Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties I. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau Departamentas) 2016 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-75112131-16 I. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė 1302 Eur baudą. Nustatyta, kad I. Š., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, vykdė ūkinę veiklą adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 10 d. Departamentas išdavęs taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 1/3 (toliau - TIPK leidimas). Pagal TIPK leidimo sąlygą Nr. 9 nurodyta: vadovaujantis Aprašo 22 punktu Garantija turėjo būti pateikta iki 2016 m. gegužės 2 d. Garantija laiku nepateikta, nesilaikoma TIPK sąlygos, tačiau veikla buvo vykdoma.I. Š. apskundus šį Departamento nutarimą, Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi jos skundą tenkino iš dalies ir Departamento nutarimą pakeitė, sumažindamas paskirtą nuobaudą iki 868 Eur. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, kad I. Š. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51 ² straipsnio 2 dalyje. Tačiau I. Š. nurodytos aplinkybės, pagrįstos bylos duomenimis, yra reikšmingos nustatant baudos dydį, todėl nuobaudos dydis jai sumažintas iki sankcijoje numatyto minimalaus.Apeliaciniame skunde I. Š. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir jos atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

3.1. Skunde ji teigia, kad teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų atliekų laikymą, apeliantė nepažeidė, o Garantijos nepateikimą iki nurodyto termino sąlygojo valstybės institucijų iniciatyva, apribojusi UAB (duomenys neskelbtini) komercinę veiklą. 2008 m. gegužės 10 d. išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą nebuvo nuorodos į atliekų laikymą, o tuometinis teisinis reglamentavimas nekėlė klausimo dėl atliekų laikymo terminų, nes institucija išduodama TIPK leidimą, suteikė teisę įmonei atliekas laikyti ilgiau nei numatyta įstatyme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 10 d. išduotas TIPK leidimas Nr. 1/3 iki patikrinimo dienos, t. y. 2016 m. gegužės 4 d., nebuvo pakeistas ar panaikintas, jame nurodytos sąlygos nebuvo keičiamos, kadangi atitiko galiojantį teisinį veiklos, įskaitant ir atliekų laikymą, reglamentavimą. Išduotame TIPK leidime nurodytų sąlygų įmonė nepažeidė, kadangi atitinkamų atliekų laikymo terminai nebuvo nurodyti, todėl nebuvo pažeisti. Juo labiau, kad ir 2016 m. gegužės 4 d. Patikrinimo akte Nr. KP-70 tikrinimą atlikęs pareigūnas nesureikšmino atliekų laikymo termino fakto. Draudimo kompanija BTA I. C. SE filialas Lietuvoje sudarė naują draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios draudimo objektu yra aptariamas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, tačiau pateikti draudimo poliso originalą įsipareigojo iškart po gauto apmokėjimo. UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 9 d. raštu informavo Aplinkos apsaugos agentūrą apie aplinkybes, dėl kurių negali įgyti naujos Garantijos (negali apmokėti dėl LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio pagrindu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių įmonės lėšoms) ir prašė priimti sprendimą, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, Departamentas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos pagal galiojusį draudimo polisą ir ją gavo. Apeliantė teigia, kad garantijos pateikimas susijęs su įmonės piniginių lėšų apribojimu antstolio sprendimais, kas šiuo atveju gali būti vertinama kaip kazusas pagal analogiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Š. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl I. Š. kaltės pagal jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą

I. Š. savo apeliaciniame skunde neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, kadangi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių pavojingų atliekų laikymą, apeliantė nepažeidė. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus ir kitus bylos duomenis, sutikti su tokiais I. Š. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais negalima.I. Š. Departamento 2016 m. spalio 18 d. nutarimu inkriminuotas vienas iš ATPK 51² straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių reikalavimų pažeidimas, t. y. ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas, nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkte nurodyta, kad ne vėliau kaip prieš 6 savaites iki Garantijos galiojimo pabaigos Įmonė turi pateikti naują Garantiją ar pratęstą Garantiją.Apklausiamas apylinkės teisme nagrinėjant I. Š. skundą dėl Departamento nutarimo, kuriuo ji buvo nubausta, liudytojas A. K. parodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kas buvo pažeista, t. y. įmonė veiklą vykdė pagal išduotą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento taršos integruotos prevencijos leidimą, kur buvo aiškiai surašytos sąlygos, kokių turi įmonė laikytis vykdant savo ūkinę veiklą. Patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo pateiktas banko garantas iki nustatyto termino 2016 m. gegužės 2 d. ir atliekos, kurios skirtos naudojimui ir šalinimui, buvo laikomos ilgiau kaip trejus ir vienerius metus nuo jų susidarymo pradžios. Po patikrinimo akto buvo kviečiama tuometinė direktorė I. Š. atvykti į departamentą protokolo surašymui, bet neatvykdavo. Po to, nepraėjus pusmečiui nuo pažeidimo nustatymo dienos, buvo surašytas protokolas dėl dviejų pažeidimų. Tai, kad atliekos laikomos ilgiau negu numatyta įstatyme, nustatė pagal pateiktas metines ataskaitas nuo 2012 metų iki patikrinimo dienos. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturėjo informacijos apie uždėtą areštą, bet tikrinimo metu įmonė veiklą vykdė.Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad atliekų laikymas – tai naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienerius metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Pagal pateiktus atliekų apskaitos dokumentus nustatyta, kad sandėlyje naudoti skirtos atliekos kodas 13 03 01* laikomos nuo 2012 m. iki patikrinimo dienos 2016 m. gegužės 4 d., t. y. – ilgiau kaip 3 metai, o šalinti skirtos atliekos (kodai 06 04 04* ir 16 05 08*) laikomos nuo 2012 metų iki tikrinimo dienos 2016 m. gegužės 4 d., t. y. ilgiau kaip metai. Kas parodo, kad nevykdomas 2008 m. gegužės 10 d., PK leidimo Nr. 1/3 lentelėje Nr. 37 nustatytas atliekų naudojimo veiklos R13 reikalavimas ir atliekų šalinimo veiklos D15 reikalavimas.I. Š. skunde teigiama, kad tuometinis teisinis reglamentavimas nekėlė klausimo dėl atliekų laikymo terminų, nes institucija išduodama TIPK leidimą, suteikė teisę įmonei atliekas laikyti ilgiau nei numatyta įstatyme. Tačiau Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje imperatyviai nurodyti atliekų laikymo terminai, todėl skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad plečiamai aiškinti šias nuostatas neleistina, o TIPK leidime nurodytos sąlygos negali prieštarauti įstatymui. Tai, kad buvo pažeisti atliekų laikymo terminai objektyviai pagrindžia atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad I. Š., kaip bendrovės direktorė, privalėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai ir nebūtų pažeidžiami teisės aktai, tačiau iš paminėtų duomenų matyti, kad šios pareigos ji tinkamai neįvykdė. Todėl Departamento 2016 m. spalio 18 d. nutarimu ji pagrįstai nubausta už pažeidimo, numatyto pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą. Su tuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau įvertinęs I. Š. skunde nurodytas aplinkybes, jai Departamento 2016 m. spalio 18 d. nutarimu paskirtos baudos dydį sumažino iki ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimalaus. Apeliantės teiginys, kad susidariusi situacija gali būti pagal analogiją vertinama kaip kazusas taip pat nepagrįsta, kadangi teisminiai procesai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš LITEKO programos, prasidėjo nuo 2015 metų pabaigos, t. y. jau po teisės pažeidimo padarymo. Įvertinus paminėtas aplinkybes Kauno apylinkės teismo nutartis vertinama kaip teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ir I. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, skunde išdėstytais motyvais – nėra pagrindo.

Dėl pažeidimo kvalifikavimo

Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, apeliacinis skundas, jo argumentai bei skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu (ANK 656 straipsnis).Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.Vertinant bylos medžiagą perkvalifikavimo aspektu, I. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas įvykdytas 2016 m., todėl apylinkės teismas teisingai taikė proceso metu galiojančio ATPK normas. Įsigaliojus naujam ANK, minėtas teisės pažeidimas atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau jame pažeidėjos I. Š. atžvilgiu numatytas baudos vidurkis yra tik kiek mažesnis ATPK 52² straipsnio 2 dalyje numatytam baudos vidurkiui (neviršija 10 eurų). Todėl veikos perkvalifikavimui pagrindo nėra, o teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.