Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Svajonei Krakienei, Aurelijai Narmontienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai I. B., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), LR pilietė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent:

ji, 2014-05-30 apie 10 val. namų valdoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sumušė I. B., kuriai sumušė dešinį petį, sukeldama dešinio peties sąnario skausmą, dėl ko I. B. negalėjo pakelti rankos, žvakidžių duženomis sužalojo dešinį riešą, dėl ko rieše liko smulkios žaizdos, susidarė kraujosruva. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Kaltinamoji A. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis buvo 2014 m. gegužės pabaigoje, kai ji paprašė I. B. atlaisvinti bendrą balkoną nuo jos daiktų, kurių buvo labai daug. Kaimynai skundėsi, kad negali naudotis balkonu kaip džiovykla, nes jis užgriozdintas. Kai I. B. atidarė duris, ji iš karto įjungė telefone esančią filmavimo funkciją. Tai padarė dėl to, nes jau anksčiau su I. B. buvo kilę konfliktai, kurių metu pastaroji imdavo šaukti. Ji darė įrašą norėdama apsiginti, I. B. nefilmavo. Kai pakilo laiptais prie balkono, ji paklausė I. B., ar tai jos daiktai. Nukentėjusioji pradėjo prieštarauti, vyko apsižodžiavimas, nes ji pasakė, kad I. B. privalo išnešti savo daiktus. Nukentėjusioji atsakė, kad negali, tada ji pasisiūlė padėti. Mobilų telefoną padėjo ant spintelės. Nunešė stovą gėlėms, dar kažkokius daiktus, krepšį. I. B. buto durys atsidarė, nukentėjusioji išėjo, ir ji I. B. pasakė, kad pasiimtų daiktus. Nukentėjusioji nurodė daiktus palikti prie durų, bet ji dar kartą pasiūlė jai juos pasiimti. I. B. norėjo ją pastumti, o pati rusiškai pasakė, kad tai ji ją stumdo ir ėmė rėkti. Tada ji nusisuko ir pradėjo kilti į viršų. I. B. pasakė, kad ji turės atsakyti už tai, ką sudaužė, nes jai kylant laiptais pasigirdo kažkoks garsas. Girdėjo, kaip I. B. kažkam pasakė atnešti telefoną, nes skambins į policiją. Jai iš balkono išnešus dar vieną spintelę, išgirdo, kaip I. B. sako telefonu, kad ją sumušė. Nukentėjusioji atėjo prie bendro naudojimo balkono, parodė jai priklausiusius daiktus ir tada I. B. ją uždarė balkone. Nukentėjusioji laikė rankeną, ji prašė ją išleisti, bet nukentėjusoji pasakė, kad neišleis tol, kol patrulis neatvažiuos. Video įraše matyti, kad I. B. nesužalota, nes chalato rankovės trumpos. Balkono duris paleido tik tada, kai laiptais kilo policijos pareigūnai. Tuo metu jos telefonas išsikrovė ir įrašo nėra. I. B. policininkams pasakojo apie savo gyvenimą, jos ji pareigūnams nerodė, kaip asmens, kuris sumušė I. B.. Nukentėjusiajai pareigūnai pasiūlė važiuoti kartu, bet pastaroji atsisakė. Po kiek laiko ji pas nukentėjusiąją buvo nuėjusi, tai buvo maždaug po 4 valandų, bet jokių sužalojimų ji neturėjo. Kodėl I. B. teigia, kad „lakstė” vazonai, nežino, nes ji kalbėjo ramiai, o nukentėjusioji šaukė. Fizinio kontakto su I. B. nebuvo, pastaroji tik gąsdindama bandė eiti link jos, bet fizinio sąlyčio nebuvo. Anksčiau konfliktų su I. B. buvo, nes pastaroji ir G. K. buvo valdybos narėmis. Dėl dokumentų buvo ginčas su valdybos nariais, tarp jų ir I. B., nes buvo neteisėtai padidinti atlyginimai G. K. ir buhalterei.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad įvykis buvo 2014-05-30. Bendro naudojimo patalpose buvo pakeisti plastikiniai langai, ir po to namo pirmininkė jai ilgai nedavė rakto. Tą dieną kaltinamoji atėjo į jos namus ir pasakė „gali pakilti į džiovyklą“. Kai pakilo, A. J. paklausė, ar tai jos daiktai, ji atsakė, kad jos. Prasidėjo siautėjimas, daiktų mėtymas. Ji buvo šoke, iš karto paskambino G. K.. Tai buvo apie 10:30 val. Ji – A. J. atėjo apie 10.00 val. į jos namus. Jų namo pirmininkė netvarko sienų, todėl kai ji darė remontą namuose, jos visos gėlės buvo išneštos į koridorių. „Kviesk policiją“ jai pasakė K.. Paskambinus eilinį kartą policijai, jai pasakė „Tuoj pribūsim“. Jau daug kartų buvo kviesta policija dėl A. J.. Taip pat dar paskambino mokytojai, paklausė, ar nereikia į mokyklą gražių gėlių. Mokytoja telefonu pasakė, kad atvažiuos pirmadienį paimti tų gėlių, bet ji pasiūlė atvažiuoti nedesliant, kitaip gėlės bus išmėtytos. Mokytoja atvažiavo. Kelis kartus po įvykio dar buvo atėjusi pirmininkė į jos namus ir sakė „ Išeik, duosiu raktą“. Ji buvo nupirkusi žvakių mamai ant kapų, kurias padėjo balkone, bet po to ji negalėjo paimti tų žvakių, nes buvo užrakintos bendro naudojimo patalpoje tos žvakės, o ji rakto neturėjo, nes jai A. J. jo nedavė. A. J. nuėjusi į džiovyklą, paėmė jos didelį krepšį ir norėjo į jos butą patekti, bet ji jos neįleido, tada A. J. krepšį iškėlė ir trenkė juo jai į ranką, po to plastikiniu merktuvu dar trenkė. A. J. stovą išnešė prie policijos. Policija liepė kaltinamajai padėti į vietą tą stovą. A. J. neturi jokios teisės eiti į svetimą vietą. A. J. su maišu trenkė, išdaužė gėlių stovą. Prieš atvažiuojant policijai, A. J. trenkė jai maišu. Pirmi smūgiai buvo prie jos buto durų. A. J. nemušė jos prie balkono. Kai paskambino policijai, jau buvo smurtas. Tada A. J. trenkė su taše. Kol atvažiavo policija, gavo dar smūgį. Kai atvažiavo policija, buvo likusios jau žvakių duženos. Pirmiau paskambino G. K., o po to policijai. Mokytojai skambino dėl gėlių, nes jos anūkę moko ta mokytoja. Mokytojai skambino jau po visko. Mokytoja atvažiavo, kai atvyko policija. Ji daiktų nerinko, viskas liko, kas buvo išdaužyta. Pareigūnai nefotografavo įvykio vietos. Laiptinėje konfliktas vyko. Triukšmas buvo nemažas, bet niekas iš kaimynų neišlindo iš butų. Ją pareigūnai norėjo vežtis į nuovadą, bet ji negalėjo važiuoti, nes po to, kai A. J. sumušė jos vyrą, jis nevaikšto. Kitą rytą nunešė pareiškimą į nuovadą. Dėl šio įvykio reiškia civilinį ieškintį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja G. K. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąją, tiek nukentėjusiąją. Beveik metai praėjo nuo įvykio, kurio metu buvo kviesta policija A. J.. Buvo penktadienis, paskambino I. B. šaukdama, kad gelbėtų, atvažiuotų. Ji klausė, kas atsitiko, I. B. nurodė, kad ją A. J. puola. Tada ji pasiūlė I. B. skambinti policijai. Pati po 5 min., atvažiavo į namą. Kai įėjo į laiptinę, viena sena moteris išėjo iš laiptinės. Laiptinėje pirmame aukšte girdėjo I. B. šaukimą „ Ko tu mane muši“. Įėjo į liftą, nuvažiavo į tą aukštą, kur gyvena I. B.. Atsidarius lifto durims, pamatė, kaip A. J. užsimojo žaliu krepšiu ir trenkė į kaimynės ranką. Ji iš karto nuspaudė lifto mygtuką į pirmą aukštą ir durys užsidarė. Ji veltis nenorėjo į konfliktą, nes yra nuo A. J. labai nukentėjusi. Nusileido į pirmą aukštą, turėjo užbėgti į savo namus kitoje laiptinėje. Einant į namus, laiptinėje, pamatė atvykstant policijos ekipažą, todėl ten daugiau nėjo. Nėjo su policija, nes neturėjo laiko, dėl to jaučiasi kalta. Ką ji būtų su policija padariusi. Vakare užsuko į namus pas I. B., pastaroji labai verkė, nes A. J., puolė, terorizuoja I. B. šeimą. I. B. pyko ir ant jos, kad neapsaugojo nuo A. J.. I. B. papasakojo, kas vyko koridoriuje, be to, ji pati matė vaizdą. I. B. prižiūri tvarką laiptinėje, yra daug gėlių, gėlės niekam netrukdo. Po incidento viskas buvo išmėtyta, I. B. buvo šoke. Nukentėjusioji papasakojo, kad viskas iš džiovyklės buvo išnešta ir išmėtyta, I. B. visa virpėjo, skundėsi rankos skausmu, bet važiuoti į ligoninę negalėjo, nes namuose yra vyras, kurį reikia prižiūrėti. Nematė sužalojimų pas I.. Jos abi tame pačiame name gyvena. A. J. yra įbauginusi pusę namo gyventojų, visi A. J. bijo, niekur nesikiša. Ji taip pat vengia A. J.. Anksčiau konfliktinė situacija tarp jos ir A. J. buvo, po ko nebendrauja su ja.

Liudytoja M. T. parodė, kad įvykio metu tiek A. J., tiek I. B. buvo ligonės pacientės. B. daug metų yra pacientė. B. buvo poliklinikoje tądien, nukentėjusioji nuolat pas ją lankosi. Kokios aplinkybės buvo, tokias surašė, buvo kraujosruvos, tuo metu nesureikšmino jų atsiradimo. I. B. sakė, kad ją sumušė, viską surašė pagal nukentėjusiosios žodžius. Fiksavo, ką vizualiai matė, buvo sumušimas, tą nurodė ligos istorijoje-kortelėje. Diagnozavo sumušimus, buvo hemotomos-kraujosrūvos. Buvo rankose hemotomos, nepamena tikslių aplinkybių, tai buvo 1,5 metų atgal. Kraujosrūvos paprastai neatsiranda. Reumatinis artritas tai sąnarių liga. I. B. serga daug metų, daug sąnarių yra pakenkti ligos. 2014-05-30 buvo sumušimas, I. B. pas ją atėjo po kelių dienų. Kraujosrūvos išryškėja kaip kam, po sumušimo 2-3 dienos būna ryškiausiai matomos, kada pradeda nykti – priklauso individualiai. Kai kurie sumušimai galėjo ir pirmą dieną matytis, jei buvo stiprus smūgis, ar kai stipriai buvo suspausta. Kiek žmonių, tiek situacijų. Kiekvienam individualiai, bet žaizda iš karto pasimato. Negali pasakyti, ar asmuo pats susižalojo, ar jį kas sužalojo.

Liudytoja V. G. parodė, kad nepamena moterų, veidai kažkur matyti, bet kur -negali pasakyti. Tuo metu ji buvo kursantė ir buvo daug iškvietimų. Jei nukentėjęs asmuo nerašo pareiškimo, tai jie irgi nerašo tarnybinių pranešimų. Jei yra sužalojimai akivaizdūs, tada rašo tarnybinius pranešimus, jei sužalojimų nelabai matosi, jei nereikia medikų, nerašo tarnybinių pranešimų. Jie klausia asmens, ar reikia medikų, ar rašys pareiškimą, jei pasako žmogus, kad pretenzijų neturi, tai nerašo ir tarnybinių pranešimų.

Ekspertas R. P. P. parodė, kad išvada buvo teikta tiesiogiai apžiūrėjus pacientę ir atsižvelgiant į UAB „Nefridos klinikos“ pateiktas išvadas. Jokių kitų sužalojimų neatrasta, tačiau tik iš kortelės nustatyta, kad moteris serga hipertonija ir įvairiomis kitomis ligomis. Dėl negalėjimo pakelti rankos, gali būti ir sumušimo pasekmė. Negali nustatyti, kaip gydytoja nustatė, kad pacientė nepakelia rankos. Galima ir iš paciento žodžių ir iš jo reakcijos nustatyti, juk matosi žmogaus reakcija. Ką pats matė tą ir nustatė. Žaizdos, kraujosruvos atsiranda labai greitai, jei kapiliarai, kraujagyslės pažeistos. Jei mažesnė jėga smūgis buvo, gali atsirasti kraujosruvos valandų bėgyje. Su šukėmis padarytos žaizdos turi iš karto atsirasti, nes pakenkti audiniai. Pacientė buvo jo apžiūrėta po 1,5 mėnesio. Jie aprašo sužalojimus, spalvas, išplitimo laipsnį, pagal tai nustato maždaug prieš kiek dienų sužalojimai buvo. Medikai nenustatinėja datos. Jei pacientas kreipėsi į juos po trijų dienų, paaiškina žodžiu ir netikėti pacientu jie neturi teisės, todėl jie tai ir rašo. Jei į jį būtų kreiptasi po dienos, jis būtų tiksliau nustatęs sužalojimo datą, tačiau ne valandiniu tikslumu.

Liudytojas M. M. parodė, kad matyt įvykis labai nereikšmingas, nes nieko neatsimena. Jei nėra sulaikytų, nukentėjusiųjų, tai tada tarnybinis pranešimas nerašomas, nebent smurtas artimoje aplinkoje, tada būtinai rašomi dokumentai. Jei niekas nerašo pareiškimo, tai tada, žmogus turi būti akivaizdžiai sužalotas, tokiu atveju rašo tarnybinį pranešimą ir priima pareiškimą. Jei yra akivaizdūs sužalojimo požymiai, tik tada rašo dokumentus. Jei nieko nerašė, tai nieko tokio nebuvo. Jei atvykę mato konfliktuojančius žmones, tai apklausia liudytojus, jei yra agresija, tai sulaiko agresyvų asmenį. Jei bendravimas paprastas, tai problemos sprendžiamos vietoje. Jei ponia turi pretenzijų ir sako, kad rašys pareiškimą, tai tada galimą kaltininką pristato į komisariatą, tada rašomi tarnybiniai pranešimai. Jei nieko daug neatsitiko, tai 2014 m. tarnybinių nerašydavo. Kaltinamoji, kaip sako nukentėjusioji, buvo uždaryta balkone, bet jis visai neatsimena tų moterų veidų, visi tokie konfliktai panašūs. Sužalojimai turi būti akivaizdūs-mėlynė, skausmas, paraudimas, žaizdos. Jei nukentėjusis sako, kad rašys pareiškimą, tai tada surašo tarnybinius pranešimus.

2014-07-18 specialisto išvada nustatyta, kad ištyrus medicinius dokumentus I. B. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinio peties sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva kariojo žasto vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio bei riešo sričių poodinės kraujosruvos su smulkiomis žaizdelėmis. Švardintus sužalojimus I. B. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, dešinio riešo sritį, galimai paveikus aštriais daiktais – stiklo šukėmis. Sužalojimus I. B. galėjo patirti josios nurodytu laiku, t.y. 2014-05-30, I. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 4-5).

2014-06-03 išraše iš medicininių dokumentų I. B. užfiksuotas dešinio peties sąnario sumušimas, dešinio riešo bei dilbio sumušimas, kairės rankos žąsto sumušimas (b. l. 7).

Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad A. J. nepadarė veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamoji A. J. neigia smurtavusi privačios kaltinotojos-nukentėjusiosios atžvilgiu ir tvirtina, kad tarp jos ir I. B. buvo tik žodinis konfliktas ir jokio fizinio kontakto nebuvo. Tuo tarpu I. B. tvirtina priešingai. Privačios kaltintojos-nukentėjusiosios teigimu, A. J. paėmusi bendro naudojimo balkone buvusį jos krepšį su kapų žvakėmis trenkė jai į ranką, ko pasekoje, sudužo stiklinės žvakidės, tada dar kartą trenkė jai į ranką stiklo duženomis bei sudavė plastikiniu skalbinių merktuvu, taip padarydama jai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus.Vertindamas tokius prieštaringus kaltinamosios ir privačios kaltintojos-nukentėjusiosios parodumus teismas negali neatsižvelgti į tai, kad tarp A. J. ir I. B. santykiai dar iki įvykio buvo konfliktiški, todėl tokio pobūdžio bylose privačių kaltintojų - nukentėjusiųjų parodymai turi būti vertinami atsargiai, atsižvelginat į kitus obejektyvius bylos duomenis ir jokiu būdu negali būti suabsoliutinami. Kaip matyti privačios kaltintojos-nukentėjusiosios skunde, pavartotą smūgį matė ne vienas liudytojas, tačiau apklausiama teisiamajame posėdyje I. B. nurodė, kad triukšmas buvo nemažas, tačiau niekas iš kaimynų koridoriuje nepasirodė ir įvykio, išskyrus liudytoją G. K., nematė (b. l. 54). Vertindamas liudytojos G. K. parodymų objektyvumą, teismas pastebi, kad kaltinamosios ir liudytojos G. K. tarpusavio santykiai taip pat yra konfliktiški, o nelogiškas ir keistas liudytojos G. K. elgesys – atskubėjusi draugei į pagalbą ir prasivėrus lifto durims pamačiusi kaip A. J. neva suduoda smūgį I. B., niekam nieko nesakiusi, tokiu pačiu būdu (liftu) ir taip pat nepastebimai pasišalina iš įvykio vietos, leidžia pagrįstai abejoti, kad G. K. šį įvykį apskritai būtų mačiusi. Liudytojai V. G. ir M. M. apie įvykį nieko konkretaus pasakyti negalėjo, tačiau abu patvirtino, kad tarnybiniai pranešimai rašomi tik tada, kai nukentėjęs asmuo rašo pareiškimą, arba kai yra akivaizdūs sužalojimai (b. l. 69, 126). Taigi šie pareigūnų parodymai neatitinka privačios kaltintojos-nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad jos ranka buvo akivaizdžiai sužalota (apibraižyta, stiklo šukėmis padarytos žaizdos kraujavo). Galiausiai, iš teismui pateiktų vaizdo įrašų, aiškiai matyti, kad tiek iki atvykstant policijos pareigūnams, tiek po pareigūnų išvykimo, ant I. B. rankų nepastebimi jokie sužalojimai, privati kaltinotoja-nukentėjusioji rankas lanksto ir kelia be pastebimų sunkumų, ir tai patvirtina kaltinamosios versiją, kad tarp jos ir I. B. fizinio kontakto nebuvo. Nors išraše iš medcininių dokumentų ir specialisto išvadoje I. B. yra užfiksuoti atitinkami sužalojimai, tačiau atsžvelgiant į tai, kad vaizdo medžiagoje sužalojimų nematyti, I. B. įvykio vietoje pareigūnams dėl sužalojimų nesiskundė ir jų nerodė, pareiškimą rašyti atsisakė, todėl teismas negali daryti išvados, kad šie sužalojimai atsirado dėl kaltinamosios veiksmų, ir todėl A. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išteisintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiosios – privačios kaltintojos I. B. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

kurio pareiškimą pradėtas procesas. Atsižvelgiant į tai, kad procesas buvo pradėtas pagal I. B. pareiškimą, A. J. dėl jai pareikštų kaltinimų buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios teisinės pagalbos, todėl jos patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktas teisines paslaugas, sprendžia, kad A. J. patirtos išlaidos yra proporcingos proceso trukmei ir bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš nukentėjusiosios-privačios kaltintojos I. B..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Privačios kaltintojos-nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, A. J. iš I. B. priteisti 579,24 EUR išlaidas už advokato paslaugas.

Daiktinį įrodymą – CD diską po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.