Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. O. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 26 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-09-21 nuosprendžiu A. O. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 26 MGL (3 380 Lt) dydžio bauda už tai, kad jis 2011-03-22 surašė apeliacinį skundą dėl administracinės nuobaudos apskundimo motinos J. O. vardu ir įrašęs jos duomenis, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, bei pasirašęs už ją suklastojo dokumentą, J. O. parašą bei išsiuntė šį suklastotą dokumentą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-12-29 nutartimi atmetė nuteistojo A. O. apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-06-12 nutartimi atmetė nuteistojo kasacinį skundą.

Nuteistasis A. O. su 2013-01-29 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo nuomone, 2012 m. rugsėjo 4-28 d. atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė Nr. 75U-II-76/2012 laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ekspertai nustatė, jog A. O. 2011 m. buvo riboto pakaltinamumo.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-02-26 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nutarime konstatuota, kad nuteistojo teiginys, jog ekspertizės akte nurodyta, kad jis 2011 m. buvo riboto pakaltinamumo, yra klaidinantis ir neteisingas, nes tokių duomenų ekspertizės akte nėra. Šis ekspertizės aktas nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir nesietinas su A. O. baudžiamąja byla. Nuteistasis padarė nusikaltimą 2011-03-22, o ekspertizės akte šizotipinis sutrikimas jam nustatytas 2010-08-09 - 2010-09-17. Taigi, A. O. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Nuteistasis A. O. skunde prašo pakeisti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-02-26 nutarimą įpareigojant Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą atnaujinti baudžiamąją bylą.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamame nutarime tyčia neteisingai nurodė, jog A. O. teismo psichiatrinė ekspertizė 2012 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta administracinio teisės pažeidimo byloje, nes tokio pobūdžio bylose atliekama tik teismo psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė. Tvirtina, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo riboto pakaltinamumo. Priešingu atveju nuteistajam neaišku, kodėl po 2012 m. rugsėjo mėn. atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės jo atžvilgiu buvo nutrauktos visos administracinių teisės pažeidimų bylos, nagrinėtos Tauragės rajono apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neteisingai konstatavo, jog jam šizofreninis sutrikimas buvo nustatytas 2010-08-09 - 2010-09-17. Pagal minėtas datas jis padarė administracinius teisės pažeidimus. Pasak nuteistojo, jam buvo nustatytas neįgalumas ir šizonoidinis susirgimas dar 1986 m. Teismo psichiatrinė ekspertizė Klaipėdoje 2011 m. birželio mėn. buvo atlikta neobjektyviai, nes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, yra atliekamos teismo psichiatrinės ekspertizės Utenoje, o ne Klaipėdoje. Todėl teismas negalėjo remtis 2011 m. birželio mėn. atlikta ambulatorine teismo psichiatrine ekspertize jo atžvilgiu.

A. O. teigimu, visų trijų pakopų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nežinojo tos aplinkybės, jog jis nusikaltimo padarymo metu buvo riboto pakaltinamumo. Neįgalumas jam buvo nustatytas visam gyvenimui, o pagal Lietuvos Respublikos BK 18 str. 2 d. asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras taip pat nevertino tos aplinkybės, jog jeigu A. O. buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 19 str., t. y. dėl nepakaltinamumo, tada jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl riboto pakaltinamumo.

Nuteistojo A. O. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-02-26 nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. O. prašymą yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, išvardintos Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 446 ir 447 straipsnio nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p., pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Nuteistasis A. O. skundą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia iš esmės tuo, kad jis padarė nusikaltimą būdamas riboto pakaltinamumo, kas nebuvo žinoma jo baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams, o ši aplinkybė yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo A. O. skundui nagrinėti pateikta medžiaga patvirtina, kad baudžiamojoje byloje, kurioje A. O. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., buvo paskirta nuteistojo ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai 2011-06-23 ekspertizės akte Nr. 85TPK-146/2011 padarė išvadą, kad A. O. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - šizotipiniu sutrikimu, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (medžiagos t. 5, b.l. 80-83). Priešingai nei teigiama skunde, nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytų išvadų teisingumu, o vien nuteistojo nesutikimas neleidžia kritiškai vertinti šį procesinį dokumentą. Niekuo nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, yra atliekamos teismo psichiatrinės ekspertizės tik Utenos teismo psichiatrijos skyriuje. Taigi, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog A. O. nusikaltimo padarymo metu galėjo atsakyti už savo veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs nuteistojo A. O. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2013-02-26 nutarime nurodė, kad iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo psichiatrijos skyriaus 2012-09-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-76/2012 matyti, kad A. O. 2010-08-09 - 2010-09-17 nustatytas šizotipinis sutrikimas, t. y. jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaip teisingai konstatavo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, 2012-09-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-76/2012 padarytos išvados nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis vien jau dėl to, kad šis sutrikimas buvo jam nustatytas kitu nei padarytas nusikaltimas laiku. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam minėtu ekspertizės aktu buvo nustatytas tokio paties pobūdžio psichinis sutrikimas kaip ir baudžiamojoje byloje, kurioje A. O. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir padaryta išvada, jog jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Priešingai nei tvirtina A. O., skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-02-26 nutarime teisingai nurodyta, jog 2012-09-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-76/2012 buvo priimtas nagrinėtoje A. O. administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai patvirtina teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kuriais taip pat užfiksuota, jog A. O. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Be to, pastebėtina, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nutraukė administracinių teisės pažeidimų bylas po gauto minėto 2012-09-04 ekspertizės akto ne nustatydamas, jog A. O. buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos ATPK 19 str. prasme, o kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. (Tauragės rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.8.-984-105/2012, A2.8.-121-377/2012). Taigi, A. O. administracinių teisės pažeidimų bylų nutraukimas niekaip nesietinas su 2012-09-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-76/2012 padarytomis išvadomis.

Lietuvos Respublikos BK 18 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. O. nusikaltimo padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, t. y. jog būtų ribotai pakaltinamas. Nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos jo baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Nenustačius tokių aplinkybių, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. O. prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-02-26 nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo A. O. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. O. skundą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. vasario 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.