Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23956-435/2016 pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus pataisos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

A. A. A. 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu panaikino 2015 m. lapkričio 2 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Prašymo dėl piniginių lėšų grąžinimo netenkino ir vykdomąją bylą Nr. 0036/04/08472 su skundu perdavė Kauno apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria antstolė įpareigota grąžinti pareiškėjui K. S. 320,30 Eur sumą, į kurią negalėjo būti nukreipiamas išieškojimas.Iš vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01570/1 matyti, kad antstolė A. A. vykdo Kauno miesto VPK Kelių policijos nutarimą dėl 1303,29 Eur baudos išieškojimo iš skolininko K. S. išieškotojos Kauno miesto VPK Kelių policijos naudai (vykd. b. l.1). Vykdant baudos išieškojimą nustatyta, kad skolininkas jokio turto neturi, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antstolė 2015 m. lapkričio 2 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į K. S. turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 45). Šio patvarkymo pagrindu 2016 m. liepos 4 d. išieškota 320,30 Eur suma, kuri antstolės 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu paskirstyta skolos ir vykdymo išlaidų dengimui (vykd. b. l. 50). Apeliantės teigimu, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į pareiškėjo sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjas nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje nėra pateikęs jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, jog pareiškėjo sąskaitoje yra pinigų sumos, viršijančios MMA. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija 1 MMA.Nagrinėjamu atveju ginčo objektu esanti 320,30 Eur suma buvo nurašyta iš pareiškėjo Vilniaus pataisos namuose esančios asmeninės sąskaitos 2016 m. liepos 4 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2016 m. liepos 1 d. į pareiškėjo K. S. asmeninę sąskaitą, esančią Vilniaus pataisos namuose buvo pervesta 325 Eur suma (b.l.30–32). Šią sumą į pareiškėjo sąskaitą pervedė antstolis M. L.. Šiuo atveju aktualu, kokia pajamų suma disponavo pareiškėjas šioje sąskaitoje 2016 m. liepos mėnesį. Iš byloje esančio pareiškėjo sąskaitos išrašo už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį matyti, kad laikotarpio pradžios likutis buvo 0,00 Eur. Per 2016 m. liepos mėn. skolininkas gavo 325 Eur įplaukų (b. l. 30–32).Pareiškėjas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo antstolio M. L. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje iš pareiškėjo K. S. išieškojo 738,18 Eur, tačiau 2016 m. liepos 1 d. antstolis dalį lėšų, t. y. 325 Eur grąžino pareiškėjui, nurodydamas, kad teisės aktai ir teismų praktika draudžia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, ir neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA.Vadinasi, skolininko sąskaitoje 2016 m. liepos mėn. buvusi 325 Eur suma, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimą, turėjo būti palikta skolininkui kaip neviršijanti 1 MMA per kalendorinį mėnesį ir skirta asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Vien tai, kad pareiškėjas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos ir pagrįstai įpareigojo antstolę minėtą sumą grąžinti pareiškėjui. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.