Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorės Palmiros Pečiulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje –

P. V., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vedęs, turintis vidurinį išsimokslinimą, bedarbis, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V., 2015-06-14, 14 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais savo marčią J. V., atvirai naudodamas psichinę prievartą, paėmė į ranką peilį ir grasino ją užmušti, tokiu būdu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis P. V. kaltu, pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-14, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), apie 10 val. nuėjo į marčios J. V. kambarį ir paprašė, kad ji jam iškeptų šašlykus. Pastaroji atsakė, kad jis pats juos išsikeptų. Kaltinamasis labai supyko, kadangi jos kambaryje buvo didelė netvarka, liepė jai susitvarkyti ir pradėjo ant jos šaukti. Vėliau išėjo į lauką ir gėrė alų. Apie 19 val. sugrįžo namo, nuėjo į virtuvę, buvo išgėręs, į virtuvę atėjo taip pat ir marti J. V. ir kaltinamojo sūnus E. V., kuris su kaltinamuoju mėgino pasikalbėti dėl ryte kilusio konflikto. Tačiau kaltinamasis buvo labai supykęs ant marčios J. V., paėmė virtuvinį peilį, su kuriuo pjaustė maistą, ir pasakė, kad papjaus. Vėliau su marčia susitaikė, atsiprašė, dėl poelgio gailisi (32-33 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta ir nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais ir baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-14, apie 10 val., su savo mažamečiais vaikais buvo 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sutuoktiniui E. V.. Viename šio buto kambaryje gyvena sutuoktinio tėvai P. V. ir H. V.. Minėtu laiku į jos kambarį atėjo uošvis P. V., atsinešė du plastikinius kibirėlius šašlykų ir liepė jai juos iškepti. Pastaroji atsakė, jog nėra jo tarnaitė ir nekeps. Uošvis supyko, pradėjo šaukti, o ji jam atsakė tuo pačiu. Vėliau uošvis išėjo, o tos pačios dienos vakare, apie 19 val., ji su sutuoktiniu ir 4 vaikais buvo minėto buto virtuvėje, kurioje taip pat buvo ir uošvis P. V., kuris pjaustė maistą. Jos sutuoktinis mėgino su tėvu pasikalbėti apie ryte įvykusį konfliktą, tačiau P. V. vėl supyko, pradėjo šūkauti, atsistojo nuo kėdės ir rankoje laikydamas virtuvinį peilį pasakė, kad papjaus visus – J. V. (marčią), savo sūnų ir jų vaikus, o paskui pats pasipjaus. J. V. išsigando, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie grasinimą. Uošvis, išgirdęs telefono pokalbį, pasiėmęs savo striukę, išbėgo iš namų. J. V. teigimu, ji bijo uošvio grasinimų, kadangi jis prieš 8 metus, peiliu buvo sužalojęs savo žmonos koją, tačiau ji į policiją nesikreipė. J. V. šeimai jis irgi yra ne kartą grasinęs. Uošvis girtauja, konflikto metu buvo taip pat neblaivus (9-10 b. l.).

Liudytojas E. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butą jam padovanojo tėvai H. ir P. V.. Jis su sutuoktine J. V. ir 4 dukromis gyvena viename kambaryje, o kitame kambaryje gyvena jo tėvai. 2015-06-14, apie 4.00 val., jis išėjo į darbą pas ūkininkę. Bute liko jo sutuoktinė J. V., 4 mažametės dukros ir jo tėvai. Apie 13 val. jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad jo tėvas prie jos „kabinėjasi“, gąsdina vaikus. Po darbo grįžęs namo, apie 19 val., virtuvėje buvo jo tėvas P. V., su kuriuo jis mėgino pasikalbėti, dėl tokio jo elgesio. P. V. buvo neblaivus, pjaustė maistą. Į virtuvę tuo metu įėjo ir jo sutuoktinė J. V.. Jis tėvo paklausė, kodėl pastarasis kabinėjasi prie jo sutuoktinės, o pastarasis paėmęs peilį, su kuriuo pjaustė maistą pasakė, kad visus papjaus, o pats pasikars. Jo sutuoktinė labai išsigando, todėl iškvietė policijos pareigūnus, o kai šie atvyko, P. V. pabėgo. Jo motina H. V. konflikto nematė, ji buvo savo kambaryje. Jo tėvas P. V. dažnai grasina jo šeimai, kad nužudys, sako: „atsuksiu dujas, kai nueisite visi miegoti, papjausiu“. Tėvas taip elgiasi būdamas tik neblaivus. Prieš 8 metus, jis su peiliu buvo įdūręs į koją savo sutuoktinei H. V., bet ji į policija nesikreipė. P. V. dažnai smurtauja prieš savo sutuoktinę H. V., jai „daužo“ galvą, todėl ji labai prastai mato. Dukros senelio labai bijo ir nemiega naktimis dėl tokio jo elgesio (15 b. l.).

Liudytoja H. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena esančiame Ringės g. 3-6, (duomenys neskelbtini), 2 kambarių bute, kurį su sutuoktiniu (kaltinamuoju) P. V. padovanojo savo sūnui E. V.. Ji su savo vyru gyvena viename kambaryje, o kitame kambaryje gyvena sūnaus šeima. Marti J. V., šiame bute gyvena jau 8 metus. Jos sutuoktinis P. V. su marčia pykstasi, kadangi ji niekur nedirba ir netvarko namų. Įvykio dieną ji buvo bute ir girdėjo, kaip apie 10 val., jos vyras nuėjo į marčios kambarį, ir paprašė, kad ji jam iškeptų šašlykus, tačiau pastaroji atsakė, jog nekeps, dėl ko jos vyras supyko ir išėjo į lauką. Apie 19 val. sugrįžo namo išgėręs, nuėjo į virtuvę, į kurią taip pat atėjo ir sunūs su marčia. O vėliau išgirdo virtuvėje vykstantį konfliktą, tačiau kas ten vyko, nematė. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai.

Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo patrulio A. A. 2015-06-14 tarnybiniame pranešime dėl konflikto namuose fakto nurodyta, kad 2015-04-14 atvykus į kvietimą(duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko pranešėja J. V. ir jos sutuoktinis E. V., kurie nurodė, kad namuose kilo žodinis konfliktas tarp jų ir P. V., kuris namuose keikėsi ir garsiai rėkavo (4 b. l.). Pranešėja tuo metu skundo neteikė, nurodydama, jog pati kreipsis į apylinkės inspektorių (4 b. l.).

J. V. 2015-06-16 kreipėsi į Širvintų rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl grasinimo „papjauti“ ją ir jos sutuoktinį (1-2 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad P. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nukentėjusioji J. V. girdėdama jos uošvio grasinimus, buvo išsigandusi, kvietė policijos pareigūnus, uošvio grasinimus nužudyti, nukentėjusioji suprato, kaip realius. Taigi, P. V. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 straipsnio 1 dalies, pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nereiškė, prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, neskundė. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (34-35 b. l.)

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

P. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka. P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, nukentėjusiosios poziciją, teismas sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme (LR BK 48 straipsnis), įpareigojant neatlygintinai jį išdirbti 50 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 48 straipsnio 6 dalies 3,5 punktai); kartu su bausme skirti LR BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant P. V. išklausyti šią programą per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad P. V. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendė:

P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvė apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę P. V. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kartu su bausme skirti LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Išaiškinti P. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.