Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-1903-800/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
e2YT-1903-800/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00160-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Suinteresuotas asmuo
T. S., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1903-800/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00160-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.5.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus atstovei A. U.,

suinteresuotam asmeniui T. S.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S. ir T. S. dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pakeisti 2016 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-962/2016, dalį, kurioje V. S. laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti motinos valdžią V. S. jos vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pareiškime nurodė, kad V. S. ir T. S. šeima nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu V. S. laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas sprendime nurodė, jog V. S. nuolatos girtauja, viešoje vietoje dėl girtumo nesiorientuoja aplinkoje, išeidama girtauti vaikus palieka vienus (sprendimo priėmimo metu nepilnamečiui L. S. buvo pusantrų metukų, K. S. – devynerių metų), toks elgesys tęsiasi ilgą laiką, teigiamų pokyčių savo elgesyje V. S. nedaro, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą. atsitiktiniai gydymosi atvejai užfiksuoti tik socialiniams darbuotojams pagrasinus paimti iš šeimos vaikus, be to, gydymas nuo priklausomybės yra visiškai neveiksmingas.

2019 m. sausio 25 d. pareiškėjas gavo pranešimą, jog 2019 m. sausio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl to, kad T. S. smurtavo prieš savo neblaivią (nustatytas 3,33 promilių girtumas) sutuoktinę V. S., todėl buvo vaikams buvo vertintas ir nepilnamečiams nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjas gavo informaciją iš policijos komisariato, jog neblaivi V. S. (nustatytas 3,82 promilių girtumas) girtauja ir šaukia ant vaikų, dėl ko vaikams buvo vertintas ir nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjas gavo Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro (toliau – Prienų SPC) raštą dėl pagalbos plano V. S. ir T. S. šeimai, kuriame nurodyta, jog 2019 m. birželio 26 d. posėdyje dalyvavusi V. S. paaiškino, kad šeimoje dažnai dėl įvairių priežasčių, dažniausiai girtavimo, kyla konfliktai, nesutarimai, muštynės. Posėdžio metu V. S. neneigė vartojanti alkoholį, turinti priklausomybę. Prienų SPC socialinė darbuotoja dirbanti su šeima pastebėjo, jog posėdis vyksta jau trečią kartą, tačiau pastebi, kad tėvai įsipareigojimų nevykdo, teigiamų pokyčių nėra. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad pagrindinė šeimos problema motinos girtavimas ir priklausomybė, bei motinos nenoras spręsti problemą – buvo paskiras ilgalaikis gydymas priklausomybių centre, tačiau V. S. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas gavo Prienų SPC raštą dėl pagalbos plano V. S. ir T. S. šeimai, kur užfiksuota, jog sutuoktinė girtauja nuolat, po 2-3 paras negrįžta namo, V. S. posėdžio metu pripažino priklausomybę, paaiškino, kad alkoholio vartojimo problemos atsisakyti negali, girtauja, nes tai padeda jai atsipalaiduoti ir į viską žiūrėti paprasčiau. 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjas gavo informaciją, jog 2020 m. vasario 7 d. apie 15.50 val. policija gavo pranešimą apie neblaivią motiną ir namuose esantį vaiką. Pareigūnams nuvykus nurodytų adresu rasta V. S., kuriai nustatytas 3,12 promilių girtumas, namuose nepilnamečiai K. S. ir L. S.. Pokalbio su nepilnamečiais vaikais metu mergaitė teigė, kad jai grįžus iš mokyklos motina jau buvo girta, kai būna neblaivi ji nuolat rėkia, mergaitė jos bijo. Pokalbio su V. S. metu ji prisipažino, kad turi priklausomybę, gydėsi paskutinį kartą prieš Kalėdas, bet negėrusi išbuvo savaitę. T. S. paaiškino, kad žmona nuolat vartoja alkoholį, niekur nedirba, dėl to namuose kyla konfliktų, vaikai viską mato ir girdi, šeima rūpinsi vienas tėvas.

Nurodė, kad V. S. nerodo pastangų panaikinti laikiną motinos valdžios ribojimą, niekada nėra kreipusis į pareiškėją dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo, nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios ribojimo panaikinimo, kas rodo, kad ji nesiekia pati tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios, rodo, jog ją tenkina esama situacija, todėl taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

Suinteresuoti asmenys V. S. ir T. S. būdami asmeniškai informuoti apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimus į pareiškimą, šios pareigos neįvykdė, termino pratęsti neprašė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti, neterminuotai apribojant motinos valdžią V. S. jos vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo T. S. pareiškėjo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo V. S., būdama asmeniškai informuota apie paskirtą teismo posėdį, į jį neatvyko, objektyvių neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, posėdžio atidėti neprašė, todėl byla nagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-118-962/2016, V. S. laikinai – vieneriems metams apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant T. S.. Šeima dėl girtavimo nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 2 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, rekomenduota teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. 2019 m. sausio 25 d. pareiškėją policijos komisariatas informavo, jog 2019 m. sausio 23 d. apie 19.30 val. šeimoje buvo smurtaujama, T. S. neblaiviai (nustatytas 3,33 promilių girtumas) sutuoktinei V. S. vieną kartą koja įspyrė į galvos sritį ir sudavė vieną smūgį ranka į kairės pusės akį, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nepilnamečiams vaikams L. S. ir K. S. buvo vertintas ir nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjas gavo informaciją iš policijos komisariato, jog kaimynai pranešė apie tai, jog neblaivi V. S., kuriai buvo nustatytas 3,82 promilių girtumas, girtauja ir šaukia ant vaikų, dėl ko nepilnamečiams vaikams vėl buvo vertintas ir nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjas gavo Prienų SPC raštą dėl pagalbos plano V. S. ir T. S. šeimai. Plane užfiksuota, jog 2019 m. birželio 26 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvavusi V. S. paaiškino, kad šeimoje dažnai dėl įvairių priežasčių, dažniausiai girtavimo, kyla konfliktai, nesutarimai, muštynės. Posėdžio metu V. S. neneigė vartojanti alkoholį, turinti priklausomybę. Posėdžio metu su šeima dirbanti socialinė darbuotoja nurodė, kad tėvai įsipareigojimų nevykdo, teigiamų pokyčių šeimoje nėra, pagrindinė šeimos problema motinos girtavimas ir priklausomybė, bei motinos nenoras spręsti problemą – buvo paskiras ilgalaikis gydymas priklausomybių centre, tačiau V. S. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas gavo Prienų SPC raštą dėl pagalbos plano V. S. ir T. S. šeimai, kur pagalbos plane užfiksuota, jog V. S. girtauja nuolat, po 2-3 paras negrįžta namo. V. S. atvejo nagrinėjimo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 24 d., metu pripažino priklausomybę, paaiškino, kad alkoholio vartojimo problemos atsisakyti negali, girtauja, nes tai padeda jai atsipalaiduoti ir į viską žiūrėti paprasčiau. 2020 m. vasario 7 d. pareiškėjas gavo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, jog budėjimo metu iš policijos komisariato gavo informaciją, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 15.50 val. policija gavo pranešimą apie neblaivią motiną ir namuose esantį vaiką. Pareigūnams nuvykus nurodytų adresu rasta V. S., kuriai nustatytas 3,12 promilių girtumas, namuose nepilnamečiai K. S. ir L. S.. Pokalbio su nepilnamečiais vaikais metu mergaitė teigė, kad jai grįžus iš mokyklos motina jau buvo girta, kai būna neblaivi ji nuolat rėkia, mergaitė jos bijo. Pokalbio su V. S. metu ji prisipažino, kad turi priklausomybę, gydėsi paskutinį kartą prieš Kalėdas, bet negėrusi išbuvo savaitę. T. S. paaiškino, kad žmona nuolat vartoja alkoholį, niekur nedirba, dėl to namuose kyla konfliktų, vaikai viską mato ir girdi, šeima rūpinsi vienas tėvas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. S. eilę kartų bausta administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, visi pažeidimai padaryti V. S. esant neblaiviai.

Byloje esančiais duomenimis, pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad laikinai apribojus motinos valdžią V. S. jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suinteresuoto asmens požiūris į vaikų auginimą ir motinos teises bei pareigas išliko nepasikeitęs, ji nesiėmė priemonių įgyvendinti motinos valdžią, visiškai nedėjo pastangų pakeisti gyvenimo būdą bei negatyvų savo elgesį. Suinteresuotas asmuo V. S. nėra sudariusi tinkamų sąlygų savo nepilnamečiams vaikams saugiai augti ir vystytis jos šeimoje, motyvaciniai pokalbiai, gydymas nuo priklausomybės alkoholiui rezultatų neduoda, pastangų pakeisti gyvenimo būdą ji nededa. Įvertinus byloje esančius duomenis, manytina, kad V. S. yra socialiai pasyvi, nesugeba savarankiškai atlikti įvairių visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime reikalingų funkcijų. Iš atvejo nagrinėjimo posėdžių pokalbių su V. S. matyti, jog alkoholio vartojimo problemos atsisakyti ji negali, neneigė vartojanti alkoholį, turinti priklausomybę. Kiti faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad šeima nevykdo įsipareigojimų, teigiamų pokyčių nėra, V. S. nededa pastangų spręsti problemą, atsisako vykti į gydymo įstaigą, po keletą dienų iš eilės negrįžta į namus. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais duomenimis, kadangi byloje priešingų duomenų nepateikta.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo V. S. nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, motinos pareigas vykdo netinkamai. Netgi laikinai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaikų auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo V. S. negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo pačios kaltės. Tokiu savo elgesiu suinteresuotas asmuo nepilnamečiams vaikams daro ypatingą žalą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens T. S. paaiškinimus, kurie sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog V. S. nevykdo jai įstatymu nustatytų motinos pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų V. S. nesiėmė. Ji nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl nepaisant to, kad 2016 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-118-962/2016, V. S. laikinai, t. y. vieneriems metams buvo apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų L. S. ir K. S. atžvilgiu, tuo tarpu teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad dėl laikino motinos valdžios ribojimo panaikinimo ar pakeitimo vaiko teisių apsaugos institucija nuo 2016 m. balandžio 26 d. priimto teismo sprendimo kreipusis nebuvo, o laikinas tėvų valdžios apribojimas savaime nesibaigia ir gali būti panaikintas tik teismo sprendimu, todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti 2016 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-962/2016, dalį, kurioje V. S. laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti motinos valdžią V. S. jos vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kita minėto teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Suinteresuotam asmeniui V. S. išaiškintina, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti 2016 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-962/2016, dalį, kurioje V. S. laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti motinos valdžią V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kitas 2016 m. balandžio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-118-962/2016, dalis palikti nepakeistas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė