- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 1-106-984/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59598-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Advokatai
- Irina Kizina
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: P. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-984-2015, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 145 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
turintis teistumą, yra kaltinamas pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V., 2015 m. spalio 27 d., apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,91 promilės alkoholio), buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, paėmęs į ranką peilį, savo sūnui E. V. pradėjo grasinti, kad užmuš, papjaus, laikydamas rankoje peilį, užsimojo juo ir šoko į E. V. pusę, tokiais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais P. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis P. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną su sūnumi susiginčijo dėl mokesčio už vandenį. Nuo šito viskas ir prasidėjo, sūnus jam porą kartą trenkė per galvą. Kaltinamasis iš pradžių teigė, jog sūnus trenkė per galvą, kai jis buvo virtuvėje. Vėliau teigė, jog kai jis gulėjo lovoje. Peilio jis neėmė, o grasinimų neprisimena. Galėjo pasakyti tik tai, jog trenks jam peiliu, jeigu jis jam neduos ramybės. Kaltinamasis gyvena su sutuoktine ir sūnaus šeima, moka mokesčius, alkoholį vartoja retai, todėl nesutinka gydytis nuo alkoholizmo. Po smūgio sūnus uždarė duris ir iškvietė policiją, kad jis niekur nepabėgtų. Kaltinamasis tris 3 ha žemės, sėja ir gyvena iš savo ūkio, todėl Darbo birža jo ir neregistruoja. Pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-984-2015, paskirtą bausmę – įpareigojimus, beveik atliko. Išdirbo visą paskirta laiką, liko neišdirbtų tik 10 val.
Nukentėjusysis E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad namuose konfliktas kilo dėl tėvo neblaivumo, taip pat dėl mokesčių už sunaudotą vandenį. Tėvas pradėjo keiktis ir liepė įsikasti jam šulinį. Kilo konfliktas ir tada tėvas jam pasakė, kad papjaus jį. Jis gindamasis tėvui išmušė peilį iš rankų. Jo sutuoktinė jį atitraukė, tėvas mėgino išeiti per duris, jis uždarė duris, o sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Tėvas nuo Velykų geria beveik kiekvieną, šūkauja. Buvo užsikodavęs, negėrė 6 mėnesius, o dabar geria jau 7 mėnesius.
Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ji vyrui, atėjusiam iš darbo, padavė valgyti ir nuėjo į kambarį. Vėliau išgirdo didelį triukšmą, o atbėgusi pasižiūrėti kas įvyko, pamatė kaltinamojo dešinėje rankoje peilį, kurį vėliau jis paleido, o ji tą peilį paėmė, įdėjo į maišelį ir iškvietė policijos pareigūnus. Konfliktas įvyko virtuvėje, o ne kambaryje. Ji nematė, kad jos vyras tėvui būtų sudavęs kumščiu į galvą. Kaltinamasis ne pirmą kartą su peiliu grasina. Geria dažnai.
Kaltinamasis P. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015-10-27 ryte namie su žmona išgėrė šampano, alaus. Iš vakaro taip pat išgėrė šampano, nes šventė žmonos gimtadienį. Gulėjo dieną lovoje, žiūrėjo televizorių. Gal apie 13 val. į namus iš darbo grįžo sūnus Edgaras. Iš karto pradėjo šaukti, priekaištauti, kodėl P. V. neina į darbą ir girtauja. Kilo konfliktas. Sūnus priėjęs sudavė jam ranka per galvą ir išėjo iš kambario. Tuo konfliktas ir baigėsi. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, iš kurių P. V. sužinojo, kad sūnus parašė pareiškimą, jog jam grasino peiliu. Jokio peilio jis neėmė ir juo negrasino. Buvo savo kambaryje, niekur iš jo nebuvo išėjęs (44 b. l.).
Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-10-27, apie 13 val., būnant namie virtuvėje, tarp jo ir girto tėvo P. V., kilo ginčas dėl skolų už vandenį. Tėvas, sėdėdamas už stalo, stvėrė nuo spintelės peilį ir pagrasinęs, jog užmuš, papjaus, keldamasis su peiliu šoko link jo. Jis labai išsigando, bijojo, kad tėvas gali jį užmušti. Norėdamas atstumti tėvą, sudavė jam delnu per galvą, o po to stvėrė už rankos ir išmušė peilį. Virtuvėje buvusi motina pradėjo atitraukinėti tėvą nuo jo, o pribėgusi jo žmona, išnešė nukritusį ant grindų peilį iš virtuvės bei iškvietė policijos pareigūnus (14, 20 b. l.).
Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-27, apie 13 val., namo grįžo jos vyras E. V.. Namie, virtuvėje, buvo ir vyro tėvai. Liudytoja tai ateidavo į virtuvę, tai nueidavo į kambarį. Vyras ir jo tėvas ginčijosi. Vienu metu, būdama kambaryje, ji išgirdo, kad P. V. pradėjo šaukti ant E., jog jį užmuš ir liudytoja išgirdo triukšmą. Atbėgusi į virtuvę ir pamatė, jog vyras pagriebęs tėvui už rankos, o šis joje laiko peilį. E. išmušė peilį iš rankos ir peilis nukrito ant grindų. Virtuvėje buvusi vyro motina pradėjo atitraukti P. V. nuo sūnaus. Liudytoja išnešė peilį ir iškvietė policiją (23 b. l.).
Liudytoja H. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-27 ryte jos vyras P. V. nuėjo ir nusipirko alaus, kurį gėrė. Iš vakaro šventė jos gimtadienį ir buvo išgėrę šampano. Apie 13 val. iš darbo grįžo sūnus E.. Visi buvo virtuvėje. Jos vyras su sūnumi pradėjo ginčytis dėl skolos už vandenį. Ginčo metu ji stovėjo nuo jų nusisukusi į viryklę bei darė valgyti. Vienu metu išgirdo, kad vyras ginčo metu pasakė „aš tave papjausiu“. Po šių žodžių išgirdo triukšmą ir atsisukusi pastebėjo, kad vyras su sūnumi susikibę. Ji pradėjo juos skirti. Vyras išėjo į kambarį, o marti iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus sakė, kad P. V. jį puolė peiliu (26 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį LR BK straipsnį. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis ir kaltinamojo nusikaltimo tikslai (siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui, neturi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta nukentėjusiojo E. V. ir liudytojos J. V., nuosekliais parodymais bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kaltinamojo sutuoktinės H. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2015-10-27, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs peilį grasino savo sūnui jį užmušti, papjauti, laikydamas rankoje peilį šoko į nukentėjusiojo pusę. Nors kaltinamasis neigia, jog buvo į rankas paėmęs peilį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, kad tėvas buvo paėmęs peilį, peilį jis išmušė jam iš rankų, o jo sutuoktinė peilį paėmė ir iškvietė policijos pareigūnus. Teismo posėdyje pagarsinus kaltinamojo sutuoktinės H. V. parodymus, buvo nustatyta, kad ji taip pat patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis grasino sūnų užmušti, skyrė juos. Kaltinamasis už analogišką nusikaltimą jau yra teistas, t. y., už tai, kad grasino savo marčiai peiliu. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs. Iš pradžių jis teigė, kad konfliktas vyko kambaryje, vėliau virtuvėje. Iš pradžių teigė, kad gulėjo lovoje sugrįžus sūnui į namus ir šis jam sudavė į galvą. Vėliau teigė, kad sūnui sugrįžus, jis valgė virtuvėje, tačiau peilio neėmė. Šiuos kaltinamojo argumentus teismas vertina kritiškai, kaip gynybos poziciją ir laiko, kad pirmiau bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, liudytojų parodymai visiškai patvirtina kaltinamojo sūnui grasinimus peiliu jį nužudyti, sūnus turėjo pagrindą bijoti jo grasinimo įgyvendinimo. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą. Nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių, tyčinių nusikaltimų, veika yra baigta. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, padaryta esant sunkinančiai aplinkybei, kadangi kaltinamasis buvo neblaivus; apsvaigimas nuo alkoholio sąlygojo nusikalstamos veikos padarymą, o tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltės nepripažino, neigė ją, dėl įvykio nesigailėjo. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-984-2015, kaltinamasis jau yra teistas pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, dėl to, kad grasino nužudyti marčią. Jam buvo skirti įpareigojimai, be kita ko ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau šio nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Bylos duomenys liudija, kad jo polinkis į agresiją yra ne vienkartinis. Kaltinamasis įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl alkoholio vartojimo (51 b. l.); keturis kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už girto pasirodymą ne kartą viešoje vietoje (62 b. l.). Nusikaltimą padarė Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-984-2015, paskirtu laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu ir neįvykdęs šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtų visų įpareigojimų. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad didžiąją dalį laiko neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamasis vis tik išdirbo; liko neišdirbtų 10 valandų, o terminas šiems darbams atlikti dar nebuvo pasibaigęs. Kaltinamasis darbo nesusirado, turi 3 ha žemės, dirba, o Darbo biržoje nebuvo užsiregistruotas todėl, jog turi 3 ha žemės. Dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, laikas taip pat dar buvo nepasibaigęs. Prokuroras prašo realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismo vertinimu, tokia bausmė kaltinamajam vis tik būtų per griežta. Todėl kaltinamąjį P. V. pripažįsta kaltu, pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, ir jam skiria laisvės atėmimą 6 mėnesių, šią bausmę iš dalies sudedant su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-984-2015 (LR BK 64 straipsnis), paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skiria 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant P. V. po nuosprendžio įsiteisėjimo per 2 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
P. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 straipsnyje, nustatyta tvarka, buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-10-27 (14 val.) (46 b. l.) iki 2015-10-29 (1.40 val.) (49 b. l.), t. y., 2 paras. Laikinajame sulaikyme išbūtas 2 paras prilyginti 2 laisvės atėmimo dienoms. Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu), įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.
P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. V. (50-52 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Širvintų rajono apylinkės teisme 2015-11-05 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo parinktas ir paskirtas LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y., pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. Be to, kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo būtinas, teismas šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendė:
P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėti su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-984/2015, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir P. V. skirti galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant P. V. po nuosprendžio įsiteisėjimo per 2 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras (nuo 2015-10-27 (14 val.) (46 b. l.) iki 2015-10-29 (1.40 val.) ), prilyginti 2 laisvės atėmimo dienoms ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. V., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam P. V., netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.