Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista. Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., atrakinus namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo duris, kartu su M. G. įėjo ir taip įsibrovė į šį namą, kur M. G. sudavus ranka vieną smūgį O. I. į galvą ir iš O. I. rankų ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E3“, po ko O. I. bandant atsiimti iš M. G. telefoną, O. T. sudavė O. I. ne mažiau kaip 10 smūgių specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu - medine lazda, taip nukentėjusiajam O. I. padarydami septynias muštines žaizdas pakaušio - viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, ji paėmusi iš M. G. rankų telefoną „Sony Xperia E3“ bei neatidavę atsineštus du rastus O. I., kartu su M. G.. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą O. I. priklausantį turtą - telefoną „Sony Xperia E3“ 159 eurų vertės ir du raktus 10 eurų vertės, tuo padarydama O. I. 169 eurų turtinę žalą.

Be to, O. T. kaltinama pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, neturėdama teisėto pagrindo įgijo ir laikė asmens dokumentą, o būtent: 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su M. G. negrąžino O. I. rastą ir atsineštą O. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir ją neteisėtai laikė iki 2015 m. lapkričio 13 d., kuomet M. G. parodymų policijos pareigūnams patikrinimo metu parodė, kad šią kortelę paslėpė (duomenys neskelbtini).

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2013-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį –10 parų arešto bausmė, kaltinamas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su O. T., atrakinus namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo duris, kartu su O. T. įėjo ir taip įsibrovė į šį namą, kur M. G. sudavė ranka vieną smūgį O. I. į galvą ir iš O. I. rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E3“, po ko O. I. bandant atsiimti iš M. G. telefoną, O. T. sudavė O. I. ne mažiau kaip 10 smūgių specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu - medine lazda, taip nukentėjusiajam O. I. padarydami septynias muštines žaizdas pakaušio - viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko O. T. paėmusi iš M. G. rankų telefoną „Sony Xperia E3“ bei neatidavę atsineštus du rastus O. I., kartu su O. T. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą O. I. priklausantį turtą - telefoną „Sony Xperia E3“ 159 eurų vertės ir du raktus 10 eurų vertės, tuo padarydamas O. I. 169 eurų turtinę žalą.

Be to, M. G. kaltinamas pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė asmens dokumentą, o būtent: 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su O. T. negrąžino O. I. atsineštą rastą O. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir ją neteisėtai laikė iki 2015 m. lapkričio 13 d., kuomet M. G. parodymų policijos pareigūnams patikrinimo metu parodė, kad šią kortelę paslėpė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. T. kaltinama pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji, 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., veikdama bendrininkų grupėje su M. G., atrakinus namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo duris, kartu su M. G. įėjo ir taip įsibrovė į šį namą, kur M. G. sudavus ranka vieną smūgį O. I. į galvą ir iš O. I. rankų ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E3“, po ko O. I. bandant atsiimti iš M. G. telefoną, O. T. sudavė O. I. ne mažiau kaip 10 smūgių specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu - medine lazda, taip nukentėjusiajam O. I. padarydami septynias muštines žaizdas pakaušio - viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko, ji paėmusi iš M. G. rankų telefoną „Sony Xperia E3“ bei neatidavę atsineštus du rastus O. I., kartu su M. G.. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą O. I. priklausantį turtą - telefoną „Sony Xperia E3“ 159 eurų vertės ir du raktus 10 eurų vertės, tuo padarydama O. I. 169 eurų turtinę žalą.

Be to, O. T. kaltinama pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, neturėdama teisėto pagrindo įgijo ir laikė asmens dokumentą, o būtent: 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su M. G. negrąžino O. I. rastą ir atsineštą O. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir ją neteisėtai laikė iki 2015 m. lapkričio 13 d., kuomet M. G. parodymų policijos pareigūnams patikrinimo metu parodė, kad šią kortelę paslėpė (duomenys neskelbtini).

M. G. kaltinamas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su O. T., atrakinus namo, esančio Pelesos g. 69, Vilniuje, įėjimo duris, kartu su O. T. įėjo ir taip įsibrovė į šį namą, kur M. G. sudavė ranka vieną smūgį O. I. į galvą ir iš O. I. rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E3“, po ko O. I. bandant atsiimti iš M. G. telefoną, O. T. sudavė O. I. ne mažiau kaip 10 smūgių specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu - medine lazda, taip nukentėjusiajam O. I. padarydami septynias muštines žaizdas pakaušio - viršugalvio srityje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko O. T. paėmusi iš M. G. rankų telefoną „Sony Xperia E3“ bei neatidavę atsineštus du rastus O. I., kartu su O. T. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą O. I. priklausantį turtą - telefoną „Sony Xperia E3“ 159 eurų vertės ir du raktus 10 eurų vertės, tuo padarydamas O. I. 169 eurų turtinę žalą.

Be to, M. G. kaltinamas pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė asmens dokumentą, o būtent: 2015 m. spalio 31 d., apie 17.30 val., name, esančiame Pelesos g. 69, Vilniuje, kartu su O. T. negrąžino O. I. atsineštą rastą O. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją neteisėtai įgijo ir ją neteisėtai laikė iki 2015 m. lapkričio 13 d., kuomet M. G. parodymų policijos pareigūnams patikrinimo metu parodė, kad šią kortelę paslėpė (duomenys neskelbtini).

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji O. T. sakė, kad suprato kuo yra kaltinama irkalta prisipažinoiš dalies.

Teismo posėdžio metu O. T., nurodė, jog jos senelis, M. P., rado O. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę su dviem raktais, ant raktų pakabuko buvo užrašytas adresas. Šį dokumentą ir raktus davė O. T. ir pasakė, kad nuneštų žmogui, o ji gal atsidėkos. Su M. G. nuėjo tuo adresu, pas nukentėjusįjį, norėdami atiduoti tapatybės kortelę ir raktus, tikėjosi, kad už radimą bus atsilyginta. Kai ėjo pas nukentėjusįjį raktą ir kortelę turėjo O. T.. Ilgai ieškojo nurodyto adreso. Kai atėjo neprisimena kas beldė į duris ir kas pirmas įėjo per duris. Durys buvo geležinės, jos buvo nestipriai pravertos. Buvo keista, kad durys buvo pravertos. Užėjo, koridoriuje buvo tamsu, šviesa degė tik paskutiniame kambaryje iš kairės, užeidami klausė, ar yra kas nors namie, niekas neatsakė, atėjo į tą kambarį, kur degė šviesa. Ten pamatė nukentėjusįjį, jis miegojo, sklido alkoholio kvapas, pabandė jį pažadinti, jis atsibudo, klausė „Kas jie ir ko norite, pinigų?“. O. T. atsakė, kad rado dokumentą ir raktus ir atsakė „Jei galite duokit“. Kiek duotų tiek būtų buvę gerai, kažkokios konkrečios sumos nesakė.

O. T., sakė, kad jie atėjo atiduoti daiktų, todėl jį ir pažadino. Tuo momentu nepagalvojo, kad ką tik pažadintas žmogus gali būti šoke. Nukentėjusysis pradėjo skambinti draugui, bet neprisiskambino. Pasiūlė jiems savo telefoną mainais į kortelę, sakė, kad pinigus atiduos vėliau. Nukentėjusysis turėjo du telefonus, vieną telefoną davė jai į rankas, o kitas gulėjo ant sofos-lovos. Nukentėjusysis O. T. davė telefoną ir paprašė, kad atiduotų jam kortelę ir raktus. Nukentėjusysis pats pasiūlė savo telefoną, sakė „Aš jums duosiu telefoną, jūs man atiduosite kortelę ir raktus, paskui susiskambinsime ir aš jums atiduosiu ne 20, o 30 eurų“. Kai nukentėjusysis davė O. T. telefoną, M. jai pasakė „Palauk, O., duok man dokumentus ir raktą“. O. T. jam juos davė. Tuomet nukentėjusysis pašoko grasindamas, paėmė M., palenkė jį ant spintelės ir pradėjo smaugti. Matė, kad M. pradėjo dūsti, jis buvo po širdies operacijos. Ji išsigando, pradėjo rėkti „Nusiraminkit“. Nukentėjusysis nustūmė O. T., nes buvo įsiutęs, tada O. T. paėmė pagalį, kuris buvo apvalus, toks kaip nuo šluotos ir trenkė nukentėjusiajam. Tą pagalį rado koridoriuje. Kiek kartų trenkė neatsimena. Mušė su viena ranka, nes kitoje rankoje buvo telefonas. Po to, kai trenkė nukentėjusiajam, M. kažkaip pats ištruko, pasakė „Bėgam iš čia“ ir jie pabėgo, otelefonas liko pas O. T. rankose, pas M. liko dokumentas ir raktai .Kai pabėgo buvo išsigandę, ji klausė M. „Kas dabar bus, sakė, kad telefoną kažkaip reikia grąžinti?“

Teismo posėdžio metu O. T., nurodė, kad nusprendė telefoną priduoti į lombardą. Tuo metu nepagalvojo grąžinti telefono. Ji negalvojo, kad taip atsitiks, kad ateis į namus, bus muštynės. Ji sakė, kad norėjo tik atiduoti daiktus. Jei nukentėjusysis būtų davęs pinigų viskas būtų buvę gerai, nereikėjo nukentėjusiajam smaugti žmogaus. Tuo metu nepagalvojo, kad reikia grąžinti telefoną. Iš lombardo pasiimti telefono atėjo kitą dieną. Kitą dieną grąžinti nukentėjusiajam telefoną nesugalvojo, nes bijojo, kad nukentėjusysis vėl juos užsipuls.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. G. sakė, kad ėjo grąžinti raktus ir asmens tapatybės kortelę. Sunkiai surado namą, durys buvo atrakintos, šiek tiek praviros, pabeldė, niekas nepriėjo, atrakino duris, kitame kambaryje degė šviesa, įėjo, paklausė, ar yra kas nors . M. G., sakė, kad tikrai nebūtų įėjęs, jei durys būtų uždarytos, pro pravirų durų tarpą pamatė, kad kitame kambaryje degė šviesa, nuėjo ten. Kadangi nukentėjusysis miegojo, jį pažadino, pasakė, kad jie turi jo kortelę ir raktus, jis pats pasiūlė atsilyginti, sakė „Kažkiek skoloj jums esu“, pradėjo skambinti draugui, neprisiskambino. Tada davė O. telefoną, parodė piešinį telefonui atrakinti, kaip naudotis telefonu, sakė „Kitą dieną paskambinsiu, grąžinsiu jums dar daugiau“. M. G. pasirodė, kad čia kažkas ne taip, jis paėmė iš O. raktus, kortelę ir pasakė, kad palauktų. Tada nukentėjusysis per kelias sekundes pašoko, pradėjo M. G. smaugti. Dabar visų smulkmenų neprisimena. Nukentėjusysis atsistojo, kalbėjo rusiškai, sakė „Per daug norite“ ir pradėjo M. G. pulti. M. G. sakė, kad nukentėjusiajam nesakė, kiek pinigų nori, pinigų neprašė, nukentėjusysis pats pasiūlė, gal jis supyko, kad neprisiskambino ir jam reikia telefoną užstatyti, nepamena dėl ko viskas įvyko, susigrūmė, neturėjo jėgų su juo muštis, nes buvo ką tik po operacijos.

Teismo posėdžio metu M. G., nurodė, jog kai jį pradėjo smaugti ir jis pradėjo dūsti, bet sąmonės nebuvo praradęs, tačiau nedaug truko. Jei ne O., būtų praradęs sąmonę. Ne girdėjo kaip O. paėmė pagalį, pajautė, kad atsilaisvino, pastūmė nukentėjusįjį, ir O. T. pasakė „Bėgam iš čia“ ir jie pasišalino. Neprisimena kur tiksliai išmetė raktus ar name, ar prie namo, bet namo grįžo be jų. Vėliau tik suprato, kad kortelė liko pas M. G. kišenėje, ją parsinešė namo. Vėliau pareigūnams pasakė, kad kortelė yra pas jį, M. G., ir geranoriškai atidavė pareigūnams.

M. G., nurodė, kad išbėgęs suprato, kad O. turi nukentėjusiojo telefoną. Kilo daug minčių, bet kai galva buvo pridaužyta, grįžti atgal buvo baisu. Telefoną nukentėjusysis davė O., M. G. rankose telefono neturėjo. Gal vėliau buvo paėmęs telefoną iš O., dabar visų smulkmenų nepamena. Įvyko kaip įvyko, prisipažįsta kaltu, gailisi, kad taip įvyko.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis O. I. sakė, kad prieš tai su kaltinamaisiais niekada nebendravo, pirmą kartą juos matė įvykio metu. Dirba Švitrigailos gatvėje. Iš darbo išėjo apie 11.00 val., iki gyvenamo namo reikia eiti apie pusvalandį. Apie 11.30-12.00 val. atėjo namo. Tą dieną buvo stipriai išgėręs, priėjo prie namo, negalėjo rasti raktų, galvojo, kad paliko darbe, todėl nusprendė patekti namo pro langą. Tą diena Algirdo gatvėje buvo, todėl galėjo būti, kad ten pametė raktus ir kortelę.

O. I. sakė, kad buvo labai girtas, po to išsimiegojo. Atsikėlė apie 15 val. ir priėjo prie lauko durų, jos buvo užrakintos, iš vidaus atsirakino spyną ir išėjo alaus, kai grįžo užrakino duris iš vidaus su spyna. Vakare sėdėjo ant lovos, pasigirdo, kad kažkas įėjo į butą, nepagalvojo, kad gali atsitikti kažkas blogo, nes raktą turi savininkas. Toliau sėdėjo ant lovos ir kažką žiūrėjo telefone, tada pasuko galvą ir pamatė ateinančius vaikiną ir merginą. Jie užėjo į O. I. kambarį. Jis jų paklausė kas jie ir kaip čia pateko. M. išsitraukė raktus ir pasakė „Žiūrėk, ką turiu“, O. I. jo paklausė kur gavo, jis atsakė „Nesvarbu, mes turime tavo kortelę ir raktus, duok pinigų ir mes tau juos grąžinsime“. O. I. sakė, kad patikrino kišenes ir prisiminė, kad pinigus tikriausiai paliko darbe. Jis pagalvojo, kad gal jei jie rado raktus, gal ir pinigus rado, bet kitą dieną piniginę rado darbe. Raktus ir kortelę turėjo M.. Raktų jie negražino. Po to kai iš namo išbėgo kaltinamieji jie mane raktų nepaliko. Po kelių dienų vienas darbininkas, raktus rado lauke netoli namo.

O. I. sakė, kad durys visą laiką buvo uždarytos. Išėjęs į parduotuvę uždarė duris, bet jų neužrakino, nes neturėjo rakto, atgal iš parduotuvės grįžo pro duris. Spyną galima atrakinti ir užrakinti iš vidaus, iš lauko pusės užrakinti galima tik su raktu. Prisimena, kad užsirakino iš vidaus. Lauke buvo šalta, namas šildomas krosnimi, jei durys būtų praviros jaustų, durys tikrai buvo uždarytos. Tuo metu jis jau buvau išsimiegojęs, atsikėlęs ir sėdėjo ant lovos. Jis girdėjo kaip jie rakino duris ir jas atidarė, buvo atidaromų durų garsas.

O. I. sakė, kad apžiūrėjęs kišenes ir neradęs pinigų pradėjo skambinti draugui, norėjo pasiskolinti, tačiau jis nepakėlė ragelio. M. pasakė, kad negali prisiskambinti, tada M. pasakė „Matau turi gerą telefoną, eik į stotį, užstatyk jį į lombardą ir atiduosi mums pinigus“, O. I. atsakė, kad negali, nes telefonas jam reikalingas, ten visi kontaktai.

O. I. sakė, kad sužalojimai padaryti pakaušyje, nuo smūgio į veidą nubrozdinimų nebuvo, to smūgio beveik nepajautė, M. smūgis buvo silpnas.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. sakė, kad buvo spalio 31 d., išėjo iš savo namų, eidamas Algirdo gatve priešais restoraną „Fortas“ esančioje parkavimo aikštelėje, maždaug pusantro metro nuo šaligatvio pamatė kortelę, galvojo, kad ten vairuotojo teisės, nusileido ir paėmė. Ten buvo kortelė ir šalia gulėjo raktai, ant raktų buvo užrašas su adresu. Atėjęs namo pasakė O. „Paimk dokumentus ir nunešk žmogui“. Po savaitės atėjo policijos darbuotojai, tik tada sužinojo kas atsitiko, jei būtų žinojęs, kad taip atsitiks būtų išmetęs rastus daiktus.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. sakė, kad buvo savaitgalis, namo kaimynas paskambino jam ir pasakė, kad kažkas įlipo į jo namą. V. Š. atvažiavo apie 12 iki 14 val. ir rado užrakintas pagrindines duris. Pagrindinės durys yra metalinės, jos rakinamos su raktu iš išorės, o iš vidaus be rakto. Jis atrakino duris savo raktais, užėjo į butą ir pamatė, kad nukentėjusysis – O. miegojo, pabandė pastarąjį pažadinti, matė, kad kvėpuoja, tada išėjo, išeidamas užrakino duris.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta 2015-11-04Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3702/15(01), kurioje nurodyta, kad O. I. padarytos septynios muštinės žaizdos pakaušio-viršugalvio srityje, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-31. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.1. 22-23).

Teismo posėdžio metu buvo ištirtas2013-11-13 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis O. I. atpažino O. T. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė (t. 1, b. l. 95-97).

Teismo posėdžio metu buvo ištirtas2013-11-13 asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis O. I. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė (t. 1, b. l. 154-156).

Teismo posėdžio metu buvo ištirtas 2015-11-10 namo apžiūros protokolas, kuriama užfiksuota, kad apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto, kurio įėjimo durys seifo tipo. Durų spyna iš išorės rakinama raktu, o iš vidaus yra sukamoji rankenėlė. Spynos pažeidimų nesimato (t. 1 b. l. 31-36).

Teismo posėdžio metu buvo ištirti parodymų patikrinimo vietoje protokolai, surašyti 2015-12-30, kuriuose matyti, kaip O. T. ir M. G. parodo namo duris, pro kurias įėjo, kambarį, kuriame vyko grumtynės, O. T. parodo kurioje vietoje rado medinį pagalį (t. 1 b. l. 108-111 ir t. 1 b. l. 162-165)

Teismo posėdžio metu buvo ištirtas 2015-11-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriama užfiksuota, kaip M. G. parodo, kur buvo paslėpęs O. I. asmens tapatybės kortelę (t. 1 b. l. 149-151).

LR BK 180 straipsnio 2 dalies, nusikalstamos veikos – plėšimo objektyvieji sudėties požymiai yra svetimo turto pagrobimas panaudojant smurtą. Smurtas, kaip svetimo turto užvaldymo priemonė, kurio tikslas – atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis ir saugoti savo turtą.

Kvalifikuojant kaltinamųjų padarytą veiką pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, įrodinėjami ir fakultatyvūs veikos požymiai – įsibrovimas į gyvenamąją patalpą ir panaudojimas specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad kaltinamieji: O. T. ir M. G. įvykdė plėšimą įsibrovę į gyvenamąją patalpą. Teismas tokią išvadą daro vadovaudamasis šiais argumentais:

1. Byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai įrodo, kad, kaltinamieji iš nuketėjusiojo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia E3“, kurio vertė 159 eurai. Bylos duomenimis M. G. sudavė smūgį O. I. į dešinę veido pusę ir M. G. greitu judesiu iš O. I. rankų ištraukė telefoną. Pažymėtina, kad Teismų praktikoje yra nurodyta, jog veika turi būti kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nepadaroma, bet kaltininko smurtiniai veiksmai sukelia fizinį skausmą. Tuomet, kai O. I. laikė už kaklo M. G. norėdamas atsiimti savo telefoną, O. T. jam kelis kartus su mediniu pagaliu smogė per galvą, taip kryptingai, fiziniu poveikiu, palaužė nukentėjusiojo valią ginti jo valdomą turtą. Šios bylos atveju, smurto veiksmai buvo skirti veikos metu turto turėtojui – nuketėjusiajam – O. I..

2. Vadovaujantis O. T., M. G. ir O. I. parodymais, po smūgių su mediniu pagaliu per O. I. galvą, M. G. atidavė telefoną O. T. ir liepė bėgti. O. T. pagriebė telefoną ir išbėgo į lauką, M. G., ištrūkęs iš O. I. rankų, taip pat išbėgo į lauką. Vėliau, O. T. nurodė, kad nusprendė telefoną priduoti į lombardą, kurį po to atsiėmė ir pati naudojosi.

Teismas, O. T. ir M. G. parodymus, kad ateiti ir sugrąžinti nukentėjusiajam telefono nesugalvojo, nes bijojo, jog nukentėjusysis vėl juos užsipuls, ar, kad M. G. galva buvo „pridaužyta“ ir grįžti atgal buvo baisu – vertina kaip kaltinamųjų gynybinę poziciją.

LR BK 180 straipsnio 2 dalies, nusikalstamos veikos – plėšimo, subjektyvieji požymiai yra tik tyčinė kaltė.

O. T., M. G. Teismo posėdžio metu sakė, kad jie norėjo tik atiduoti daiktus ir nenorėjo O. I. apiplėšti. Tačiau, Teismų praktika rodo, kad nebūtinai plėšimo sumanymas turi būti susiformavęs dar iki susiduriant su asmeniu, kurį ketinama apiplėšti. Sumanymas gali kilti ir tą akimirką, kai atsiduriama akis į akį su auka. Todėl aplinkybė, kad kaltininkai neturėjo išankstinio sumanymo pagrobti svetimą turtą, neturi reikšmės veikai kvalifikuoti, nes pakanka, kad toks sumanymas kiltų smurto naudojimo metu.

Teismas pastebi, kad O. T. ir M. G., nešdami O. I. raktus ir tapatybės kortelę, tikėjosi atlygio. Jog O. T. ir M. G. tikėjosi atlygio, suprato ir nuketėjusysis. Jog O. T. ir M. G. turėjo tikslą gauti pinigų, įrodo ir tas faktas, kad O. T. pagrobtą telefoną pridavė į lombardą bei gavo 40 eurų.

Faktinė aplinkybė, kad M. G. sudavė smūgį kumščiu į nukentėjusiojo O. I. galvos sritį, o vėliau O. T. sudavė per O. I. galvą su medine lazda bei taip atėmę galimybę priešintis, rodo, jog jie veikė tyčia.

Taip pat Teismas tokią išvadą daro dėl to, kad O. T., pagrobtą telefoną pridavė į lombardą, vėliau šį telefoną naudojo savo reikmėms, apie įvykį nepranešė policijai ir nieko nesakė seneliui – M. P., kuris surado ir O. T. atidavė nuketėjusiojo raktus bei asmens tapatybės kortelę. Šie O. T. ir M. G. veiksmai rodo, kad jie norėjo (noras galėjo kilti tuo metu, kai buvo bendraujama su nuketėjusiuoju) užvaldyti svetimą turtą ir jį užvaldė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad O. T. ir M. G. įsibrovė į gyvenamąją patalpą. Teismas, įvertinęs duotus parodymus daro išvadą, kurią grindžia šiais argumentais:

1. Nuketėjusysis, O. I., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 15 val. atsikėlė ir norėjo eiti į parduotuvę; priėjo prie lauko durų,- jos buvo užrakintos. Jis iš vidaus pats atsirakino spyną ir išėjo, o kai grįžo, užsirakino duris iš vidaus. Lauke buvo šalta, namas šildomas krosnimi, tad jei durys būtų praviros, jis būtų pajautęs šaltį. O. I. posėdžio metu buvo įsitikinęs, kad durys buvo uždarytos ir iš vidaus užrakintos.

2. O. I. teisiamojo posėdžio metu sakė, kad jis girdėjo kaip O. T. ir M. G. rakino duris ir jas atidarė, girdėjo atidaromų durų garsą. Taip pat nuketėjusysis sakė, kad M. G. išsitraukė raktus ir jam parodė sakydamas: „Žiūrėk, ką turiu“.

3. Taip pat Teismas pastebi, kad M. G., teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus teigė, kad „pabeldė, niekas nepriėjo, atrakino duris, įėjo, kitame kambaryje degė šviesa“.

O. T. ir M. G. duoti parodymai, kad durys buvo neužrakintos ir praviros, vertintini kaip gynybinė pozicija.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, jog kaltinamoji O. T., panaudojo daiktą ir sužalojo nukentėjusįjį, bet daiktas neturi specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto požymių. Savo išvadą grindžia šiais argumentais:

1. O. T. namo, kuriame gyveno nuketėjusysis koridoriuje, rastas medinis, apvalus pagalys. Medinis pagalys negali būti laikomas daiktu, specialiai pritaikytu kūnui sužaloti. Teismų praktikoje laikoma, jog specialiai pritaikytais žmogui sužaloti daiktais laikomi ne tik daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, bet ir daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais.

Šios bylos atveju, O. T. medinio pagalio iš anksto nepasiruošė ir jo neatsinešė į nukentėjusiojo namus. Todėl Teismas, atsitiktinai surasto ir panaudoto medinio pagalio, nevertina kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto, dėl to šios aplinkybės nevertina, kaip nusikalstamos veikos sudėties fakultatyvaus požymio.

O. T. ir M. G. nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudami, nes O. T. veiksmai buvo papildomi M. G. veiksmams, abiems siekiant bendro tikslo – neteisėtai užvaldyti O. I. turtą – mobilųjį telefoną. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), asmenų bendrininkavimą patvirtina ir suderinti kaltininkų veiksmai. Taigi bendrininkavimui pripažinti pakanka asmens suvokimo, jog bendro veikimo tikslas – svetimo turto pagrobimas, pašalinant asmens pasipriešinimą kaip kliūtį prieiti prie grobiamo turto. Teismas daro išvadą, kad O. T. ir M. G. buvo nusikalstamos veikos bendrininkai – vykdytoja, bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė.

O. T. ir M. G. taip pat kaltinami įvykdę nusikalstamą veiką numatytą LR BK 302 straipsnio 1 dalyje, kurios dispozicijoje nustatyta, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Nagrinėjamos bylos atveju O. T. ir M. G., norėdami grąžinti O. I. jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, atsinešė ją pas nuketėjusįjį. Tačiau, pagal teisiamojo posėdžio metu O. T., M. G. ir O. I. duotus parodymus, vykdant plėšimą O. I. asmens tapatybės kortelė buvo pas M. G.. Tuo metu, kai O. T. ir M. G. pagrobė O. I. telefoną ir išbėgo iš nukentėjusiojo namų, vadovaujantis O. T. ir M. G. parodymais, O. I. asmens tapatybės kortelę turėjo M. G., o O. T., apie tai, kad M. G. turėjo O. I. asmens tapatybės kortelę – nežinojo. Vėliau, ikiteisminio nusikaltimo tyrimo metu, M. G. pareigūnams parodė kur buvo paslėpęs O. I. asmens tapatybės kortelę.

Teismas daro išvadą, kad M. G. veika atitinka LR BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Jis paėmė iš O. T. O. I. asmens tapatybės kortelę, pabėgdamas iš nukentėjusiojo namų neturėdamas teisėto pagrindo - įgijo asmens tapatybės kortelę, taip pat, jis suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo O. I. asmens tapatybės kortelę ir ją paslėpė.

Taip pat Teismas daro išvadą, kad O. T. veika neatitinka LR BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nes O. T. atsinešė pas nukentėjusįjį jo asmens tapatybės kortelę ir norėjo ją grąžinti, tačiau kortelę perdavė M. G., o vėliau išbėgdama iš nukentėjusiojo namo, nežinojo, kad M. G. neatidavė ar nepaliko kortelės nukentėjusiojo, O. I. namuose, todėl Teismas šią bylos dalį nutraukia.

Teismas, skirdamas bausmę O. T. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį. Kaltinamoji padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, bendrininkų grupėje, kaip nusikalstamos veikos vykdytoja, tai laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ji neteista, administracine tvarka bausta, Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašyta nuo 2008-05-29. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs išdėstytus duomenys ir vadovaudamasis LR BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sankcija, daro išvadą, kad O. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto dydžio vidurkis, taip pat vadovaujantis BK 75 str. numatytais pagrindais bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamasis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, bendrininkų grupėje, kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, tai laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jis teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2013-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., administracine tvarka baustas, Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas nuo 2008-08-28. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2011-07-13 iki 2011-07-19. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos būsena (sunki). Priklausomybės sindromas). Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs išdėstytus duomenys ir vadovaudamasis LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sankcija, daro išvadą, kad M. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas lygus LR BK 180 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui, ir skirtinas areštas, kurios dydis nustatytinas lygus LR BK 302 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio numatytais pagrindais šias bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą.

Kaltinamoji O. T. buvo laikinai sulaikyta 2015-11-11, 12.30 val. (t. 1, b. l. 82-83), paleista 2015-11-13 12.30 val. (t. 1, b. l. 98).

2015-11-13 nutarimu O. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 99-103). Šias kardomąsias priemones palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2015-11-13 nutarimu M. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 157). Šią kardomąją priemonę palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui: seilių pavyzdžiai, supakuoti į du vokus ir 2015-12-28 nutarimu (2015-12-28 kvitas B serija BBB Nr. LS001371), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Saugojimo kamerą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 ir 303 straipsniais,

nusprendžia:

O. T., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir skirti 2 (du) metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 (dviem) metams.

Išteisinti O. T., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. nes ne padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-11, 12.30 val. iki 2015-11-13 12.30 val. (dvi paras) ir šia dalimi sumažinti jai paskirtos bausmės laiką.

O. T. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir skirti 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 5 d. M. G. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

M. G. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui: seilių pavyzdžius, supakuotus į du vokus ir 2015-12-28 nutarimu (2015-12-28 kvitas B serija BBB Nr. LS001371), perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Saugojimo kamerą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.