis mėnesius buvo nedarbinga, todėl ši darbo sutartis nutrūko. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė, taip pat nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris antstolės patvarkymu buvo įvertintas 110 000 Eur suma. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokusi su V. K., sutuoktinis dėl amžiaus ir sveikatos būklės pajamų negauna, išskyrus senatvės pensiją, iš sutuoktinio yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Visų kreditorių finansinių reikalavimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma sudaro ne mažiau kaip 224 727,05 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo V. P. nurodė, kad pareiškėja, suprasdama savo blogą finansinę situaciją, toliau ją blogino, prisiimdama naujus finansinius įsipareigojimus byloje nurodytiems kreditoriams, taip pat nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Pareiškėjos pateiktos paskolos sutartys yra apsimestiniai sandoriai, paskolos sutartyse nurodytos sumos niekada nebuvo perduotos pareiškėjai, nei vienas kreditorius, išskyrus V. P., įstatymų nustatyta tvarka neinicijavo priverstinio skolų išieškojimo iš pareiškėjos. Kadangi pareiškėja sąmoningai vengia skolos mokėjimo savo kreditoriams, galbūt sudarė apsimestinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, toks jos veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, paskyrė pareiškėjos bankroto administratore MB „Nemokumo biuras“, patvirtino 495 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 510 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjai būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

5. Teismas, nustatęs, kad nėra duomenų, jog dėl su kitais kreditoriais sudarytų paskolų sutarčių vyktų teisminiai ginčai, kad šie sandoriai yra nuginčyti, pripažino, jog pareiškėja turi prievolę grąžinti pasiskolintas lėšas. Teismas taip pat nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, negauna pajamų, realizuotino turto neturi. Teismas vertino, kad realu, jog ir prisiteisus skolas nebūtų realaus išieškojimo, o bylinėjimasis tik didintų skolinius įsipareigojimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėja, siekdama išvengti skolų grąžinimo, sąmoningai mažino ar slėpė turtą, pajamas, atliko kitus nesąžiningus sandorius ar veiksmus, kuriais siekė išvengti skolų grąžinimo ar turto sumažinimo, pareiškėjos skolintos lėšos buvo naudojamos verslo plėtojimui, tačiau nepavykus, investicijos nesugrįžo.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma kreditoriams iš viso sudaro 224 727,05 Eur, t. y. viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Teismas pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjos atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos. Teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos gaunamas pajamas, turimą turtą ir elgesį, nustatė, kad aplinkybės, kurios padarė esminę įtaką pareiškėjos negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, vyko prieš dešimtmetį, per šį laikotarpį išliko tik dalis dokumentų, kurie pagrindžia jos šeimos į UAB (duomenys neskelbtini) investuotas lėšas, turimo turto vertės ir gaunamų periodinių pajamų nepakanka padengti sukauptų įsipareigojimų kreditoriams, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos nemokumo būklė atitinka įstatyme apibrėžtąją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų suma žymiai viršija 25 MMA, be to, galima padaryti išvadą, jog pareiškėjos finansinė būklė yra kritinė ir ji negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kas sudaro pagrindą pareiškėjai kelti bankroto bylą. Teismas nurodė, kad civilinėje teisėje yra įtvirtinta asmens sąžiningumo prezumpcija, byloje nėra pateikta duomenų, kad asmuo sąmoningai, siekdamas išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, sunkino savo turtinę padėtį, slėpė ar slepia savo turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto bylos proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, leidžiančioms daryti išvadą, kad asmuo buvo nesąžiningas, inicijuota bankroto byla gali būti nutraukta. Kadangi šiuo metu duomenų, kurie neginčijamai galėtų nuneigti asmens sąžiningumo prezumpciją, byloje nėra pateikta, teismas pripažino, kad pareiškėja yra sąžininga. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog pareiškėjos pajamos buvo dirbtinai mažinamos ar buvo bandoma nuslėpti pinigines lėšas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priteisti suinteresuotam asmeniui V. P. iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nėra pateikta rašytinių įrodymų apie pasiskolintų lėšų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Pareiškėja nebandė investuotų sumų išsireikalauti iš skolininko. UAB (duomenys neskelbtini) turi būti įtrauktas į pareiškėjos skolininkų sąrašą. Apsaugant pareiškėjos kreditorių interesus, pareiškėja privalėjo kreiptis į UAB (duomenys neskelbtini) dėl visų ar dalies piniginių lėšų grąžinimo.

1.2. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas taikytinas dėl nesąžiningo pasyvaus pareiškėjos elgesio per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjos įsiskolinimai nuosekliai didėjo. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių 3 metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

1.3. Paskolos sutartys su byloje nurodytais asmenimis yra apsimestiniai sandoriai ir paskolos sutartyse nurodytos sumos niekada nebuvo perduotos pareiškėjai.

8. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens V. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pareiškėja per 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo reikšmingiau sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

2.2. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja būtų siekusi bloginti savo padėtį.

2.3. Nebuvimas byloje duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo, nerodo pareiškėjos nesąžiningumo, kadangi tokio susitarimo sudarymas yra ne vien pareiškėjos valioje.

2.4. Iš byloje esančių paskolos raštelių matyti, kad per 3 metų iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikotarpį pareiškėjos įsiskolinimai nedidėjo.

2.5. Pareiškėja visas iš kreditorių pasiskolintas lėšas investavo į UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą pagal pareiškėjos ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. L. 2001 m. sausio 17 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį Nr. 2. Tokia sutartis reiškia, kad, viena vertus, pareiškėja prisiėmė riziką, jog investuotų sumų į UAB (duomenys neskelbtini) neatgaus, jei nepavyks pasiekti tų sumų investavimu siektų tikslų, kita vertus, kad neatsirado UAB (duomenys neskelbtini) prievolė grąžinti tas pareiškėjos į bendrovės veiklą investuotas lėšas pastarųjų investavimo nesėkmės atveju. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) nėra veikianti įmonė, nuo 2022 m. spalio 10 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva bendrovei yra inicijuojamas likvidavimas.

2.6. Pareiškėjos išsilavinimas yra vidurinis, todėl jos suvokimas apie 2001 m. sausio 17 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 2 sąlygas ir jų prasmę buvo pakankamai ribotas.

2.7. Kreditorė V. P. ne tik neįrodė pareiškėjos nesąžiningumo, bet ir argumentuotai nepagrindė, kodėl jos įrodinėtas pareiškėjos nesąžiningumas turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjos nemokumui.

2.8. Kadangi paskolos sandoriai, kuriuos patvirtina paskolos rašteliai, nėra nuginčyti, pareiškėja įvykdė pareigą įrodyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams egzistavimą.

2.9. Pareiškėja, gavusi paskolas grynais pinigais, neturėjo pareigos jų deklaruoti metinėje deklaracijoje ir užpildyti PRC911 formą, nes pareiškėja grynais pinigais gautų paskolų nepanaudojo turtui įsigyti.

9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., Juridinių asmenų registro išrašą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš bankroto teisinių santykių, tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjos pateiktais naujais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjos pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant atskirajame skunde išdėstytus argumentus, priima pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino šį pareiškimą. Suinteresuotas asmuo V. P. nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodama iš esmės tuo, kad pareiškėja yra nesąžininga, nes nedėjo pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti ir grąžinti skolas kreditoriams, be to, pareiškime pareiškėjos nurodyti kai kurie įsiskolinimai kreditoriams yra fiktyvūs.

14. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

15. Vadovaujantis FABĮ 2 straipsnio 2 punktu, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra nemoki, o jos nemokumą lėmė nepasisekęs su UAB (duomenys neskelbtini) planuotas vystyti nekilnojamojo turto projektas, kuriam pareiškėja 2005–2011 m. laikotarpiu skolinosi lėšas iš kreditorių. Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja po 2011 m. būtų papildomai skolinusis ir tokiu būdu didinusi jau turimus skolinius įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA (730 Eur × 25 = 18 250 Eur) ir pareiškėja negali jų įvykdyti, ginčas kilo dėl pareiškėjos sąžiningumo vertinimo.

16. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

18. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja nemoki tapo elgdamasi nesąžiningai, tačiau su tuo nesutinka suinteresuotas asmuo V. P., akcentuodama pareiškėjos pasyvų elgesį nesiimant tinkamų priemonių savo padėčiai pagerinti. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėja nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2021 m. kovo 14 d. ir nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo registruota užimtumo tarnyboje (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. P52-2022-105), nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija apie valstybinį socialinį draudimą). Tai rodo, kad pareiškėja deda pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti ir teisingai pusiausvyrai su kreditorių interesais nustatyti. Suinteresuotas asmuo V. P. atskirajame skunde teigia, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, tačiau konkrečiais įrodymais ir argumentais nepagrindžia, kokias pajamas, suinteresuoto asmens V. P. vertinimu, turėtų gauti pareiškėja, kurios būtų pakankamos jos amžiaus, darbinės patirties ir sugebėjimų asmeniui. Vien aplinkybė, kad pareiškėja prieš daugiau kaip dešimtmetį buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir nesėkmingai investavo į šios įmonės veiklą, neleidžia spręsti apie pareiškėjos gebėjimus ir patirtį, dėl kurių ji turėtų gauti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu, todėl šie atskirojo skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka negali atgauti investuotų piniginių lėšų. Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2016 m. veikė nuostolingai, nuostoliai sudarė 9 319 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 4 540 Eur, o UAB (duomenys neskelbtini) mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 18 679 Eur. Vadovaujantis tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytais nemokumo kriterijais, UAB (duomenys neskelbtini) jau 2016 m. buvo nemoki, o iš Juridinio asmens registro išrašo matyti, kad nuo 2022 m. spalio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) yra inicijuotas likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnį. Dėl šių aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ir prisiteisus skolas iš UAB (duomenys neskelbtini), nebūtų realaus jų išieškojimo, o bylinėjimasis tik didintų skolinius įsipareigojimus.

21. Suinteresuotas asmuo V. P. atskirajame skunde taip pat kelia abejones dėl kai kurių pareiškėjos sudarytų paskolos sutarčių realumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisingos informacijos apie įsiskolinimų dydį (fiktyvių sutarčių) pateikimas gali lemti atsisakymą kelti bankroto bylą tiek mokumo, tiek sąžiningumo aspektu, tačiau tokios aplinkybės turi būti patikimai nustatytos ir pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo V. P. nurodo būtent prielaidas, kodėl, jos vertinimu, pareiškėjos sudarytos paskolos sutartys yra apsimestiniai sandoriai – jose nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas ir faktas, kreditoriai įstatymų nustatyta tvarka neinicijavo priverstinio skolų išieškojimo proceso iš pareiškėjos, kreditoriai pareikalavo grąžinti skolas praėjus daugiau nei 10 metų nuo paskolos sutarčių sudarymo ir beveik tuo pačiu laikotarpiu, pareiškėja nedeklaravo gautų paskolų, nėra duomenų, kad pasiskolinti pinigai buvo išleisti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog dėl su kitais kreditoriais sudarytų paskolų sutarčių vyktų teisminiai ginčai, kad šie sandoriai yra nuginčyti, todėl laikytina, jog pareiškėja turi prievolę grąžinti pasiskolintas lėšas. Pažymėtina, kad kreditoriai gali ginčyti pareiškėjos atliktus sandorius, tačiau, jiems to nepadarius, šie veiksmai neturi būti kliūtis asmeniui siekti iškelti bankroto bylą.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi suinteresuoto asmens V. P. atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą atlyginimą. Pareiškėjos turėtos 1 000 Eur išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodytą dydį (1 780,50 Eur × 0,4 = 712,20 Eur), todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens V. P. priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 712,20 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškėjai V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 712,20 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.