Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-20 · Byla Nr. ATP-479-190/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-02-10Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
ATP-479-190/2012
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00477-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Teresėlės Kazlauskienės
Administracinė byla Nr. ATP-479-190/2012Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00477-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.; 45.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Teresėlės Kazlauskienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirtas 20 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo bei, vadovaujantis ATPK 338¹ str., administracinio arešto vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo atlikti 100 valandų nemokamų viešųjų darbų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d., apie 13.30 val., Molėtuose, Ąžuolų g. 10, pakartotinai metų laikotarpyje būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,45 prom. girtumas, vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 1 d., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apeliaciniu skundu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą išnagrinėti teisingai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, nes byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nekonfiskuoti automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nėra ginčijamos pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat pažeidimo kvalifikavimas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, to neneigia ir pats G. K.. Apeliaciniu skundu yra keliami administracinės nuobaudos individualizavimo ir ATPK 30¹ straipsnio taikymo, paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, klausimai.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Teisė vairuoti transporto priemones iš G. K. buvo atimta vieneriems metams nuo 2011 m. birželio 15 d. (b.l. 13), todėl G. K. pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, taip pat nenustatyta ATPK 29 str. 3 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių G. K. nebūtų galima skirti administracinio arešto, todėl, atsižvelgiant į ATPK 130² str. sankciją, G. K. už padarytą pažeidimą galėjo būti skiriamas administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda.

Molėtų rajono apylinkės teismas G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad G. K. nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas administracinės nuobaudos skyrimo sąlygų, pagrįstai G. K. paskyrė minimalų administracinio arešto terminą ir jo vykdymą sąlyginai atidėjo pagal ATPK 338¹ str.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tokiu atveju atsižvelgiama į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmenims, padariusiems ATPK 130² str. pažeidimą, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010). Sprendžiant dėl galimybės nekonfiskuoti transporto priemonės, taip pat atsižvelgiama į suformuotą vieningą teismų praktiką, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).

Kolegijos vertinimu šioje konkrečioje byloje nėra nustatyta jokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ str., nepaskiriant G. K. už ATPK 130² str. pažeidimą numatytos papildomos privalomosios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Tai, kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, be to, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta nustatant minimalų administracinio arešto terminą. Pažymėtina, kad G. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus, toks pažeidimas yra vertintinas kaip vienas pavojingiausių pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog G. K. pažeidimą padarė peržengdamas būtinojo reikalingumo sąlygas, nes automobilį vairavo dėl to, kad reikėjo parvežti namo D. D., kurio motinai pablogėjo sveikata. Įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, darytina išvada, kad G. K., neblaivus vairuodamas automobilį, sukėlė didesnį pavojų nei tas, kurio buvo siekta išvengti, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad kvalifikuotą medicinos pagalbą gali suteikti tik medikai, todėl tiek G. K., tiek jo draugas galėjo ir turėjo pasinaudoti galimybe iškviesti greitosios medicinos pagalbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai 2011 m. birželio 15 d. nutarimu, t.y. prieš du mėnesius iki pakartotinio pažeidimo padarymo, buvo nubaustas už vairavimą būnant neblaiviam, todėl toks G. K. elgesys vertintinas kaip lengvabūdiškas ir neatsakingas bei neigiamai charakterizuojantis pažeidėjo asmenybę, dėl ko ATPK 30¹ str. taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą nėra svarbu už kieno pinigus buvo pirktas automobilis, nes automobilio registracijos liudijime automobilio savininku yra nurodytas pažeidėjas, todėl galėdamas savo nuožiūra naudotis automobiliu ir savo noru, niekieno neverčiamas, suvokdamas, kokia atsakomybė gresia už transporto priemonių vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti, vis tiek vairuodamas automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, G. K., prisiėmė visas dėl pažeidimo padarymo galinčias kilti pasekmes. Taikant ATPK 30¹ str. nuostatas taip pat turi būti atsižvelgiama, ar paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą ar iš viso jos neskiriant bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne pažeidėjo asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad G. K. anksčiau administracine tvarka jau buvo baustas ne vieną kartą, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria buvo taikytas ATPK 30¹ str. ir nebuvo paskirtas transporto priemonės konfiskavimas, bei paskiriant G. K. už ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarimą. Panaikinti nutarimo dalį, kuria buvo taikytas ATPK 30¹ str. ir neskirtas transporto priemonės konfiskavimas, bei paskirti G. K. už ATPK 130² str. pažeidimą papildomą privalomąją administracinę nuobaudą – automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. K., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Teresėlės KazlauskienėsVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė