Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Nijolei Genutienei dėl antstolės Nijolės Genutienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (skolininkas) N. P. skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); jei lėšos buvo nurašytos, sugrąžinti jų dalį arba panaikinti areštą jo įkalinimo įstaigoje turimai sąskaitai. Nurodo kad, būdamas įkalinimo įstaigoje už maisto bei higienos prekes gali atsiskaityti tik iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos. Valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistuosius būtiniausiais maisto produktais ir reikmenimis, todėl jiems jis per mėnesį išleidžia apie 30 Eur savo asmeninių lėšų. Antstolės patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už iš artimųjų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą jam pervestas lėšas. Atsisakydama patenkinti jo skundą antstolė nesilaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑154‑313/2016, konstatavo, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Antstolė 2016-07-22 patvarkymu nutarė pareiškėjo skundo netenkinti ir skundą perdavė nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-08-04 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad skola išieškoma tiek iš skolininko turimų asmeninių lėšų, tiek iš darbo užmokesčio, tad teismų praktika, kuria remiasi pareiškėjas, šioje byloje neaktuali, nes skiriasi faktinės bylos aplinkybės: pareiškėjas dirba, t. y. gauna pastovias pajamas bei iš jo darbo užmokesčio daromi išskaitymai vadovaujantis CPK 736 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Teismas nustatė, kad iš N. P. 69,88 Eur pareiginės algos pagal vykdomuosius raštus išskaitoma tik 9,78 Eur, taigi nuteistajam paliekama darbo užmokesčio dalis, kuria pasinaudodamas jis gali tenkinti savo būtiniausius poreikius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas. Pažymėta, kad pagal įstatyminį reglamentavimą atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Be to, pareiškėjas dirba, todėl net atskaičius dalį jo atlyginimo skolai padengti, jam lieka asmeninių lėšų įsigyti maisto produktų ar kitų reikmenų.Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, įpareigoti antstolę nutraukti išskaitas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos, esančios pataisos įstaigoje, bei patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliantas nurodo, kad antstolei areštavus pareiškėjo sąskaitą laisvės atėmimo vietoje, jam nepakanka asmeniniu lėšų būtiniausiems reikmenims įsigyti, nes antstolė išskaičiuoja 50 proc. pareiškėjo uždirbto atlyginimo. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti visą reikšmingą medžiagą, susijusią su tuo, ką pareiškėjas gauna pataisos namuose, tačiau teismas jų neišreikalavo. Nurodo, kad gaunami rūbai ir higienos priemonės nepakankami. Pataisos namų administracija neišdavė pareiškėjui pažymos apie pataisos įstaigoje gaunamas higienos priemones ir drabužius, todėl prašo šią medžiagą išreikalauti. Mano, kad antstolė neturi teisės atlikti išskaitų iš tokios algos, kuri neviršija vienos MMA.Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) N. P. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Vykdomojoje byloje Nr. 0039/13/00106 vykdomas Jurbarko rajono apylinkės teismo išduotas 2011‑03-24 vykdomasis raštas Nr. 2-280-74/2011 dėl 705,27 Eur (2 435,15 Lt) išieškojimo iš skolininko N. P. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdomojoje byloje antstolė nustatė, kad skolininkas N. P. yra Vilniaus pataisos namuose. Byloje nustatyta, kad minėtoje vykdomojoje byloje antstolė Nijolė Genutienė 2016-07-11 priėmė du patvarkymus: 1) patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S16-10039; 2) patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S16-10035, atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio.Skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas N. P. iš esmės nesutiko su antstolės patvarkymu areštuoti jo lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, skolininkas skunde nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju netaikytina pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų nurodyta kasacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą motyvavo aplinkybe, kad pareiškėjas dirba, t. y. gauna nuolatines pajamas bei iš jo darbo užmokesčio daromi iškaitymai, vadovaujantis CPK 736 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, taip pat dėl išieškojimo iš asmens pajamų, reglamentuojamo CPK 733-743 straipsnių normomis, pasisakant ir dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų išieškojimo apribojimų ir iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto aiškinimo bei taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtoje nutartyje pateikti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde prašo skundžiamą nutartį panaikinti, pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti bei panaikinti areštą pareiškėjo sąskaitai, esančiai laisvės atėmimo vietoje, ir nutraukti išskaitas iš šios sąskaitos. Apeliantas pažymi, kad antstolei areštavus jo sąskaitą laisvės atėmimo vietoje, apeliantui nepakanka asmeninių lėšų būtiniausiems reikmenims įsigyti. Apelianto nuomone, antstolė neturi teisės atlikti išskaitas iš algos, kuri neviršija vienos MMA.CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Iš byloje pareiškėjo pateiktų algalapių bei atskirajame skunde apelianto nurodytų aplinkybių nustatyta, kad apeliantas dirba ir gauna pajamas. Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 1 dalyje procentinėmis išraiškomis numatyti išskaitymo dydžiai, atliekant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 739 straipsnyje numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo, jog apskritai negalima nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį, kuris yra mažesnis nei viena MMA. Matyti, kad antstolė vadovavosi CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 3 dalyje nurodytomis nuostatomis 2016-07-11 priimtame patvarkyme Nr. S16‑10035 dėl skolos išieškojimo. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, likusią neišskaitomą pajamų dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, įskaitant nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Kita vertus, nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0039/13/00106 priimtas ir kitas patvarkymas dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu areštuota iš viso 323,09 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namai sąskaitoje. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pažymima, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, tarp jo – pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, negali būti remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Atsižvelgiant į paminėtus išaiškinimus ir naujai formuojamą teismų praktiką darytina išvada, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant išimties, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė turėjo teisinį pagrindą priimti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau šiuo patvarkymu taikomų apribojimų apimtis pagrįsta tik iš dalies. Anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti neteisėta 2016‑07-11 patvarkymo Nr. S16‑10039 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreipiamas į skolininkui N. P. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, netinkamai aiškino ir iš dalies netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina, pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinant iš dalies ir panaikinant antstolės 2016-07-11 priimto patvarkymo Nr. S16-10039 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į skolininkui N. P. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, taip pat įpareigojant antstolę patikslinti minėtą patvarkymą, atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir jo taikymo išaiškinimus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Likusi nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundas atmestas, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-08-04 nutartį pakeisti.

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0039/13/00106 antstolės Nijolės Genutienės 2016-07-11 priimto patvarkymo Nr. S16-10039 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į skolininkui N. P. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, taip pat įpareigoti antstolę minėtą patvarkymą patikslinti.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.