Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, nukentėjusiojo T. Š. bei nuteistojo L. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 31 d. veikos) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikia pagalbos;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 13 d. veikos) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikia pagalbos;pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. A. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. spalio 31 d. veikos) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015 m. gruodžio 13 d. veikos) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Taikytas BK 92 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 85 straipsnis) ir elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis):

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, bausmė paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.

Iš nuteistojo D. A., o jam neišgalint iki pilnametystės iš įstatyminių jo atstovų R. A. ir D. T., priteista:

2 012,35 Eur Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini);693,53 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui padarytai žalai atlyginti, pinigus pervedant AB DnB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);nukentėjusiajam T. Š. padarytai 517,73 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

nukentėjusiajam T. Š. padarytai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti;nukentėjusiajam L. K. padarytai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų L. A. ir D. A., o jam neišgalint iki pilnametystės iš įstatyminių jo atstovų R. A. ir D. T., solidariai priteista nukentėjusiajam L. K. 80,60 Eur ir nukentėjusiajam E. K. 651,73 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų L. A. ir D. A., o jam neišgalint iki pilnametystės iš įstatyminių jo atstovų R. A. ir D. T., solidariai priteista nukentėjusiajam E. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. K. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos patirtos sužalojant jo brolį E. K. atmesta.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių atstovaujant nukentėjusiųjų interesus, iš nuteistųjų L. A., D. A. ir nuteistojo įstatyminių atstovų valstybės naudai nepriteista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnamečiu, sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2015 m. spalio 31 d., apie 22 val., viešoje vietoje – autobusų sustojime prie (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, neturėdamas savo veiksmams jokios dingsties, nukentėjusiajam T. Š. tyčia vieną kartą peiliu dūrė į galvos sritį, padarydamas žaizdą dešinio smilkinio srityje, dešinio momenkaulio atvirą lūžį, galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

L. A. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnamečiu, pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2015 m. spalio 31 d., apie 22 val., viešoje vietoje – autobusų sustojime prie (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, veikdamas kartu su nepilnamečiu D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nėra sulaukęs BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal šį baudžiamąjį įstatymą, pribėgęs prie autobusų sustojime sėdėjusių V. D. ir T. Š., tyčia bendrais veiksmais kartu su D. A. sudavė nukentėjusiesiems smūgius kojomis bei rankomis, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė V. D. į veido sritį – kairį žandą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu ne mažiau kaip 3 kartus sudavė smūgius rankomis bei kojomis T. Š., padarydamas jam kraujosruvą akių vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

L. A. ir D. A. nuteisti už tai, kad būdami nepilnamečiais, veikdami bendrininkų grupe sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2015 m. gruodžio 13 d., apie 21.07 val., autobusų sustojime prie (duomenys neskelbtini), demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje, išlipę iš autobuso, neturėdami savo veiksmams jokios dingsties, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 6 (šešis) smūgius kumščiais bei kojomis E. K. į galvos sritį, tuo padarydami jam galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžimą, viršutinio žandikaulio lūžimą forma Le Fort II, dešiniosios akiduobės vidinės, apatinės, šoninės sienelių lūžimus, kairiosios akiduobės vidinės, apatinės, šoninės akiduobių sienelių lūžimus, skruostikaulių kaulų lūžimą, kaktikaulių ančių lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 4 (keturis) smūgius kumščiais bei kojomis E. K. į galvos sritį, tuo padarydami jam galvos sumušimą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinę kaktinę sritį su galvos smegenų sumušimu, viršutinio žandikaulio forma Le Fort III lūžimą, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kairiosios akiduobės viršutinės sienelės lūžimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

L. A. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas nepilnametis, pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2015 m. gruodžio 13 d., apie 21.07 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje – autobusų sustojime prie (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, veikdamas kartu su nepilnamečiu D. A., (duomenys neskelbtini), kuris nėra sulaukęs BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal šį baudžiamąjį įstatymą, išlipęs iš autobuso, bendrais veiksmais su D. A., bandė kumščiais suduoti smūgius L. K. į galvos sritį, tačiau L. K. smūgių išvengus atsitraukiant, L. A., laikydamas rankoje peilį, juo grasino L. K., tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką.

Nukentėjusysis T. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kur jam priteista mažesnė neturtinė žala iš nuteistųjų L. A. ir D. A. ir jo įstatyminio atstovo D. T.. Cituoja savo civiliniame ieškinyje nurodytus motyvus ir argumentus, bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jame išdėstytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasines kančias, išlikusias nusikalstamos veikos pasekmes. Nesupranta kodėl kitam nukentėjusiajam E. K. nustatyta ženkliai didesnė neturtinė žala, nors abu vienodai nukentėjo. Sutinka, kad E. K. buvo komoje, gijimo procesas buvo sunkesnis, bet, jo manymu, išlikusieji padariniai beveik vienodi.

Nukentėjusysis T. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl jam priteistos neturtinės žalos ir priteisti neturtinės žalos iš D. A. ir jo įstatyminių atstovų D. T. ir R. A. 15 000 Eur, o iš L. A. 1 000 Eur.

Nuteistasis L. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ar skirti švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo L. A. – atmesti. Nuteistieji, jų gynėjai ir D. A. įstatyminė atstovė prašė prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis L. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo T. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji L. A. ir D. A. padarė skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo. Nė vienas iš apeliantų šioje dalyje nuosprendžio neskundžia. Prokurorė nesutinka su tuo, jog apygardos teismas pripažino abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie nusikalto būdami nepilnamečiai, o taip pat prašo paskirti nuteistiesiems griežtesnes laisvės atėmimo bausmes ir panaikinti nuteistajam D. A. BK 92 straipsnio nuostatų taikymą. Nukentėjusysis T. Š. prašo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, o nuteistasis L. A. prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba skirti švelnesnę bausmę.

Dėl BK 59 straipsnio taikymo

BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi, atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, o teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju apygardos teismas nuteistųjų nepilnametystę pripažino aplinkybe mažinančia kaltininkų asmenybių pavojingumą. Be to, teismas, skirdamas bausmes nepilnamečiams, privalėjo vadovautis BK XI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Toks baudžiamojo įstatymo normų taikymas negali būti laikomas „dvigubu švelninimu“, kaip kad nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo nustatytą nuteistųjų L. A. ir D. A. atsakomybę švelninančią aplinkybę tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė būdami nepilnamečiais.

Dėl bausmių skyrimo

Apygardos teismas, skirdamas bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam L. A., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas įvertinio tai, kad L. A. padarė vieną labai sunkų ir du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, baustas administracinėmis nuobaudomis 4 kartus pagal ATPK 174 straipsnį per trumpą laikotarpį (t. 3, b. l. 105-108). L. A. iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo nors ir nebuvo teistas, tačiau jau buvo padaręs vieną nusikalstamą veiką 2015 m. kovo 1 d., po veikos prieš T. Š. ir V. D. padarymo 2015 m. lapkričio 16 d. vėl nusikalto ir po to įvykdė veikas prieš E. ir L. K., t. y. per devynis mėnesius įvykdė keturias nusikalstamas smurtines veikas. Už veikas, padarytas 2015 m. kovo 1 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams ir vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro charakteristikoje nurodyta, jog mokėsi nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 4 d., gyveno su tėvais, kurie jaunuolio elgesiui įtakos turėjo mažai, jo elgesiu ir mokymosi pasiekimais nesidomėjo, į susirinkimus neatvykdavo, mokinys neturėjo jokios motyvacijos mokytis, prastai lankydavo pamokas, draugų centre neturėjo (t. 3, b. l. 96, 102). Be to, jis nuo 2015 m. gegužės 5 d. įrašytas į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Viešosios policijos skyriaus policiją dominančių vaikų informacinę apskaitą.

Apygardos teismas nepripažino L. A. atsakomybės lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Teismas nurodė, kad nors L. A. teigia, jog kaltę pripažįsta ir iš esmės pripažino savo veiksmus, kurie sudaro jam inkriminuotų veikų sudėtis, tačiau laikyti, kad jo pripažinimas kaltės yra nuoširdus, ir jis dėl to gailisi – pagrindo nėra, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl padarytų veikų nesigaili. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis apygardos teismo išvadomis pilnai sutinka. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė, kodėl nėra pagrindo L. A. atžvilgiu taikyti BK 92 straipsnio nuostatų. Jis nuo 2015 m. pradžios darė teisės pažeidimus, pasireiškusius chuliganiškais veiksmais, vėliau jo veiksmai peraugo į nusikalstamus, t. y. 2015 m. kovo 1 d. padarė nesunkų kūno sužalojimą, 2015 m. spalio 31 d. atliko chuliganiškus veiksmus prieš šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažintus T. Š. ir V. D., vėliau 2015 m. lapkričio 16 d. grasindamas smurtu pagrobė svetimą turtą ir 2015 m. gruodžio 13 d. sunkiai sužalojo E. K.. Taigi, už administracinius teisės pažeidimus taikytos nuobaudos niekaip nepaveikė L. A., priešingai – jo daromi teisės pažeidimai sunkėjo peraugdami į nusikalstamas veikas. Įtakos jo elgesiui neturėjo nei tėvai, nei mokykla, kurios jis praktiškai nelankė, nesimokė, prioritetą teigdamas sportui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

Už veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, teismas įvertinęs tai, jog šias veikas L. A. padarė būdamas neteistas, jam paskyrė nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes – laisvės apribojimą, o pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nesant jokių sąlygų skirti švelnesnės rūšies bausmes, jam paskyrė laisvės atėmimą, o jo trukmę, įvertinus tai, jog nusikaltimą L. A. įvykdė būdamas nepilnamečiu, parinko mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtas bausmes teisingai subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais.

Tokiu būdu, švelninti bausmę ar taikyti BK 92 straipsnio nuostatas, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Prokurorė savo prašymą paskirti L. A. griežtesnes bausmes argumentavo nurodydamas, jog teismas be pagrindo pripažino jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas nepilnametis. Kaip jau pirmiau aptarta, šis prokurorės prašymas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo ir griežtinti bausmes.

Nuteistajam L. A. turėjo būti sprendžiamas ir klausimas dėl bausmės bendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apygardos teismas to nepadarė, tačiau dėl to nuosprendis nekeistinas. Šis klausimas gali būti išspręstas vėliau BPK 361, 362 straipsniuose numatyta tvarka.

Apygardos teismas nuteistajam D. A., paskyręs laisvės atėmimo bausmes už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, taikė BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėjo bausmės vykdymą. Teismas teisingai nurodė, jog remiantis susiformavusia teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, įvertino D. A. itin jauną amžių nusikaltimų padarymo metu – 15 metų, tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, atsižvelgė į tai, jog jam asmeniškai iki šių nusikalstamų veikų padarymo jokios atsakomybės formos nebuvo taikytos, jokios poveikio priemonės neskirtos, abi nusikalstamas veikas padarė dviejų savaičių laikotarpiu, bei į tai, jog D. A. motina stengiasi daryti jam įtaką ir ją daro, kadangi nuo kaltinamojo paleidimo į laisvę naujų teisės pažeidimų jis nepadarė. Tačiau iš byloje esančių duomenų bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytų nuteistąjį D. A. charakterizuojančių aplinkybių negalima padaryti išvados, jog jis gali būti pataisytas neizoliavus nuo visuomenės. Teismas tam tikra prasme vadovavosi tik humaniškumo principu paties nuteistojo atžvilgiu. Teismų praktikoje nurodoma, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Nuteistasis D. A. Kauno Palemono gimnazijos charakteristikoje charakterizuojamas kaip prastai lankantis mokyklą (praleidęs 322, nepateisintos 45 pamokos), perkeltas su neigiamu įvertinimu, tačiau jo neištaisė. Kelis kartus svarstytas vaiko gerovės komisijos posėdyje, bendraudavo su mokyklos socialine pedagoge, mokyklos administracijos atstovais. Elgesys pablogėjo pastaruoju metu, anksčiau buvo charakterizuojamas gerai. Mama domisi Deivido situacija, bendrauja su auklėtoja, socialine pedagoge, tačiau jokios įtakos sūnui neturi, pastaruoju metu mama skundėsi, kad Deividas negrįžta nakvoti (t. 4, b. l. 72). Kauno m. savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus informacijoje nurodyta, jog D. A. šeima socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, tačiau jo motina D. T. buvo registruota šioje apskaitoje nuo 2007 iki 2011 metų dėl vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos, nuo 2011 m. iš apskaitos išbraukta, išnykus priežastims. Šiuo metu D. T. šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Tėvas su šeima negyvena, sūnaus materialiai neišlaiko, vengia atlikti tėvo pareigas. D. T. gyvena su sugyventiniu R. A., abu dirba, gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Vaikų gyvenimo sąlygos šeimoje patenkinamos. D. A. registruotas Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio nuo 2012 metų dėl nuolat daromų vagysčių, mokyklos nelankymo ir polinkio valkatauti, motina už nepilnamečio pažeidimus bausta pagal ATPK 181 straipsnį net 11 kartų, 7 iš šių nuobaudų skirtos už sūnaus D. A. priešingą teisei elgesį, paskutinį kartą bausta 2015 m. rugsėjo 15 d. (t. 4, b. l. 74-75). Taigi, D. A. elgesys tik blogėjo, o tėvai jo elgesiui įtakos neturi, todėl negalės užtikrinti jo tinkamos priežiūros, auklėjimo.

Be to, iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK informacijos matyti, kad D. A., kuriam paskirta kardomoji priemonė periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2016 m. spalio 28 d., lapkričio 4, 11, 18, 25 d., gruodžio 2 d. registruotis neatvyko (t. 7, b. l. 35). Jis neatvyko ir į vieną iš teismo posėdžių, dėl to buvo priimta nutartis jį atvesdinti (t. 6, b. l. 19-21, 24), tačiau jis buvo nerastas namuose ir neatvesdintas (t. 6, b. l. 56). D. A. kitame teismo posėdyje nurodė, kad neatvyko dėl ligos, tačiau jokių dokumentų nepateikė, į policijos darbuotojų paliktą raginimą nereagavo (t. 6, b. l. 77-78). Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys rodo, kad jis ir toliau nevykdo pareigos registruotis policijos įstaigoje, nors ši kardomoji priemonė skundžiamu nuosprendžiu jam palikta galioti. Šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo neatsakingą požiūrį į savo nusikalstamas veikas bei jų pasekmes.

Apygardos teismas pripažino D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, tuo pačiu taip pat nurodė, kad atsakomybę sunkina tai, jog veiką prieš nukentėjusįjį E. K. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Be to, teismas įvertinęs nuteistojo D. A. parodymus duotus teisiamojo posėdžio, pagrįstai konstatavo, jog jo kaltės pripažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes negalima daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu keitė parodymus, siekdamas sušvelninti savo padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, nesigailėjo, kritiškai nevertino savo elgesio.

Taigi, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino D. A. asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarė nepagrįstas išvadas, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra pagrįsti, nes D. A. padarė du labai sunkius smurtinius nusikaltimus, kurie buvo padaryti dėl aiškaus žmogaus bei visuomenės negerbimo, dėl elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimo. Be to, nors jis ir neteistas, bet jo elgesys yra priešingas teisei, kadangi linkęs daryti teisės pažeidimus, dėl kurių jo motina D. T. ne kartą bausta administracine tvarka, registruotas Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos vaikų grupės apskaitoje nuo 2012 m. dėl vagysčių, mokyklos nelankymo, polinkio valkatauti, Kauno Palemono gimnazijos charakterizuojamas neigiamai.

Tokiu būdu, kaip ir teigia prokurorė, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o taikius realų vykdymą galima tikėtis, jog nepilnamečių pataisos namuose rengiamų įvairių socialinės reabilitacijos bei pataisos programų pagalba jis pradės keisti savo elgesį, puoselėjamas vertybes, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, įvertins savo kaip visuomenės nario, turimas teises, pareigas, atsakomybę.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindų skirti kitos rūšies bausmės už abi nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o jos trukmę, įvertinus, jog D. A. nusikalto būdamas nepilnamečiu, nustatė mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Tokiu būdu, nuteistajam naikinamas BK 92 straipsnio taikymas, nekeičiant teismo paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmių trukmės, o tuo pačiu ir subendrintos bausmės trukmės. Jam taip pat į bausmę įskaitytinas sulaikyme ir suėmime iš būtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.

Dėl nukentėjusiajam T. Š. priteistos neturtinės žalos dydžio

Nukentėjusysis T. Š. teismui buvo pateikęs ieškinį, kuriuo prašė iš D. A. ir jo įstatyminių atstovų priteisti 15 000 Eur, o iš L. A. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. To prašoma ir šio nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, nes jo manymu teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo sumas ir priteisė tik 3 000 Eur ir 300 Eur atitinkamai iš kiekvieno.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nusikalstamais D. A. veiksmais buvo sutrikdyta T. Š. sveikata, dėl ko jis patyrė operaciją, buvo gydomas apie du mėnesius, iš jų dvi savaites ligoninėje. Sužalojimas padarytas peiliu, operacijos metu buvo pašalinta kaulo dalis, kas neabejotinai atsiliepia sveikatai.

Nustatydamas neturtinės žalos, priteistinos iš nuteistojo D. A. ir jo įstatyminių atstovų, dydį apygardos teismas įvertino tai, jog sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas tyčiniais brutaliais nusikalstamais veiksmais, dėl sužalojimo jis gana ilgai jautė skausmą tiek dėl operacijos, tiek dėl punkcijos atlikimo, buvo priverstas vartoti vaistus, jautė nepatogumus bendraujant, baimę tamsiu paros metu būti viešose vietose, o taip pat kaltininko ir jo atstovų turtinę padėtį. D. A. nusikalto būdamas nepilnamečiu, itin jauno amžiaus, jo šeima gyvena gana nepasiturinčiai – gauna socialinę pašalpą, pats jis šiuo metu nedirba, t. y. pajamų neturi. Taip pat, atsižvelgė ir tolimesnes galimas pasekmes, t. y. nors nukentėjusysis teigė, kad dėl sužalojimo pasekmių išėjo iš darbo, tačiau tokios aplinkybės nenustatytos, duomenų, kad dėl sveikatos būklės būtų negalėjęs dirbti teismui nepateikta, toliau nukentėjusysis nesigydė, iš darbo išėjo savo noru, nedarbingumo lygis jam nenustatytas. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad ilgalaikių išliekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių neišliko, jo gyvenimo kokybė buvo pablogėjus tik kurį laiką.

Apeliantas savo prašymą priteisti didesnes neturtinei žalai atlyginti sumas argumentuoja ir tuo, kad kitam nukentėjusiajam E. K. neturtinės žalos dydis buvo priteistas didesnės apimties. Iš tiesų neturtinės žalos apimtis, dydis yra individualizuojamas, ką ir padarė apygardos teismas, nurodydamas ir šiam nukentėjusiajam tiesiogiai padarytas pasekmes – buvo komoje, gijimo procesas tęsėsi ilgiau, bei išlikusias pasekmes tolimesniam visaverčiam gyvenimui.

Taigi, apygardos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes konstatavo, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl D. A. veiksmais T. Š. padarytos žalos būtų 3 000 Eur.

Teisėjų kolegijos nuomone ši suma, įvertinant nusikaltimo sunkumą, nukentėjusiajam T. Š. padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes, net ir individualizuojant neturtinės žalos atlyginimą, yra per maža. Apygardos teismas priteisdamas 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nepakankamai įvertino nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Ši suma, įvertinant minėtas aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo bei jo įstatyminių atstovų galimybes atlyginti žalą, didintina, bet ne tiek kiek prašoma apeliaciniame skunde. Nustatomas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalą T. Š. patyrė ir dėl L. A. veiksmų be jokios dingsties smūgiuojant T. Š. ir nesunkiai sutrikdant jo sveikatą. Dėl šių veiksmų T. Š. jautė fizinį skausmą, o L. A. nusikalstami veiksmai lėmė ir nukentėjusiajam atsiradusį baimės jausmą. Įvertinant tai, kad pasekmės yra nežymios bei L. A. nusikalto būdamas nepilnametis, priteistas 300 Eur neturtinės žalos dydis yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį dėl nuteistojo D. A. pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. A. taikytas BK 92 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paliekant galioti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę dėl 2015 m. spalio 31 d. veikos ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dėl 2015 m. gruodžio 13 d. veikos bei BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.

Priteisti nukentėjusiajam T. Š. iš D. A., o jam neišgalint iki pilnametystės iš jo įstatyminių atstovų R. A. ir D. T., 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.