Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-14 · Byla Nr. Ik-283-422/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-283-422/2011Sprendimas · 2011-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
Ik-283-422/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01251-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-283-422/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01251-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.4.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Gudyno ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjai D. N. (į teismą kreipėsi buvusia iki santuokos D. U. pavarde),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N.( U.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6043, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8.37-3686 ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog skundžiamais administraciniais aktais buvo nuspręsta jai neskirti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010-07-27 iki 2010-11-29 dėl to, kad ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Nurodė, jog nuo 2004-08-13 iki 2009-11-06 dirbo Kauno tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniąja prižiūrėtoja, nuo 2009-11-12 iki 2010-05-15 buvo registruota darbo biržoje ir nuo 2009-11-19 iki 2010-05-02 buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka, nuo 2010-05-03 iki pat nėštumo ir gimdymo atostogų – 2010-07-27 dirbo UAB „Senukų prekybos centras“ prekių tikrintoja. Taigi, pareiškėjos nuomone, nuo 2008-07-27 iki 2010-07-27 jos stažas yra – 18 mėnesių, iš kurių 15 mėn. 9 d. – Kauno tardymo izoliatoriuje ir 2 mėn. 22 d. – UAB „Senukų prekybos centras“. Tačiau atsakovas motyvuodamas tuo, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai privalomai draudžiami tik pensijų socialinio draudimo, nedarbo socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, nutarė laikotarpio, kai pareiškėja dirbo Kauno tardymo izoliatoriuje (nuo 2004-08-13 iki 2009-11-06), neįskaityti į ligos ir motinystės socialinį draudimo stažą, nes šiuo laikotarpiu ji nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Pareiškėjos manymu, tokia įstatymo norma yra ydinga, taip skriaudžiamos tiek motinos, tiek jų kūdikiai, nes teisė į motinystės pašalpą yra garantuota įstatymo.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir atsakovo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo išmokos skiriamos vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (2010-07-27) per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2008-07-27 iki 2010-07-26) yra 8 mėnesiai 8 dienos (laikotarpis nuo 2009-11-19 iki 2010-05-02, kai pareiškėjai buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka ir laikotarpis nuo 2010-05-03 iki 2010-07-26, kai pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį UAB „Senukų prekybos centras“). Taigi, kadangi per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos pareiškėja neturėjo reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti, atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog laikotarpis, kai pareiškėja dirbo Kauno tardymo izoliatoriuje (nuo 2004-08-13 iki 2009-11-06), negali būti įskaitytas į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, kadangi šiuo laikotarpiu už pareiškėją nebuvo mokamos ir pagal įstatymus neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, t.y., pareiškėja šiuo laikotarpiu nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Dirbant Kauno tardymo izoliatoriuje už ją buvo mokamos ir mažesnio tarifo socialinio draudimo įmokos nuo jai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Be to, pažymėjo, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimas skiriant motinystės pašalpas pagal nuo 2008-01-01 galiojantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą netaikomas tiems apdraustiems asmenims, kurie įsidarbino per 3 mėnesius nuo tarnybos Kalėjimų, departamente prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir įmonėse pabaigos, tačiau visą laiką dirbdami iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios nespėjo įgyti reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pareiškėja po atleidimo iš tarnybos Kauno tardymo izoliatoriuje (2009-11-06) pagal darbo sutartį UAB „Senukų prekybos centras“ įsidarbino tik 2010-05-03, t. y. praėjus daugiau negu trims mėnesiams (5 mėnesiams 27 dienoms) po tarnybos pabaigos, todėl aukščiau nurodyta išimtis pareiškėjai negali būti pritaikyta. Ta aplinkybė, kad po atleidimo iš tarnybos Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėja po 6 dienų buvo įregistruota darbo biržoje kaip bedarbė (nuo 2009-11-12 iki 2010-05-15), nesuteikia teisės skirti jai motinystės pašalpą pagal Ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.5 papunktį (kaip nepraleidusiai 3 mėnesių termino), nes bedarbiai nėra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 16 straipsnio 1 dalį bei Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38.3 papunktį, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystes) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesines ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe IT profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. N. (buv. pavardė U.) nuo 2004-08-13 iki 2009-11-06 dirbo Kauno tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniąja prižiūrėtoja (b. l. 47, 52), nuo 2009-11-12 iki 2010-05-15 buvo registruota darbo biržoje ir nuo 2009-11-19 iki 2010-05-02 buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka (b. l. 48), nuo 2010-05-03 iki pat nėštumo ir gimdymo atostogų – 2010-07-27 – dirbo UAB „Senukų prekybos centras“ prekių tikrintoja (b. l. 20), nuo 2010-07-27 iki 2010-11-29 buvo nėštumo ir gimdymo atostogose (b. l. 20). Pareiškėja 2010 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu skirti motinystės pašalpą (mokamą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) (b. l. 37). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą skirti motinystės pašalpą, nustatė ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą bei priėmė 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8.37-3686 „Dėl D. U. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010-07-27 iki 2010-11-29 ( b.l. 9). Atsakovas, remdamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.3, 58 punktais, nustatė, kad D. U. neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per šį laikotarpį yra tik 8 mėnesiai 8 dienos). Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (11.1)I-6043 paliko galioti aukščiau minėtą atsakovo sprendimą ( b.l.12).

Taigi, administracinėje byloje kilęs ginčas, ar pareiškėjos dirbtas laikas Kauno tardymo izoliatoriuje turi būti įskaitytas į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, nulemiantį motinystės pašalpos skyrimą.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį apdraustasis asmuo – fizinis asmuo, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 9 dalį, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 53 str.1 dalį pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės garantijos. Nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėja, dirbdama Kauno tardymo izoliatoriuje, neturėjo pareigos mokėti įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui, tokia pareiga nebuvo nustatyta ir institucijai, kurioje atliko tarnybą pareiškėja, tačiau pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnio 2 dalies nuostatas (galiojusias jos Tarnybos metu) laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis, t. y. jiems yra garantuojamos socialinės garantijos laikino nedarbingumo dėl ligos ir nėštumo ir gimdymo atostogų atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-1082/2007, 2011m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-325/2011 yra konstatavęs, jog laikotarpis, kai asmuo atliko tarnybą vidaus tarnybos sistemoje ir per kurį buvo gautos arba galėjo būti gautos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos ligos išmokos, suprantamas kaip asmens privalomųjų išmokų gavimo laiko tarpas, patenkantis į „ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo“ sąvoką. Teismas nurodė, jog apdraustojo asmens definicija traktuotina plačiąja prasme, apimanti ir tuos asmenis, kurie dirbdami išskirtinėje valstybės valdymo sistemos dalyje, neturėjo pareigos mokėti ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet dėl darbinės veiklos specifikos turėjo teisę gauti ligos ir motinystės socialinio draudimo išmoką kaip socialinę garantiją, reglamentuotą įstatymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog pozicija, kai siekiama paneigti buvusio pareigūno teisę į ligos ar motinystės išmoką iki sueis įstatymų nustatytas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, neatsižvelgiant į laikotarpį vidaus reikalų sistemoje, yra netoleruotina ne tik teisės taikymo požiūriu, bet ir teisingumo aspektu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, nutrūkus vidaus tarnybos teisiniams santykiams ir susiformavus ne statutinio pobūdžio darbiniams santykiams, teisė į ligos išmokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išlieka, todėl ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nepradedamas skaičiuoti iš naujo.

Atsižvelgus į paminėtų teisės normų nuostatas ir teisminę praktiką, darytina išvada, kad teisės aktai Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose dirbantiems asmenims garantavo socialines garantijas laikino nedarbingumo dėl ligos bei nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Todėl siekiant užtikrinti buvusių Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų teises į motinystės pašalpą, iš esmės nėra aktualus piniginių išmokų mokėjimo šaltinio ir jo suformavimo klausimas, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei nepagrįstai ir neproporcingai pablogintų tokių asmenų teisinę padėtį, baigus tarnybą.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. U., dirbdama Kauno tardymo izoliatoriuje, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nors ir neturėjo pareigos mokėti įmokų ligos ir motinystės socialiniam draudimui, tačiau turi teisę gauti motinystės pašalpą už prašomą laikotarpį. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo netinkamai interpretavo teisės aktus, apibrėžiančius motinystės pašalpos skyrimą, o tai sudaro pagrindą ginčijamus administracinius aktus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti (ABTĮ 89 str. 2d.).

Ginčijamų atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų panaikinimas reiškia, kad atsakovas, pagal Nuostatų 55 punktą esantis kompetentinga institucija skirti ir mokėti ligos bei motinystės pašalpas, yra įpareigotinas atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos teisės į motinystės pašalpą realizavimu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių priimti naują sprendimą – skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. taip pat tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (11.1)I-6043, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 8.37-3686.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išnagrinėti motinystės pašalpos skyrimo pareiškėjai klausimą iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėKęstutis GudynasRimantas Giedraitis