Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 243 straipsnį 30 (trisdešimties) – parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (vairuoti visų rūšių transporto priemones) 4 (ketverius) metus, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 030 Eur dydžio sumą.

Iš A. N. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 135,52 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. nuteistas už tai, kad 2023-08-15, apie 11.45 val., Klaipėdos r., Kairių k., Bažnyčios g., ties namu Nr. 16, vairavo neįregistruotą automobilį „Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatytas 2,26 promilės neblaivumas).

2. Be to, A. N. nuteistas ir už tai, kad 2020-03-10 įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-02-18 nuosprendžiui, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (ketverius) metus uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2020-07-13 Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialisto supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jau būdamas 2020-11-19 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2021-07-13 ir 2022-01-14 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiais teistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2023-08-15, apie 11.45 val., Klaipėdos r., Kairių k., Bažnyčios g., ties namu Nr. 16, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir taip tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdamas pateikto apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. N. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad, apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ją nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išanalizavo konstatuodamas, kad A. N. anksčiau teistas dešimt kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Pažymėtina, kad nors apylinkės teismas nustatė, jog A. N. padarė nusikaltimą būdamas teistas, tačiau nenustatė jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi ankstesnes nusikalstamas veikas A. N. padarė būdamas pilnametis, o dabartinės nusikalstamos veikos buvo padarytos jau įsiteisėjus ankstesniam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-02-18 nuosprendžiui ir 2020-10-05 įvykdžius juo paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, laikoma, kad A. N. atsakomybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Tačiau, pagal BPK 320 straipsnio 4 dalyje įvirtintą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo ar nuteistojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija, net ir nustačiusi, kad A. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, laiko, kad A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtos švelnesnės bausmės A. N. nepaveikė taip, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytas trumpesnis nei bausmės vidurkis (6 (šeši) mėnesiai), o pagal BK 243 straipsnį – areštas, kurio terminas taip pat nustatytas mažesnis nei bausmės vidurkis (30 (trisdešimt) parų). Paskirtos bausmės subendrintos taikant apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles, o būtent griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir A. N. paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgęs į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas A. N. padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, be kita ko, už analogiškas nusikalstamas veikas: vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam ir keturis kartus už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (vairuoti visų rūšių transporto priemones), teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam ir neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmės, kurios, akivaizdu, savo tikslų nepasiekė. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir kartu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties ir nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Akivaizdu, kad nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

10. Nuteistojo A. N. argumentai, kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (2 030 Eur) išieškojimas valstybės naudai yra pakankama bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau ne tapačios bausmėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, nors konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neišvengiamai pasunkina nuteistojo padėtį ir turi nubaudimo elementų, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimas nereiškia dvigubo nuteistojo nubaudimo, nedubliuoja jam paskirtos bausmės – laisvės atėmimo.

11. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti apelianto prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. N. bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymą rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria: