- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- II-77-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00048-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja D. P. teismui pateikė skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo visas abejones išspręsti jos naudai ir priimti sprendimą įpareigoti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmusį pareigūną pripažinti ginčijamą vaizdo įrašą kaip duomenis, neatitinkančius įrodymams keliamų reikalavimų, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde nurodė (b. l. 3-9), kad 2019 m. kovo 25 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate pareiškėjai nedalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, dėl to, kad ji vairuodama transporto priemonę nesilaikė draudžiamo kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto KET 3 priede 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo kelio žymėjimo ištisinę juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius, dėl ko pateiktas administracinis nurodymas sumokti 85 Eur baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus – vairuotojo pažymėjimą iki 2019 m. balandžio 24 d. Paprašiusi atsakingo pareigūno pateikti bylos medžiagą, kurios pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, gavo vaizdo įrašą, filmuotą privačiu automobiliniu vaizdo registratoriumi, nurodant, kad minėtas įrašas pateiktas e-policijos portale elektroniniu būdu prisistačiusio asmens. Daugiau jokios medžiagos pateikta nebuvo. 2019 m. balandžio 16 d. pareigūnui, nagrinėjančiam bylą, elektroniniu paštu pateikė prašymą priimti sprendimą privataus asmens automobiliniu vaizdo registratoriumi padarytą vaizdo įrašą, kurio pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pripažinti neatitinkantį įrodymams keliamų reikalavimų ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau 2019 m. balandžio 24 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus gavo atsakymą, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą. 2019 m. gegužės 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas pareiškėjai nedalyvaujant surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl KET pažeidimo ir nutarė skirti administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę – 170 Eur baudą ir specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams.
Nurodė, kad nusižengimo, už kurį nubausta, įrodymai yra tik privačiu automobiliniu vaizdo registratoriumi filmuota vaizdo iškarpa, kurios originalumas ir autentiškumas nenustatytas jokiais rašytiniais duomenimis, taip pat byloje nėra pateikta buitinio vaizdo registratoriaus techninių specifikacijų, atliktų galiojančių patikrų, kurios yra būtinos policijos pareigūnų naudojamiems vaizdo ir greičio matavimo prietaisams, todėl tuo labiau privalo būti taikomos ir privačių asmenų naudojamiems prietaisams, todėl nesutinka, kad toks prietaisas gali būti laikomas patikimu ir juo padarytas vaizdo įrašas vieninteliu neginčijamu įrodymu. Nesutinka, kad pateiktas įrašas nesuklastotas, techniškai nekoreguotas ar neapdorotas, nes, atsakyme į prašymą pateikti medžiagą, atsakingas pareigūnas pareiškėjai pateikė tik iškirptą vaizdo įrašą ir jokių autentiškumo įrodymų, nėra pateikta visos įrašo medžiagos, nėra aišku, kokia buvo susidariusi situacija, kokios buvo aplinkybės, ar pats įrašo filmuotojas nepažeidė eismo taisyklių, neviršijo greičio, nesudarė avarinės situacijos, ar jo psichikos būklė yra stabili ir pan.
Pažymėjo, jog Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo dėl asmens duomenų rinkimo, naudojimo, saugojimo ir viešinimo bei perdavimo tretiesiems asmenims tvarkos naudojantis buitiniu privačiu automobiliniu vaizdo registratoriumi, todėl būtina remtis Reglamentu (ES) 2016/679, kuris yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas nei nacionaliniai įstatymai. Reglamente yra nustatyti asmens duomenų (sąrašas nėra baigtinis) fiksavimo, naudojimo, laikymo, viešinimo ir tvarkymo apsaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad įstatymas būtų taikomas kitų asmenų duomenis renkantiems ir tvarkantiems fiziniams asmenims. Fiziniai asmenys, kurie nėra oficialūs kitų asmenų duomenų tvarkytojai, nepatenka nei į šio įstatymo, nei į Reglamento taikymo sritį, kas reiškia, kad kitų fizinių asmenų privačius duomenis, surinktus vaizdo registratoriumi, vaizdo registratoriaus naudotojas gali panaudoti tik išimtinai asmeniniais tikslais, kaip pvz.: nustatyti eismo įvykio, kuriame dalyvauja pats duomenų rinkėjas aplinkybes ir pan. Pagal Reglamentą asmens duomenimis laikomas ne tik žmogaus atvaizdas, vardas, kontaktinė informacija, bet ir unikalūs automobilio numeriai. Taip pat numatoma, jog asmuo turi žinoti, kas ir kokia informaciją apie jį renka, kokiais tikslais, kaip tvarko, taip pat gali paprašyti ją pašalinti, ištrinti. Taigi, vaizdo registratoriumi yra renkami asmens duomenys, tokiu atveju vaizdo registratoriai turi būti naudojami laikantis asmens duomenų apsaugos tvarkos reglamentuotos įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais. Jei norima vaizdo registratoriumi renkamą informaciją panaudoti kitais, nei eismo įvykio aplinkybių, nustatymas tikslais, reikia laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Vaizdo stebėjimo sistemų panaudojimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams, t. y. jos turėtų būti naudojamos tik tada, kai kitos priemonės nėra pakankamos. Toks vaizdo registratoriaus naudojimo tikslas lemia, kad juo surinkta informacija laikoma asmens duomenimis, o patys registratoriai turi būti naudojami laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Taip pat duomenų subjektas turi teisę būti informuotas apie savo asmens duomenų tvarkymą. Registratoriumi surinkta informacija negali būti teikiama policijai tam, kad būtų nubaustas KET pažeidęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, nes toks informacijos panaudojimo būdas neatitinka asmeninio tikslo, tokiu atveju išnyksta pagrindas laikyti, kad informacija renkama ir naudojama dėl asmeninių poreikių. Jeigu vaizdo registratoriumi renkamą informaciją naudojama kitais nei eismo įvykio aplinkybių nustatymas tikslais, reikia laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių. Pirmiausia, privaloma aiškiai įvardinti tikslą, dėl kurio vaizdo registratorius naudojamas, asmuo, kurio duomenys renkami, nustatyta tvarka turi būti informuotas ir žinoti, kad jis yra filmuojamas. Privataus asmens naudojamas vaizdo registratorius negali atlikti prevencinės funkcijos kelių eismo pažeidimams nustatyti, nes Lietuvoje nėra įstatymais nustatytos tvarkos. Šiuo metu vykdyti teisės pažeidimų prevenciją – valstybės ir jos pareigūnų pareiga, o ne privačių asmenų teisė, kuri prisiimama savo pačių nuožiūra. Prevencijos funkcijos delegavimas fiziniams asmenims turi būti aiškiai sureguliuotas įstatyme. Įstatyme turi būti nustatyta, kas ir kokia tvarka gali naudoti vaizdo registratorius, ką privalo ir ko negali daryti su registratoriumi surinkta informacija, atlikdamas jam patikėtą teisės pažeidimų prevencijos funkciją. Kadangi Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo dėl vaizdo registratorių naudojimo tvarkos privatiems fiziniams asmenims fiksuojant kitų asmenų duomenis, patenkančius į duomenų apsaugos sritį pagal Reglamentą vaizdo registratorių naudojimas teisės pažeidimų prevencijos tikslais yra neteisėtas. Pripažinus fizinių asmenų automobilių vaizdo registratorių naudojimą ne asmeniniais, o prevenciniais tikslais teisėtu, tektų pareiga užtikrinti skaidrumo principo laikymąsi, todėl automobiliai, kuriuose yra įrengti vaizdo registratoriai, privalo būti ženklinami nustatytu būdu taip, kad kitas asmuo matytų ir žinotų, jog yra filmuojama, fotografuojama ar kitaip renkami duomenys. Taip pat tektų spręsti klausimą dėl eismo registratorių naudotojų pareigos informuoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją apie registratorių naudojimą. Pagal įstatymą iš pareigūnų reikalaujama, kad jų naudojama įranga būtų metrologiškai tikrinama ir licencijuota, t. y., kad būtų atlikta visuma nustatytų veiksmų, apimančių kalibravimą ir patikrą, taip pat derinimą, taisymą, pakartotinį kalibravimą ir neeilinę patikrą, įskaitant plombavimą ir ženklinimą, skirtų nustatyti matavimo priemonės metrologinių ir techninių charakteristikų ir jos paskirties bei naudojimo reikalavimų atitiktį, kad būtų aišku, jog ten jokio falsifikato nėra, tai akivaizdu, kad tas pat turi būti taikoma ir visai įrangai, kuri yra naudojama bet kurio iš vairuotojų ir skirta kitų asmenų duomenų rinkimui, fiksavimui, kaip šiuo atveju byloje. Be to, nuolatinis, nepagrįstas, betikslis ir be viešo perspėjimo privataus fizinio asmens prieš ar už judančios transporto priemonės esančios erdvės filmavimas buitiniu, nesertifikuotu, be reikalingų patikrų vaizdo registratoriumi negali būti prilygintas tarnybinio vaizdo registratorius naudojimui, kuriuos naudoja kompetentingi pareigūnai ir tuo pažeidžia duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus ir toks vaizdo įrašas negali būti vertintinas kaip vienintelis patikimas įrodymas.
Šioje byloje vieninteliai duomenys – tai buitiniu privačiu privataus asmens vaizdo registratoriumi padarytas iškirptas vaizdo įrašas, neturintis jokių autentiškumo ir originalumo įrodymų ir užfiksuotas pažeidžiant Reglamento nuostatas dėl asmens duomenų rinkimo, saugojimo, viešinimo, kaip ir pats vaizdo registratorius, kaip prietaisas, neturintis jokių reikalingų techninių specifikacijų. Taip pat man nėra pateikta duomenų, kad įrašas buvo daromas paisant Reglamento nuostatų dėl asmens duomenų apsaugos informavimo prasme, be to, vaizdo medžiaga akivaizdžiai iškirpta iš bendro turinio, neįmanoma nustatyti, kokios buvo aplinkybės, ar įrašas nesufabrikuotas, techniškai nekoreguotas ir pan. Be to, esant vieninteliai ginčytinai vaizdo įrašo iškarpai ir nesant jokių kitų papildomų įrodymų netikslinga spręsti, kad duomenų nustatyti teisės pažeidimą pakanka. Minėto vaizdo įrašo pripažinimas tinkamu įrodymu nustatant kelių eismo pažeidimą suponuotų išvadą, kad bet kas, bet kokiomis aplinkybėmis, bet kur ir bet kokiu būdu su bet kokiu prietaisu ir bet kaip gali fiksuoti asmens duomenis, juos perduoti, neaišku kaip tvarkyti ir laikyti ir šie duomenys yra laikomi besąlygiškai patikimi ir pakankami įrodymai ir tik jais remiantis galima patraukti asmenį atsakomybėn, todėl šiuo atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o vaizdo įrašas, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.
Pareiškėja D. P., būdama tinkamai informuota apie 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. rugsėjo 4 d. paskirtus teismo posėdžius į juos neatvyko (b. l. 25, 32), teikė prašymus nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 22, 38), todėl byla išnagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 20-21), kuriame nurodė, jog pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Nurodė, kad D. P. su nuobauda nesutinka, motyvuodama tuo, kad vienintelis jos pažeidimo įrodymas yra privačiu automobiliniu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kurio originalumas ir autentiškumas nenustatytas jokiais rašytiniais duomenimis, nepateikta vaizdo registratoriaus techniniai duomenys, nėra patikros, vaizdo įrašas nepilnas, nėra duomenų, ar pats filmuotojas nepažeidė KET, ar jo psichikos būklė stabili. Pažymėjo, kad fiziniai asmenys gali ir yra laisvi savo reikmėms fiksuoti viską ką nori, nes jiems negalioja duomenų apsaugos įstatymas. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepateikus tokius jo teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie galėtų kelti abejones dėl galimo piktnaudžiavimo, nėra pagrindo abejoti vaizdo įrašo originalumu ir autentiškumu. Nagrinėjamoje byloje buvo fiksuojamas ne vairuotojas, o automobilis, todėl nėra pagrindo teigti, kad automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi fiksuojant KET pažeidimą galėjo būti pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duomenų apsauga. Įrodymais gali būti administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, ekspertų išvados, specialistų paaiškinimai, daiktiniai įrodymai. Lietuvos metrologijos inspekcija turi teisę atlikti tik matavimo priemonių metrologinį patvirtinimą, o matavimo priemone laikomas įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio vaizdo registratorius nėra laikomas matavimo prietaisu, jo tinkamumas negali būti patvirtintas metrologiškai.
Nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas A. S. teismo posėdyje prašė nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti. Paaiškino, kad pažeidimas užfiksuotas piliečio vaizdo registratoriumi, kuris pateiktas oficialiai. Pagrindinis pažeidėjos argumentas, kad toks vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu. Pažeidėja, nors buvo atėjusi į komisariatą apie tris kartus, rašė prašymus, bet niekada nepasakė, kad neįvykdė šio pažeidimo. Negalima konstatuoti, kad žmonės negali fiksuoti pažeidimų, pranešti policijai. Vaizdo, audio, video technika nesertifikuojama, tik greičio matavimo prietaisai metrologiškai tikrinami ir sertifikuojami, todėl vaido registratoriumi pavarytas vaizdo įrašas pripažintinas tinkamu įrodymu, dėl ko teisėtai paskirta nuobauda. Pažeidėja vairavo automobilį Renault Clio. Įraše dar matėsi automobilis BMV. Abiems automobiliams fiksuoti pažeidimai. Paskui pažeidėją niekas nevažiavo, jos nepersekiojo. Pažeidėja filmuojantį asmenį aplenkė neleistinoje vietoje.
Liudytojas A. S., pateikęs vaizdo registratoriumi užfiksuotą nusižengimą per e-policijos portalą elektroniniu būdu, teismo posėdyje paaiškino, kad kovo 24 d. važiavo automobiliu Nisan Leaf su šeima – sutuoktine ir vaiku. Iš paskos važiavęs baltos spalvos Reno markės automobilis pradėjo lenkimo manevrą ir iš karto lenkė tris automobilius, važiuodamas paskui BMV markės automobilį. Tuo tarpu automobilis BMV aplenkė iš karto kokius penkis automobilius, o Reno nespėjo aplenkti, nes iš priekio atvažiavo automobilis, dėl ko grįžo į savo juostą prieš jį, dėl ko liudytojas staiga buvo priverstas stabdyti savo automobilį, šeima dėl to išsigando. Kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos Kauno kryptimi yra su ištisine kelio ženklinimo linija ir kelio ženklu „Draudžiama lenkti“, kelio reljefas nelygus, toje vietoje buvo įkalnė. Nusižengimas padarytas apie 12 val. Video medžiagoje fiksuotas laikas yra tarp 12-13 val. Pažeidimas fiksuotas kelyje Prienai-Kaunas, važiuojant nuo Prienų link Kauno, pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą. Mano, jog situacija buvo pavojinga, nes iš priešpriešos atvažiavo mašina. Pažeidimą fiksavo „LinkedIn“ markės vaizdo registratoriumi, kurį įsigijęs Topo centras parduotuvėje, įsirengė savo automobilyje. Vaizdo įrašą per portalą e-policija.lt įkėlė tą pačią dieną vakare. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neturi jokių priešiškumų, pasielgė pilietiškai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu, numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad D. P. dėl to, kad ji 2019 m. kovo 24 d. 12.16 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 27 km., vairuodama transporto priemonę – automobilį Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 352 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius, 2019 m. kovo 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu iki 2019 m. balandžio 24 d. sumokėti 85,00 Eur baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja D. P. 2019 m. balandžio 15 d. institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, pateikė prašymą priimti sprendimą privataus asmens automobiliniu vaizdo registratoriumi padarytą vaizdo įrašą, kurio pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pripažinti neatitinkančiu įrodymams keliamų reikalavimų ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjai 2019 m. balandžio 24 d. raštu atsakė, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudimai užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo teigti, jog panaudodamas asmeninį vaizdo registratorių, kuriuo užfiksuotas administracinis nusižengimas, asmuo būtų pažeidęs teisės aktų nuostatas ar šis įrodymas būtų buvęs gautas neteisėtu būdu ir neturėtų jokios įrodomosios galios. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos prašymas buvo netenkintas.
Pareiškėjai iki nustatyto termino neįvykdžius administracinio nurodymo, 2019 m. gegužės 20 d. surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pažeidėjai paskirta 170,00 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių terminui, kurį ir skundžia pažeidėja.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateiktais duomenimis, t. y. išraše iš bendrosios policijos informacijos apie fiksuotą nusižengimą, matyti, jog 2019 m. kovo 24 d. 22.40 val. A. S. pranešė, jog 2019 m. kovo 24 d. 12.16 val. (duomenys neskelbtini), automobilis Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė daugiau negu vieną automobilį kirsdamas ištisinę skiriamąją juostą. Pranešėjas taip pat pateikė ir vaizdo įrašą. Peržiūrėjus teismui pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog automobilį, iš kurio filmuojama, esant siaurai ištisinei horizontaliojo žymėjimo linijai aplenkia juodos spalvos BMW markės automobilis, po keleto akimirkų aplenkia šviesos spalvos Renault Clio markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, bylos duomenimis, priklauso D. P.. Baigęs lenkimo manevrą Renault Clio markės automobilis grįžta į savo eismo juostą dėl iš priešpriešais atvažiuojančių automobilių. Vaido įraše matomas ir jo fiksavimo laikas, t. y. 2019 m. kovo 24 d. nuo 12:15:55 val. iki 12:16:25 val. Pačioje pradžioje vaizdo įrašo matomas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ bei kelio ženklas, nurodantis maksimalų leistiną greitį toje atkarpoje – 70 km/k. Matosi, kad eismas toje kelio atkartoje intensyvus, abiem važiavimo kryptimis nuolat juda automobiliai. Kelio ženklų išsidėstymą D. P. lenkimo atkartoje patvirtina ir AB „Kelių priežiūra“ pateikta kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus 26,600-28,00 (1,400) km ženklų išdėstymo schema, kas neginčijamai atitinka ir faktinę situaciją.
Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo seka, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymais gali būti laikomi asmenų, kurie nėra pareigūnai, administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo fiksavimas nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – administracinis nusižengimas užfiksuotas teismo posėdyje apklausto liudytojo, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino nusižengimo padarymo laiką, vietą bei aplinkybes, automobiliniu vaizdo registratoriumi. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi teisinio pagrindo, nes nenustatyta aplinkybių, kad A. S. turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi ir/ar priešiškumą pareiškėjai, juolab, kad to skunde nenurodė ir D. P.. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. O be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-126-493/2019). Šiuo atveju vaizdo įraše akivaizdžiai matyti automobilio Renault Clio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daromas administracinis nusižengimas, kai pareiškėjos vardu registruotas automobilis kelio ruože, kuriame stovi kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kerta KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą kelio horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto priemonių srautus, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir lenkia priekyje važiuojantį automobilį, todėl bylą ne teismo tvarka nagrinėjas pareigūnas tinkamai identifikuoto asmens pateiktą vaizdo įrašą pripažino įrodymu ir juo vadovavosi. Pažymėtina, jog nors pareiškėja ir teigia, jog nebuvo įspėta apie vaizdo įrašymo priemonės naudojimą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien tik neperspėjimas apie daromą įrašą nėra pagrindas konstatuoti, kad įraše užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įrašą buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos pareiškėjos teisės. Kita vertus, nagrinėjamu atveju fiksuoti net du KET pažeidimai (lenkimas kelio ruože, kuriame stovi kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyto kelio horizontaliojo ženklinimo siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto priemonių srautus, kirtimas), tačiau teismas skundą nagrinėja tik jo ribose, nesunkindamas pareiškėjos padėties pagal administracinio nusižengimo byloje priimtą institucijos nutarimą, juolab, kad nusižengimo padarymo fakto pareiškėja neginčijo.
Be to, vaizdo įraše užfiksuotą nusižengimą patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S., kuris analogiškai nurodė visas įvykio aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas būtų anksčiau pažinojęs pareiškėją, siekęs ją apkalbėti ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, teismas taip pat neturi pagrindo. Be to, liudytojas filmuotos vaizdo medžiagos niekur viešai neskelbė, ji buvo perduota policijos pareigūnams elektroninių ryšių priemonėmis.
Bylos duomenimis matyti, kad skirdama nuobaudą institucija tinkamai įvertino surinktus įrodymus, atsižvelgė į D. P. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, nustatydama minimalų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Todėl, atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad institucija būtų netinkamai taikius ANK 569 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, todėl pareiškėjos skundo tenkinti jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjos D. P. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui administracinę bylą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.