Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.2.2.; 2.1.8.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2024 m. balandžio 4 d.

nukentėjusiojo D. G. įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, atstovei pagal įstatymą A. V.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. A. 2023 metų liepos 4 d. apie 21.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kieme naudojo fizinį smurtą prieš mažametį D. G., tai yra ranka sudavė jam į veido kairį skruostą, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui D. G. fizinį skausmą.

2. M. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad jos dukra žaidė kieme, pradėjo lyti, ji su partnere išėjo į kiemą jos ieškoti ir rado apsiverkusią. Paklausė, kas nutiko? Ji atsakė, kad susipyko su D, kad ją laistė su vandens šautuvu, neišleido namo ir sulaužė jos riedlentę. Kaltinamoji apimta pykčio, emocijų, padarė labai negerai, priėjo ir trenkė D. Įvykis nutiko vakare, buvo liepa, 2023 m. Jos dukrai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jos dukra tą vakarą buvo viena kieme, kažkur apie 21val., gal anksčiau. Jos išėjo dukros ieškoti, kadangi ji ilgai negrįžo, ir rado ją kieme, smėlio dėžėje apsiverkusią. Ji pasakė, kad prie jos priėjo D, ji pasakė, kad čia jos smėlis ir jis negali ten žaisti, tarp vaikų taip juk būna. Tada ją apšaudė su vandens šautuvu, stumdė ir neišleido namo. Ten visi vaikai draugavo, ten vieno kiemo vaikai, žino vieni kitus, bet dabar, kai dukros paklausė, tai ji ne kiek D. pažįsta, kiek A. ir jos šunį. Jos dukra teigė, kad ją laistė vandeniu, ir kaltinamoji apimta emocijų atėjo ir trenkė tam vaikui. Ji spontaniškai taip padarė, apimta emocijų, paskui tik pagalvojo, kad galėjo viską kitaip padaryti, bet viskas jau buvo post factum. Toliau, ji nuėjo partnerę palydėti, grįžusi rado dukrą apsiverkusią, sušlapusią ant lovos, nes lijo lietus. Dukra pasakė, kad atėjo A, trankė į duris, ją išsivedė iš namų ir liepė parodyti, kur yra kaltinamoji. Kadangi jos nerado, tai A. dukrą paleido namo apklausus, ar kaltinamoji prieš ją smurtauja, ji taip pat padarė garso įrašą. Tada kaltinamoji nuramino dukrą ir ėjo gaminti vakarienę. Tuomet prasidėjo spardymai ir daužymai į duris. Ji atidarė duris, ant jos šaukė, rėkė. Ji viską supranta, kad apimta emocijų A. buvo, buvo paliestas jos vaikas, viskas gerai. Bet tuo pačiu ir sakė, kad galima ramiai pašnekėti, nešaukiant, kad negąsdintų vaiko, bet buvo, kaip buvo. Buvo grasinimai ir jai, ir jos vaikui iš jų pusės. Po įvykio ji iš karto iškvietė policiją. Tada atvyko pareigūnai, ji viską jiems paaiškino, tada jie nuėjo pas A. Gal apie 1 val. nakties jai padavė šaukimą atvykti į policiją. Anksčiau, iki konflikto, su D. tėvais nebendravo, jų nepažinojo. Tokią savo veiką vertina labai blogai, ji neturėjo ir negalėjo kelti rankos prieš kitą vaiką, ir savęs dėl to neteisina. Iškvietus pareigūnus iš karto pasakė, kad neteisina savo poelgio. D. dažnai kieme matydavo ir savo dukrai pasakydavo, kad su D. nebebendrautų. Paties D. neatsiprašė, prie jo net nėra priėjusi, kad dar nekiltų didesnis išpūstas reikalas. Iš karto baudos negalėtų susimokėti, nes yra vieniša mama, bet per kokius keturis mėnesius tai susimokėti galėtų. Ieškinį pripažįsta ir su ieškiniu sutinka. Ieškinio neatlygino, nes nesivėlė į jokį kontaktą, kad nebūtų dar didesnių problemų.

3. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 4 d., vakare paskambino vaikas verkdamas, sakydamas, kad jam sudavė moteris kieme. Grįžus namo, jo žandas buvo visas raudonas ir ištinęs. Sūnus sakė, kad žaidė kartu su M. dukra su riedlentėmis ir M. priėjusi jam trenkė ir pasakė, kad kitą kartą bus tik blogiau. A. V. buvo nuėjusi iki M. namų, jos ten nerado. Kad M. trenkė jos vaikui matė ir D. bendraklasis, jie visi kartu tada kieme buvo, jis stovėjo šalia. Pas M. buvo nuėję du kartus, vieną kartą nerado, antrą kartą kai nuėjo, tada kvietė policiją ir greitąją. Ji fotografavo sūnaus žandą iš karto, visus įkalčius buvo pateikusi prie bylos. Sūnus pasakojo, kad jie žaidė su riedlentėmis, kartu su bendraklasiu ir M. dukra. Sūnus pasakojo, kad jis buvo pasiėmęs tos mergaitės riedlentę, tada M. atėjo ir trenkė jam, sakė, kad jis daugiau neliestų tos riedlentės ir pasimokytų taip. Tarp vaikų konfliktų nebuvo. Nebuvo kalbų, kad sugadino ar sulaužė riedlentę. Sūnus grįžo namo, žandas buvo ištinęs. Tada ji išėjo į kiemą, paklausė tos mergaitės, kur gyvena jos mama M. Vėliau sulaukė savo vyro, grįžusio iš darbo, ir dar kartą nuėjo pas M. Ten šiek tiek parėkė apimta pykčio, bet neperžengiant slenksčio ir neliečiant jos, buvo šiek tiek keiksmažodžių. Tada grįžo namo ir iškvietė policiją ir medikus. M. sakė, kad netrenkė vaikui, tik papurtė jį. Po įvykio, iš karto tą pačią dieną atvažiavo greitoji. Medikai sakė stebėti vaiką, davė ledo malšinti tinimui. Sūnus po įvykio jautėsi labai blogai, sakė, bijojo, kad ta moteris neateitų, neišlaužtų durų, bijojo eiti į kiemą. Taip pat prieš bendraklasį jam buvo labai gėda. Po įvykio, sūnaus elgesys pasikeitė, jis arba apeidavo kiemą, arba neidavo į kiemą visiškai, jam reikėjo laiko atsigauti. Dabar, vaikas kažkiek geriau jaučiasi, bet jeigu ją pamato kieme, vaikui atrodo, kad jam vėl trenks. Iki įvykio viskas buvo gerai, vaikas saugiai jausdavosi kieme ir konfliktų tarp jos sūnaus ir mergaitės nebuvo. Ji pati iki įvykio dienos nematė kaltinamosios kieme. Kaltinamoji iki įvykio nesiskundė sūnaus elgesiu.

4. Teismo posėdyje liudytoja N. Š. parodė, kad įvykio metu buvo vyriausioji patrulė. Jos funkcijos buvo išsiaiškinti įvykio aplinkybes atvykus į įvykio vietą, pabendrauti su liudytojais ir panašiai. Įvykis nutiko gana senai, bet atsimena, kad su kolega reagavo į įvykį, kur vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Kitą dieną, pradėjo ikiteisminį tyrimą, priėmė pareiškimą. Daugiau neprisimena, nes viskas vyko gana senai. Berniukui buvo sukeltas skausmas. Patį berniuką matė, jis buvo išsigandęs, berniuko tėvai rodė dar nuotrauką, bet tą akimirką, kai buvo įvykis, neatsimena, ar matėsi sužalojamai, ar ne. Pamena, kad iškvietimai atvykti buvo du. Lygtais kvietė abi pusės. Atvykus į įvykio vietą, ten pasitiko moteris ir vyras, kaip suprato, berniuko tėvai. Į iškvietimą pirmiausia atvažiavo reaguojant į berniuko tėvų iškvietimą, nes buvo atvažiavę medikai. Pas kaltinamąją paskui ėjo irgi. Paaiškino situaciją, paklausė, kas nutiko. Atsimena, kad M. pasakė, kad nesmurtavo. Ji pasakė, kad kieme buvo jos dukra, taip pat kieme buvo berniukas, kuris ją užgauliojo. M. tą berniuką norėjo sudrausminti, kaip ji paaiškino, bet kad kėlė ranką, nesakė. Kai atvažiavo į įvykio vietą, medikai jau buvo atvykę, ką jie nustatė, negali pasakyti, neprisimena. Berniukas jau tuo metu buvo medikų automobilyje.

5. Teismo posėdyje liudytoja S. B. parodė, kad pačio įvykio nematė, apie jį sužinojo iš sūnaus, bet visko tikrai neprisimins po tiek laiko. Sūnus parbėgo namo ir pasakė, kad buvo trenkta D. Ji paklausė, dėl ko? Jis pasakė, kad iš mergaitės buvo paimta riedlentė pasivažinėti, tada atėjo mergaitės mama ir trenkė D. D. yra jos sūnaus bendraklasis, jie kartu bendrauja. Įvykis nutiko D. kieme, jie abu buvo kartu. Sūnus pasakė, kad atėjo mergaitės mama ir supykusi trenkė D. Sūnus sakė, kad D. trenkė per veidą. Sūnus sakė, kad D. išsigando ir nubėgo namo pasakyti mamai. Pati pažįsta D, nepamena, ar matė po kelių dienų po įvykio, ar kitą dieną, bet vaiko veidas buvo patinęs ir rankos atspaudas ant veido matėsi akivaizdžiai. Jos sūnus pasakojo, kad D. nenorėjo eiti į kiemą, nes buvo išsigandęs, bijojo.

6. Nukentėjusysis mažametis D. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis paėmė M riedlentę, nunešė ir paskui atnešė, norėjo pajuokauti. M. pamatė savo mamą M. ir šiai pasiskundė. Jis negirdėjo, ką M. sakė savo mamai. Paskui M. mama atėjo prie jo, paklausė, ką jis daro. Jis pasakė, kad norėjo pajuokauti. Moteris jam trenkė ir nuėjo toliau. M. mama jam sudavė į kairįjį žandą. Trenkė stipriai su delnu, jam skaudėjo, jis jautėsi blogai, nežinojo kaip elgtis, buvo piktas ir liūdnas. Jis verkė. M. mama sakė, kad tikisi, jog jį pamokė ir pasakė, kad kitą kartą bus blogiau. Visą įvykį matė jo klasiokas A. B.. Paskui kalbėjosi su A. apie įvykį, galvojo, kodėl M. mama taip padarė, kalbėjosi, kad pažeidė jo teises. Nežino, kaip M. mama jautėsi ateidama, bet atrodė pikta, nes jis paėmė M. riedlentę. Riedlentei nieko neatsitiko. Kai M. mama nuėjo, jis nuėjo su draugu prie krepšinio aikštelės, paskambino savo mamai A. ir pasakė, kad M. mama jam trenkė ir tada jo mama išėjo į kiemą. Jo mama norėjo pasikalbėti su M. mama, nuėjo į butą, bet šios nerado, tada ėjo link centro. Apie tai, kad mama nerado M. mamos namuose, jam pati mama pasakė, jis kartu su savo mama nėjo. Atsakydamas į prokuroro klausimus D. G. parodė, kad viskas vyko vakare, po 21.00 val. Anksčiau normaliai sutardavo su M. Daktarai apžiūrėjo tą vietą, į kurią jam trenkė. Tą vakarą buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, jį apžiūrėjo ir paskui dar tėtis vežė pas kitus daktarus. Toje vietoje skruostas buvo ištinęs ir buvo mėlyna. Kai M. mama po įvykio pro jį praeina, labai į jį spokso, tai jis truputį bijo. Jaučiasi nesaugus. Prieš įvykį M. mama į jį taip pat žiūrėdavo, bet nespoksodavo. Kažkokių sveikatos pasikeitimų po įvykio nėra (b. l. 56-59, 60).

7. Mažametis liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Jis susitiko su D. ir abu norėjo pasivažinėti su riedlente. Abu žaidė, paskui nuėjo į parduotuvę, nusipirko vandens šautuvus, žaidė su tais šautuvais, paskui baigėsi vanduo. D. norėjo pajuokauti, priėjo prie kažkokios mergaitės, kuri sėdėjo smėlio dėžėje, jis mergaitę pažinojo. Nežino, kiek tai mergaitei metų, gal (duomenys neskelbtini), jos vardo nežino. Ta mergaitė nubėgo namo pakviesti savo mamą ir D. padėjo tą riedlentę atgal. Mergaitė bėgo pakviesti mamą, nes D. paėmė šios riedlentę. Jis pats nematė, kaip D. paėmė riedlentę, D. apie tai, kad paėmė, jam pasakė. D. sakė, kad norėjo pajuokauti, paėmė mergaitės riedlentę, nes norėjo pavažinėti. D. sakė, kad ta mergaitė D. leidžia važinėti. Kai D. važinėjo su riedlente, buvo šalia, gal 2-3 žingsnių atstumu. Jis negali tiksliai pasakyti atstumo, nes D. važinėjo. Ta riedlentė buvo padėta šone smėlio dėžės, D. paėmė tą riedlentę ir pradėjo važinėti. Matė, kaip D. paėmė riedlentę. Mergaitė buvo kažkur išėjusi, paskui grįžo ir tada nuėjo į namus pakviesti mamos. Paskui atėjo mama, klausė D, kodėl ima ne savo daiktus ir trenkė D. į veidą su delnu. Tos mergaitės mama buvo pikta. D. apsiverkė, buvo piktas. Tada abu nuėjo toliau į krepšinio aikštelę, D. paskambino mamai, atėjo D. mama ir paklausė, kur yra tos mergaitės mama, ieškojo, bet nerado. Ta mergaitė buvo kieme ir D. mama paprašė nuvesti į savo namus, kad rastų mamą, bet nerado, mergaitė pasakė, kad mamos nėra. Paskui iškvietė policiją. Atsakydamas į teisėjo klausimus A. B. parodė, kad kai tos mergaitės mama sudavė D, sakė: ,,daugiau nebelįsk prie mano vaiko, prie mano vaiko daiktų“. Atsakydamas į prokuroro klausimus, A. B. parodė, kad kai D. ėmė riedlentę, jis buvo prie D. Kai mergaitės mama D. sudavė į veidą, nuo D. buvo 2-3 žingsnių atstumu. Sudavė vieną kartą. Jam atrodo sudavė D. į kairės pusės skruostą. Veidas buvo raudonas, ištinęs. D. po įvykio jautėsi nemaloniai, nebelabai nori išeiti į kiemą, nes nenori sutikti tos moters. Po įvykio, kiek matė D, tai toks pats D. Jis su D. draugauja nuo darželio, gal kokie 5 metai, taip pat jo ir D. mamos pažįstamos (b. l. 93-96, 97).

8. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 4 d. būnant namuose apie 21.20 val. jai į telefoną paskambinęs sūnus D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad jam būnant kieme, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), jam į veidą trenkė sūnaus pažįstamos mergaitės M. mama M, pavardės nurodyti negali, nes nežino, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), buto negali pasakyti, nes nežino. Ji sūnui pasakė grįžti namo. Sūnus namo grįžo verkdamas. Sūnaus paklausus, kas nutiko, kur šiam trenkė, sūnus atsakė, jog jam ranka trenkė į kairį žandą. Sūnaus paklausė, kodėl moteris galėjo šiam trenkti, sūnus jai paaiškino, kad jis buvo pasiėmęs mergaitės M. riedlentę ir su šia truputį pavažiavo, o tai pamačiusi M. nubėgo ir pasakė savo mamai. Tuomet ši priėjusi jos sūnui trenkė ir pasakė, jog tai jos sūnui bus pamoka, o jei šis nepasimokys, bus dar blogiau. Apžiūrėjusi sūnaus veidą pastebėjo, jog yra paraudęs kairysis žandas, ausis, paakys. Ji greitai nufotografavo sūnaus veidą ir nuotraukas nusiuntė savo vyrui. Palaukė, kol vyras grįš, ir kartu su juo nuėjo pas kaimynę vardu M, pavardės nežino, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), buto pasakyti negali, nes taip pat nežino. Jai su vyru nuėjus ir pradėjus bendrauti su moterimi, jos vyrui D. G. paklausus, ar ši mušė jų vaiką, moteris paaiškino, jog jos sūnaus nemušė, o tik paėmusi jos sūnų papurtė. Tuomet ji ir jos vyras susinervino, su moterimi pradėjo bendrauti pakeltu balso tonu, galbūt galėjo pasakyti ir keletą įžeidžiančių žodžių. Tuomet minėta moteris paaiškino, jog kvies policiją, ji su vyru pasakė, jog tegul kviečia ir nurodė, kuriame bute ji su vyru gyvena, ir po kurio laiko abu išėjo. Išėjus iš laiptinės nusprendė ir ji paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, tokiu atveju, jei moteris visgi nebūtų iškvietusi policijos, taip pat išsikvietė ir greitąją med. pagalbą, kad būtų apžiūrėtas jos sūnus. Atvykę greitosios med. pagalbos medikai apžiūrėjo jos sūnų D. ir pasakė, kad sūnų stebėtų, kad sūnaus nepradėtų pykinti. Po kurio laiko atvyko pareigūnai. Ji norėtų, kad kol vyks tyrimas, jog moteris, kuri mušė jos sūnų, negalėtų artintis prie jos šeimos, ypač sūnaus D, kadangi šis yra labai išsigandęs ir šiuo metu net bijo išeiti į lauką (b. l. 25-28).

9. Liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. B. mama. 2023 m. liepos 4 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykusį incidentą gali papasakoti tik iš savo sūnaus A. žodžių, nes pati ten nebuvo ir to įvykio nematė. 2023 m. liepos 4 d., tikslaus laiko pasakyti negali, sūnus A. leido laiką su savo klasioku D. Kiek žino, berniukai laiką leido lauke, šalia D. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme. Tą dieną abu berniukai kieme važinėjo riedlentėmis. Apie 22.00 val. grįžęs į namus A. jai pasakė, kad primušė D. A. paklausus, kas tai padarė, A. pradėjo pasakoti, kad jis su D. kažką paėmė iš ten pat kieme buvusios mergaitės. Kokios mergaitės, nežino. Ką paėmė, taip pat nepasakys. Tada prie A. ir D. atėjo tos mergaitės mama ir ranka D. trenkė per veidą. Kaip suprato toliau iš pasakojimo, abu berniukai apie šį įvykį pranešė nuėję D. tėvams. Tada D. tėvai ėjo pas tą moterį. Vėliau atvyko policija ir greitoji pagalba. A. detaliai apie įvykusį įvykį ji neklausinėjo, todėl ir konkrečių šio įvykio detalių pasakyti negali. Matė, kad tą dieną, į namus grįžęs A. buvo pilnas emocijų, tačiau nebuvo išsigandęs. Kitą dieną A. jai sakė, kad D. bijo eiti į kiemą. Po dviejų dienų susitikusi D. pamatė ant kairio skruosto likusias piršto žymes po smūgio. Moters, kuri trenkė D, ji nepažįsta ir daugiau jokių kontaktinių duomenų apie moterį nežino. Konflikto metu jos sūnus A. nenukentėjo (b. l. 104-107).

10. Liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ajame poskyryje vyriausiąja patrule. 2023 m. liepos 4 d. dirbo kartu su tyrėju T. D., ekipaže ,,P1167“, kai apie 21.20 val. iš Panevėžio Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), namo kieme kaimynė M. A. vieną kartą trenkė pranešėjos mažamečiam sūnui į veidą. Nuvykus nurodytu adresu, minėto namo kieme pasitiko moteris ir vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai pranešėja su savo vyru. Šiuo metu pranešėjos ir šios vyro anketinių duomenų nepamena, nes nuo įvykio praėjęs ilgas laiko tarpas. Į įvykio vietą jau buvo atvykusi greitoji pagalba ir, jei gerai pamena, greitosios pagalbos automobilyje buvo medikų apžiūrimas sužalotas berniukas. Prie greitosios pagalbos automobilio ji priėjusi nebuvo. Abu su kolega bendravo su pranešėja ir šios vyru. Ką tiksliai kalbėjo su pranešėja, ji nepamena. Pamena, kad pranešėja nurodė butą, kuriame gyvena moteris, kuri smurtavo prieš šios vaiką. Koks tikslus buvo tos moters adresas, ji nepamena. Pas moterį vardu M. A. ji nuėjo pirma, o kolega liko patraukti tarnybinio automobilio į kitą vietą ir tik tada atėjo iki jos. Pokalbio metu M. A. nurodė, kad dukros riedlentę sulaužė berniukas. Tuo metu M. A. buvo parduotuvėje ir šiai paskambinusi verkianti dukra pasakė, kad riedlentę sulaužė. Grįždama į namus M. A. pamatė kieme verkiančią savo dukrą ir tą berniuką. M. A., norėdama paauklėti berniuką, savo ranka paėmė berniukui už peties ir šį papurtė. M. A. nenurodė, kad berniukui būtų trenkusi ranka į veidą. Kol kalbėjo su M. A., kambaryje ant lovos sėdėjo moters mažametė dukra, kuri visą laiką tylėjo ir nieko nekalbėjo. Pokalbio metu M. A. bendravo geranoriškai, nurodė įvykio aplinkybes ir daug kalbėjo. Taip pat M. A. parodė dukros sulaužytą riedlentę. Po pokalbio su M. A. kartu su kolega nuėjo pas pranešėją į namus, tikslaus adreso, nepamena. Pranešėja nurodė, kad nori rašyti pranešimą dėl sužaloto sūnaus. Berniuką ji matė. Pamena, kad berniuko akys buvo ištinusios, galimai nuo verkimo. Nepamena, ar berniuko žandas buvo paraudęs. Ji berniuko veido detaliai neapžiūrėjo. Pamena, kad pranešėja, berniuko mama, paraudusį berniuko žandą rodė jai per savo telefoną, tačiau kuris berniuko žandas buvo paraudęs, ji nepamena. Ar bendravo su pačiu berniuku, ji nepamena. Ar bendravo su berniuku jos kolega, taip pat atsakyti negali. Iš berniuko mamos buvo paimtas pareiškimas ir paaiškinimas. Taip pat mama pateikė savo telefone turimas berniuko nuotraukas su paraudusiu žandu. Matė berniuko ištinusias akis nuo verkimo, tačiau nepamena, ar berniuko žandas buvo paraudęs (b. l. 110-113).

11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vidiniame daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kieme, esančiame rytų pusėje nuo minėto daugiabučio, kur aplink gyvenamieji daugiabučiai. Įvykio vietoje matoma veja, medžiai, šaligatviai, įrengti šviestuvai. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų ir daiktų ar objektų nerasta (b. l. 16-18, fotolentelė b. l. 19-22).

12. Iš Elektroninės greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma 110/a, nuorašo matyti, kad 2023 m. liepos 4 d. D. G. apžiūros įvykio vietoje metu D. G. medikų fiksuota paraudęs, patinęs žandas, skausmas veide bei trauminiai sužalojimai, preliminari diagnozė: kairio žando sumušimas (galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas) (b. l. 77-80).

13. Specialisto išvadoje Nr. G 546/2023 (05) nurodyta, kad D. G. apžiūros metu sužalojimo pažymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu D. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 74).

14. Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. V. pateikė 4 skaitmenines nuotraukas, kuriose matyti nukentėjusiojo paraudęs kairės pusės skruostas bei ausis, vienoje iš nuotraukų matyti, kad vaikas verkia (b. l. 29-31, 32-35).

15. Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, susijęs su įvykiu (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-04 22 04 04, trukmė 1 min. 57 s.): Operatorė: 112. Moteriškas balsas: Sveiki. Operatorė: Sveiki. Moteriškas balsas: Norėčiau iškviesti policiją (duomenys neskelbtini). Ar jau yra tas kvietimas užfiksuotas? Operatorė: O kas ten vyksta? Operatorė: Moteris smurtavo prieš vaiką. Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Moteriškas balsas: Nu. Operatorė: Tai jinai čia savo vaiką mušė? Moteriškas balsas: Ne, jinai kieme mano vaiką mušė. Operatorė: Jūsų vaiką mušė? Moteriškas balsas: Taip. Operatorė: O prieš kiek čia laiko viskas vyko? Moteriškas balsas: 10-15 minučių, ane? Operatorė: Tai Jūsų vaikui greitoji nereikalinga? Moteriškas balsas: Sakė iš pradžių, kad zvimbia ausyse, mes dėjom ledą, žandas buvo ištinęs, mes viską nufotografavom, jo. Operatorė: Tai čia Jūsų kaimynė vaiką mušė? Moteriškas balsas: Taip, mūsų name. Sekančios laiptinės. Operatorė: O tai kur dabar ta kaimynė yra? Moteriškas balsas: Namuose. Operatorė: Namuose. Tai jinai (duomenys neskelbtini) bute gyvena ar Jūs? Moteriškas balsas: Ne, mes (duomenys neskelbtini) gyvenam. Aš nežinau, koks ten butas, nes ten nežinau, koks ten butas, nes ten ant durų nėra. Operatorė: O čia pas Jus berniukas, mergaitė? Kiek metų? Moteriškas balsas: Berniukas, (duomenys neskelbtini). Operatorė: O tai už ką jinai jį mušė? Moteriškas balsas: Žaidė kieme, mergaitės riedlentę padėjo į krūmus. Atėjo motina tokia stambi kažkuri. Ten jos dvi mamos gal lizbietės kažkokios, ten viena sėdėjus, ir trenkė mano sūnui, sakė gal pasimokinsi, o jei ką, gausi dar daugiau. Mes buvom iki jos namų, jinai teigia, nu neišėjo į koridorių, buvo namuose, teigė, kad jin tik pagąsdino, nors šalia buvo jo klasiokas, aš buvau, <...> smurtauta, ta prasme viską turiu, vaiką pati nufotografavus, nuotraukas turiu su ištinusiu žandu, dabar dėjom ledą, vaikas kūkčioja. Operatorė: Supratau. Kaip Jūsų vardas, pavardė? Moteriškas balsas: A. V.. Operatorė: Tai tikrai greitosios nereikia? Moteriškas balsas: Nu nežinau iš tikrųjų, gali pasižiūrėti. Žinote kaip būna, prašviečia ausytes, nosytes, žinot. Galva sakė nesisuka, nebloga. Stresas vaikui, bijo. Operatorė: Tai siųst greitąją, taip? Moteriškas balsas: Galit. Operatorė: Gerai informuoju. Tada laukit, atvažiuos (b. l. 147-149).

16. Iš D. G. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-2494 matyti, kad su nepilnamečiu bendrauta jo kambaryje. Vaikas apie įvykį pasakojo, kad paėmė M. riedlentę norėdamas pajuokauti. Mergaitės mama tuo metu buvo kieme ir M. šiai pasiskundė. Pasak nepilnamečio, M. mama priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis paėmė dukros riedlentę. Vaikas sako: „Tiesiog norėjau pajuokauti, M. mama man nieko nesakius trenkė į kairį žandą, aš labai išsigandau ir man skaudėjo. Nuėjau kieme prie krepšinio aikštelės ir paskambinau mamai. Mama atėjo į kiemą, aš su ja susitikau mašinų stovėjimo aikštelėje ir aš jai viską papasakojau. Tada mama nuėjo į M. namus pasiaiškinti su jos mama, kodėl ji sužeidė mane. Namuose M. mamos nebuvo. Pasikvietėme M. į savo namus ir paklausėme, kur išėjo jos mama. M. pasakė, jog mama išėjo į centrą pasivaikščioti. Mama su M. išėjo jos ieškoti, tačiau nerado. Grįžusi namo mama paskambino tėčiui ir viską jam papasakojo apie įvykį. Grįžęs iš darbo tėtis nuėjo į M. namus pasiaiškinti. M. mama tėčiui sakė, kad ji mane papurtė už pečių, tačiau nemušė. M. mama iškvietė policiją. Grįžęs tėtis liepė kviesti pareigūnus, nes M. mama meluoja. Aš kartu su mama nuėjome į laiptinę ir ji iškvietė policiją ir greitąją. Atvykę pareigūnai pradėjo tyrimą. Medikai mane apžiūrėjo ir davė ledo pakelį, nes mano žandas buvo raudonas. M. mama neprisipažino, kad mane mušė, tik tikino, jog aš sulaužiau M. riedlentę. Aš tikrai riedlentės nesulaužiau, tik prieš įvykį su ja pasivažinėjau“. Įstatyminė vaiko atstovė nurodė, kad 2023 m. liepos 4 d. vakare jai paskambinęs sūnus D. pasakė, kad moteris jam trenkė į veidą. Mamai paklausus kur, sūnus atsakė, kad verkdamas nubėgo prie krepšinio aikštelės su klasioku A. Vaiko mama sūnui liepė grįžti į namus. Parėjus sūnui mama paklausė, kas nutiko, ant vaiko veido matėsi paraudimas delno formos, vėliau ėmė labiau rausti ir tinti. D. mamai pasakojo, kad jis žaidė kieme su bendraamžiais, važinėjo riedlentėmis, D. iš mergaitės, kurios vardo moteris nepamena, tai yra M, trenkusios D, dukros, paėmė riedlentę. Sakė ją paėmęs šiaip sau, neerzino, nenorėjo atimti. Tada vaiko mama ėjo pas M, bet namuose jos nebuvo. Namuose buvo D. draugė, M. dukra, maždaug D. amžiaus. Moteris tos mergaitės klausinėjo, kas įvyko, mergaitė nurodė, kad mama jai iš karto liepė eiti į namus, mergaitė nematė, kaip jos mama trenkė D. <...> Parėjusi į namus moteris paskambino vyrui ir klausė, ar kartu nueis kalbėtis su M, klausė, ar iš karto kviesti policiją. Vyras pasakė, kad tuoj grįš ir kartu nueis. Grįžus vyrui, tėvai nuėjo pas M, laiptinėje klabėjo. Klausė, kodėl muša D, bet moteris neigė, teigė, kad tik jį purtė. Vaiko mama nurodė, kad nesusilaikiusi iškeikė moterį, nes ji akivaizdžiai melavo, kadangi ant D. veido matėsi delno formos paraudimas. Tada tėvai grįždami iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo D kieme, dėjo ledo ir liepė stebėti, o pareigūnai pakvietė tėvus į komisariatą, kur tėvai parašė pareiškimą. Moteris nurodė, kad apie tai, kas vyko, patvirtino ir klasiokas A. Su įstatyminiu atstovu 2023 m. rugpjūčio 9 d. bendrauta telefonu. D. G. nurodė, kad jam paskambinusi sutuoktinė papasakojo apie įvykį su sūnumi, taip pat paklausė, ar kartu nueis kalbėtis su M, ar iš karto kviesti policiją. Jis pasakė, kad tuoj grįš ir kartu nueis. Kai grįžo į namus, abu su žmona nuėjo pas M, laiptinėje kalbėjo, klausė, kodėl muša D, bet moteris neigė, todėl jis nesusilaikęs išvadino moterį negražiais žodžiais, nes ši melavo, kadangi ant sūnaus veido matėsi paraudimas. Jis su žmona grįždami į namus iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo D. kieme, o pareigūnai pakvietė jį su žmona į komisariatą, kur jie parašė pareiškimą. (b. l. 117-127).

17. Iš A. B. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-2493 matyti, kad su nepilnamečiu bendrauta nedalyvaujant vaiko įstatyminei atstovei. Nepilnametis jautėsi gerai, sutiko papasakoti. A. nurodė, kad tą dieną buvo kieme su draugu D, jie žaidė, o smėlio dėžėje žaidė viena mergaitė, kurios jis nepažinojo, šalia jos prie tos smėlio dėžės buvo padėta tos mergaitės riedlentė. Pasak A, D, norėdamas pajuokauti, paėmė riedlentę, o mergaitė nubėgo pasakyti mamai, bet D. tą riedlentę padėjo. Atėjus tos mergaitės mamai, ji pradėjo klausinėti D, kodėl jis lenda prie jos dukros ir paėmė ne savo daiktus, o tada trenkė vieną kartą D. į veidą, D. pradėjo verkti. A. teigimu, jie tada su D. nuėjo prie krepšinio aikštelės, D. paskambino mamai. Kai D. mama išėjo į kiemą, ji tos mergaitės paklausė, kur mama, o ta mergaitė paprašė ją parvesti į namus, namuose tos mergaitės mamos nebuvo. Tada D. mama jam sakė eiti į namus ir jis išėjo. Pasak A, jis jautėsi nemaloniai, dabar su D. stengiasi tame kieme nebebūti. Jo žiniomis, D. jaučiasi gerai. Įstatyminė vaiko atstovė nurodė, kad sūnus tą dieną grįžo iš kiemo ir pradėjo pasakoti, kad draugui trenkė viena moteris, nes D. pajuokaudamas buvo paėmęs tos moters dukros riedlentę. D. tėvai iškvietė policiją ir greitosios med. pagalbos medikus. Pasak įstatyminės atstovės, sūnus nebuvo išsigandęs, tik pilnas emocijų, nes grįžęs visiems papasakojo, sūnus yra jautrus, užjaučiantis, visada iš vaiko gali sulaukti pagalbos, vaikas meilus (b. l. 131-142).

18. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

19. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje įrodyta, kad M. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 metų liepos 4 d. apie 21.20 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kieme naudojo fizinį smurtą prieš mažametį D. G., tai yra ranka sudavė jam į veido kairį skruostą, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui D. G. fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos pačios kaltinamosios parodymais, kad sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą. Taip pat nukentėjusiojo D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose jis papasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai: liudytojų parodymai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas skambutis BPC. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl M. A. veiksmų jautė fizinį skausmą. Bylos faktinės aplinkybės aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad M. A. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje sudėtį, jos kaltė įrodyta.

20. Kaltinamosios M. A. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju

21. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, jog kaltinamoji M. A. ir nukentėjusiojo D. G. atstovė pagal įstatymą A. V. susitaikė. A. V. sutinka, kad kaltinamoji M. A. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės; kaltinamoji M. A. įsipareigoja nukentėjusiajam D. G. atlyginti 800 Eur neturtinės žalos per 4 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 200 Eur, pradedant mokėti nuo 2024 m. balandžio mėnesio.

22. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.

23. Šioje byloje kaltinamoji M. A. visiškai pripažino savo kaltę padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi ir parodė apie jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam D. G. 800 Eur neturtinės žalos per 4 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 200 Eur, pradedant mokėti nuo 2024 m. balandžio mėnesio. Kaltinamoji M. A. ir nukentėjusiojo D. G. atstovė pagal įstatymą A. V. susitaikė, kaltinamoji prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą su tuo sutiko. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vienkartiniu smūgiu ranka nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamoji M. A. neteista, administracine tvarka pastaruosius 3 metus nebausta, ji dirba. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į vieningą proceso dalyvių nuomonę, teismas mano, kad šis įvykis kaltinamajai M. A. taps pamoka, kad ji padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji M. A. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamoji M. A. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą.

24. Nukentėjusiojo D. G. atstovės pagal įstatymą A. V. pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti D. G. iš kaltinamosios M. A. 800 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 80-82). Kaltinamoji M. A. ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. V. sudarė susitarimą dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Paminėta neatlyginta neturtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis, kaltinamoji M. A. jos neneigia, įsipareigoja ją atlyginti, todėl minėtas susitarimas dėl nukentėjusiojo D. G. neturtinės žalos atlyginimo tvirtinamas, o procesas dėl nukentėjusiojo D. G. civilinio ieškinio nutraukiamas.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

26. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. G. sudaro 402,52 Eur.

27. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajam paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

28. Kaltinamajai M. A. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

29. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – CD-R diskas su nukentėjusiojo D. G. apklausos garso ir vaizdo įrašu, DVD+R diskas su liudytojo A. B. apklausos garso ir vaizdo įrašu paliekami byloje.

30. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamosios M. A. neišieškomos.

31. Kaltinamoji M. A. laikinai sulaikyta nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiojo D. G. atstove pagal įstatymą A. V. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais ir tvarka) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti tarp M. A. ir A. V. sudarytą susitarimą dėl 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos D. G. atlyginimo per 4 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį po 200 Eur, pradedant mokėti nuo 2024 m. balandžio mėnesio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. G. iš M. A. nepriteisti.

M. A. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – CD-R diską su nukentėjusiojo D. G. apklausos garso ir vaizdo įrašu, DVD+R diską su liudytojo A. B. apklausos garso ir vaizdo įrašu palikti byloje.

Išaiškinti M. A., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.