Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-1977/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2-1977/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė, Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
V. K., D. K., I. J., E. D.
Ieškovas
BUAB „Erdenas I“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1977/2014Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5297-611/2014 pagal ieškovo BUAB „Erdenas I“ ieškinį atsakovams V. K., D. K., I. J., E. D. dėl 567 368,19 Lt žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Erdenas I“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. K., D. K., I. J., E. D., prašydamas priteisti iš jų solidariai 567 368,19 Lt žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Nurodė, jog atsakovai V. K., kaip buvęs BUAB „Erdenas I“ direktorius, ir D. K., kaip užsienio akcinės bendrovės „Erdenas Int“ direktorius, veikdami nerūpestingai ir aplaidžiai, neužtikrino tinkamo ir efektyvaus BUAB „Erdenas I“ iš kreditorių pasiskolintos 232 721,38 Lt sumos panaudojimo ir efektyvaus įsisavinimo. Tuo tarpu ieškovo akcininkai I. J. ir E. D. savo bendrais neteisėtais veiksmais užkirto kelią BUAB „Erdenas I“ įstatinio kapitalo padidinimui, tokiu būdu finansuojant 2012 m. sausio 19 d. Investicinės sutarties Nr. 126 vykdymą, kas galimai įtakojo investicinio projekto neįgyvendinimą. Kadangi ieškovo bankroto byloje bendra pareikštų ir teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 567 368,19 Lt, tačiau bendrovė neturi turto ar piniginių lėšų, iš kurių būtų galima patenkinti šiuos reikalavimus, atsakovai yra atsakinti už kreditorių patirtą 567 368,19 Lt žalą.

Ieškovas prašė areštuoti ieškinio sumai atsakovams V. K., D. K., I. J., E. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo turtinių reikalavimų užtikrinimui solidariai areštavo atsakovų V. K., D. K., I. J., E. D. nekilnojamąjį turtą, neviršijant bendros 567 368,49 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti; minėto turto nesant ar esant nepakankamai, nutarė solidariai areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas nutartimi leido atsakovams V. K., D. K., I. J., E. D. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti po 2000 Lt. Teismas padarė išvadą, jog ieškiniu atsakovams, fiziniams asmenims, pareikštas 567 368,19 Lt reikalavimas yra pakankamai didelis, sudarantis pagrindą abejoti atsakovų finansiniu pajėgumu bei keliantis grėsmę šio reikalavimo, o kartu ir teismo sprendimo, įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį bei ja atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė teismų praktikos, neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir šių priemonių taikymo padarinių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai apsunkins atsakovo turtinę padėtį ir sąlygos žalos jam atsiradimą. Atsakovas V. K. disponuoja didelės vertės turtu ir planuoja statybas jam priklausančiame žemės sklype. Tuo tikslu jis ketina imti banko paskolą, kuriai gauti reikalinga nepriekaištinga paskolos gavėjo reputacija. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali labai apsunkinti arba iš viso padaryti neįmanomą minėtos paskolos gavimą. Ieškovo BUAB „Erdenas I“ administratoriaus pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Tos pačios pozicijos laikosi ir BUAB „Erdenas I“ kreditorių susirinkimo pirmininkas. Atsižvelgiant į investicinio projekto pelningumą ir į tai, kad visos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį, nėra pagrindo pripažinti žalos atsiradimo.2014 m. liepos 24 d. vykusio BUAB „Erdenas I“ kreditorių susirinkimo metu buvo pateiktas 2013 m. birželio 11 d. įmonės balansas, pagal kurį įmonės turtas viršija 2 mln. litų. Įmonės akcininkams nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Realiai patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 446 251,22 Lt, bet ne 567 368,19 Lt, dėl ko nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones 567 368,19 Lt sumai.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Erdenas I“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo V. K. 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. atskiruosius skundus bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Nors atsakovas teigia, kad turi pakankamai vertingo turto, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nepaneigė, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė ir kad nėra jokios grėsmės teismo sprendimo, kuris, tikėtina, būtų palankus ieškovui, įvykdymo apsunkinimui. Būtent apeliantas turėjo pareigą pateikti jam priklausantį turtą ir jo rinkos vertę patvirtinančius įrodymus. Ieškovas tinkamai pagrindė savo ieškinį ir juo pareikštus reikalavimus. Ieškinys yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas V. K. atskirajame skunde kelia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nors laikinosios apsaugos priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, jos pasižymi procesiniu teisiniu pobūdžiu, kuris lemia tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, kurių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu: jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.). Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 4 d.).

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

Apeliantas V. K. atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo ir dėl šios priežasties teismas neturėjo priimti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apelianto pateiktais argumentais nors ir nesutinkama su ieškovo materialiniu teisiniu reikalavimu, tačiau apelianto nurodytos aplinkybės nėra tokios, kurios akivaizdžiai paneigtų ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybę. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo V. K. atskirojo skundo argumentais, jog, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, į tai, jog ieškovas BUAB „Erdenas I“ atsakovų civilinės atsakomybės dydį apibrėžia jo bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiu, kurių patenkinimas, ieškovo teigimu, bankroto proceso metu nėra galimas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sąlygojusių, jog įmonė (ieškovas) neturi jokio turto ar piniginių lėšų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas tiesiogiai priklausos nuo to, kokio dydžio kreditorių reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Erdenas I“ bankroto byloje. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog BUAB „Erdenas I“ bankroto byloje šiuo metu bendra patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro 446 251,22 Lt, o ne 567 368,19 Lt, kaip savo ieškinyje nurodo BUAB „Erdenas I“ bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Erdenas I“ bankroto byloje Nr. B2-4330-798/2013 patvirtintą šios įmonės kreditorių reikalavimų dydį (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis (c.b. Nr. 2-600/2014), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis), daro išvadą, jog šiuo metu BUAB „Erdenas I“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro 446 251,22 Lt. Tai lemia savarankiško pagrindo sumažinti skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatyto arešto mastą nuo 567 368,49 Lt iki 446 251,22 Lt, motyvuojant tuo, jog ieškovo preliminariai pagrįsta nuostolių suma sudaro 446 251,22 Lt, buvimą.

Apeliantas taip pat ginčija poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškovas nepagrindė galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, o apelianto turtinė padėtis yra gera ir leidžia jam įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, jog ieškiniu esant pareikštam turtiniam reikalavimui dėl priteisimo, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, sprendžiant, ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jei ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, gali išaugti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Sprendžiant, ar konkretaus dydžio ieškinio suma laikytina didele ir dėl to kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, būtina atsižvelgti į ginčo subjektų (atsakovų) turtinę padėtį, nes objektyvus didelės ieškinio sumos slenksčio nustatymas negalimas. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo našta paskirstoma šalims pagal tai, kuriai šaliai tam tikras aplinkybes įrodyti lengviau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1697/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti savo gerą turtinę padėtį, siekiant išvengti laikinųjų apsaugos priemonių ir paneigti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teko atsakovams. Laikant, jog ieškovas preliminariai pagrindė 446 251,22 Lt dydžio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą keturiems atsakovams, kaip solidariems skolininkams, ši ieškinio suma, nesant duomenų apie atsakovų (fizinių asmenų) turtinę padėtį, laikytina didele. Pažymėtina, jog atsakovas V. K. kartu su savo atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, t. y. nepaneigė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą – grėsmės, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, egzistavimą.

Apeliantui V. K. savo galimą teisių pažeidimą grindžiant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties vykdymo metu jam priklausančiam žemės sklypui pritaikytu areštu, su kuriuo jis sieja savo tolimesnę veiklą ir kredito gavimo galimybes, taip pat nurodant, jog jis turi pakankamai kito turto, išaiškintina, jog galimybė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja viso proceso metu, jos neriboja antstolio byloje atliekami veiksmai (CPK 148 str. 1 d.). Todėl atsakovas V. K. po areštuojamo turto apyrašo sudarymo ir konkretaus turto arešto turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą konkretų turtą. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jam kelia žalą, taip pat nesudaro pagrindo naikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovui išaiškinama teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatytas šia nutartimi pritaikyto arešto mastas. Kiti atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatytas šia nutartimi pritaikyto arešto mastas – sumažinti šia nutartimi pritaikyto arešto mastą nuo 567 368,49 Lt iki 446 251,22 Lt.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDanutė MilašienėEgidija Tamošiūnienė