Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant administracinio tesės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams D. B. ir R. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovei advokatei V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2014 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12.2.5-11 AM 082090,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo A. S. papildomai paaiškino, kad procesas vyksta nuo 1999 m. kultūros paveldo teritorijoje. Toje vietoje kurioje turėtų būti atstatytas malūnas, jis išvalė teritoriją, nes ji buvo apaugusi mišku ir krūmais. Jis valė tvenkinio teritoriją, nežinojo tikslių teritorijos ribų ir įėjo į valstybinį mišką. Pripažino, kad kirto medžius valstybinio miško teritorijoje dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Baudą sumokėjo. Privačioje teritorijoje kirto medžius neturėdamas leidimo. Leidimo neprašė, nes žinojo, kad nebūtų išduotas. Medžius kirto privačiame miške, nes buvo nuvirtę ir sugraužti bebrų medžiai. Norėjo tik sutvarkyti aplinką, jokios žalos nepadarė. Miško paklotės nesunaikino, nesupranta kaip galima ją išdraskyti. Mišką, kuriam apie 30-40 metų, iškirto apie pusės ha plote. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Teisme Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovai D. B. ir R. K. prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. A. R. K. papildomai paaiškino, kad tiek valstybiniam miškui, dėl ko padarytą pažeidimą A. S. pripažįsta, tiek privačiam miškui - galioja tas pats įstatymas. Už privataus miško iškirtimą A. S. baudžiamas pirmą kartą. Anksčiau buvo baustas už valstybinio miško iškirtimą. Iškirsto miško plotas išmatuotas tiksliai, tikslumas buvo patikrintas ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. B. parodė, kad yra Ukmergės rajono policijos komisariato policijos pareigūnas. Siekiant palaikyti viešąją tvarką, buvo pakviestas dalyvauti aplinkos apsaugos pareigūnams apžiūrint iškirstą mišką. Įvykio vietoje buvo A. S. ir trys darbininkai. Darbininkai sėdėjo ant kelmo, tuo metu nedribo, turėjo pjūklą. Minėtas pjūklas buvo paimtas kaip pažeidimo įrankis.

Liudytojas D. B. parodė, kad yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnas. 2014 m. kovo mėnesį kartu su Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyresniuoju specialistu R. K. atliko aplinkos apsaugos reidą ir nustatė, kad yra kertamas miškas. Medžiai buvo smulkinami kaladėmis, dalis buvo suvežta prie A. S. namo. Pareigūnas paėmė pjūklą, kuriuo buvo pjaunami medžiai. Vėliau buvo atliktas patikrinimas, išmatuoti visi kelmai. Buvo nustatyta, kad kelmai išstumdyti. Nustatyta, kad miškas iškirstas neteisėtai, neturint leidimo.

Liudytoja K. B. parodė, kad 2014 m. kovo 12 d. dalyvavo tikrinant neteisėtai iškirsto miško kirtimą. Pamatavo kelmus ir miško paklotės plotą. Matėsi, kad kelmai yra išstumdyti, miško paklotė sugadinta. Darbininkų tuo metu nebuvo. A. S. atsisakė dalyvauti matavime. Buvo savo namų valdoje, prie namo.

Liudytojas E. A. parodė, kad yra Ukmergės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius. Gavo pranešimą, kad yra iškirstas valstybinio miško plotas. Apie tai pranešė policijai. Po savaitės atvyko A. S. ir sumokėjo baudą už valstybei nuosavybės teise priklausančio miško ploto neteisėtą iškirtimą. Jis buvo nuvykęs į įvykio vietą ir nustatė kur yra valstybinis miškas, o kur privatus. Apžiūrėdamas valstybinio miško kirtimą matė, kad yra iškirsti medžiai ir šalimais esančiame privačiame miško plote.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR ATPK 301 straipsnį apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje padarymą, tai yra už savavališką medžių ir krūmų kirtimą privačiame miške, kai iškertama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-24-627/2014, b.l. 4).

Taip pat, A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 68 straipsnio 1 dalyje padarymą, tai yra už savavališką miško paklotės naikinimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-24-627/2014, b.l. 4).

Pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 62¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.

Tuo tarpu pažeidimo padarymo metu galiojusiame ATPK redakcijos 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas miško paklotės naikinimas, žalojimas ar rinkimas, užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, iš dalies pripažino, neneigdamas, kad iškirto medžius, kad neturėjo leidimo, neginčydamas iškirstų medžių kiekio, tačiau tvirtindamas, kad jokios žalos niekam nepadarė, kad kertami medžiai buvo nuvirtę, apgraužti bebrų. Be to, kaltę dėl šio pažeidimo ginčija teigdamas, kad už tą patį pažeidimą jau buvo baustas administracine tvarka. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Iš VĮ Ukmergės miškų urėdijos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7 AM 101402 matyti, kad A. S. buvo baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 62 straipsnio 1 dalyje padarymą, tai yra už tai, kad savavališkai iškirto medžius valstybei priklausančioje miško žemėje. Iš baudžiamosios bylos Nr. 88-1-00226-14 medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 18 d. Ukmergės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2014 m. kovo 12 d. atlikus neeilinį patikrinimą miške, esančiame Siesarties kaimo teritorijoje, Lyduokių sen., Ukmergės r., miško valdoje, kadastrinis Nr. 8115/0002:187, esančioje Želvos girininkijoje, 133 kv., 26 sklype, privačiame ir valstybiniame miške yra iškirsta 0,69 ha miško, 011 ha plote sunaikinta miško paklotė, padaryta 228111,25 Lt žala (baudžiamoji byla Nr. 88-1-00226-14, I t., b.l. 1). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių. Nutarime konstatuota, kad A. S. pažeidė 1993-11-09 LR “Saugomų teritorijų įstatymo“ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 126.7 punkto ir 143.9 punkto reikalavimus, dėl ko padaryta 12996,97 Lt žala, tačiau šie A. S. veiksmai nesukėlė pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, neatsirado kitų sunkių padarinių, kad dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, todėl nesant A. S. veiksmuose LR BK 270 straipsnio 1 dalies požymių ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, o dėl aukščiau išvardintų teisės aktų pažeidimo A. S. turi būti baudžiamas administracine tvarka (baudžiamoji byla Nr. 88-1-00226-14, II t., b.l. 91-92). Kas ir buvo padaryta skundžiamu 2014 m. spalio 24 d. nutarimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klaidingai vertina, kad skundžiamu nutarimu už tą patį pažeidimą baudžiamas antrą kartą. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 24 d. nutarimu A. S. buvo nubaustas už savavališką medžių kirtimą privačiame miške, tai yra jam priklausančiame miško plote, kuris ribojasi su valstybine miško žeme. Tuo tarpu 2014 m. kovo 28 d. nutarimu nubaustas už savavališką medžių kirtimą valstybei priklausančioje miško žemėje. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo posėdžio metu nurodė, jog toje vietoje kurioje turėtų būti atstatytas malūnas, jis išvalė teritoriją, nes ji buvo apaugusi mišku ir krūmais. Valydamas nežinojo tikslių teritorijos ribų ir įėjo į valstybinį mišką. Teismo posėdžio metu apklaustas Ukmergės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius liudytojas E. A. parodė, kad gavo pranešimą, kad yra iškirstas valstybinio miško plotas. Nuvykęs į įvykio vietą, nustatė kur yra valstybinis miškas, o kur privatus. Apžiūrėdamas valstybinio miško kirtimą matė, kad yra iškirsti medžiai ir šalimais esančiame privačiame miško plote. Aplinkybę, jog 2014 m. kovo 28 d. nutarimu ir skundžiamu 2014 m. spalio 24 d. nutarimu A. S. buvo nubaustas už skirtingus miško plotus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014 m. kovo 12 d. privataus žemės sklypo patikrinimo pažyma (b.l. 8 -11), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 799 (b.l. 14-15, 16). Iš įtariamojo A. S. apklausos protokolo, pridėto prie administracinio teisės pažeidimo bylos, matyti, kad apklausiamas baudžiamojoje byloje įtariamuoju A. S. nurodė, jog jam priklausantį mišką iškirto pats, kadangi žinojo, jog toje vietoje bus užlietas vanduo. Nesikreipė dėl leidimo miškui kirsti, nes maždaug prieš penkis metus buvo nubaustas už miško kirtimą jam priklausančiame miške ir sumokėjo apie 80 000 litų. Manydamas, kad antrą kartą už tą patį pažeidimą jo bausti negali, medžius iškirto nesikreipdamas leidimo (b.l. 17-21). Byloje įrodyta, ko neneigia ir pats A. S., kad jis savavališkai medžius kirto 2014 m. sausio – vasario mėnesiais, todėl šis pažeidimas dėl kurio buvo nubaustas administracine tvarka skundžiamu nutarimu, negali būti vertinamas kaip tas pats pažeidimas už kurį, paties pažeidėjo teigimu, jis jau buvo baustas administracine tvarka maždaug prieš penkis metus laiko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad jis jokios žalos niekam nepadarė, kad kertami medžiai buvo nuvirtę, apgraužti bebrų, atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog A. S. pažeidė 1993-11-09 LR “Saugomų teritorijų įstatymo“ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 126.7 punkto ir 143.9 punkto reikalavimus, dėl ko padaryta 12996,97 Lt žala (baudžiamoji byla Nr.88-1-00226-14, II t., b.l. 91-92). Atlikus privataus miško žemės sklypo patikrinimą (b.l. 8-11), kadastro duomenų patikrinimą (b.l. 14-16) nustatyta, kad buvo atliktas plynas miško kirtimas, iškirsta 0,4599 ha miško (133 vnt. žalių medžių). Teismo posėdžio metu apklaustas aplinkos apsaugos pareigūnas liudytojas D. B. parodė, kad atliko aplinkos apsaugos reidą ir nustatė, jog yra kertamas miškas, medžiai buvo smulkinami kaladėmis, dalis buvo suvežta prie A. S. namo. Vėliau buvo atliktas patikrinimas, išmatuoti visi kelmai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad 2014 m. kovo 12 d. dalyvavo tikrinant neteisėtai iškirsto miško kirtimą, pamatavo kelmus ir miško paklotės plotą. Teismo posėdžio metu apklaustas miško apsaugos inžinierius liudytojas E. A. parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą. Apžiūrėdamas valstybinio miško kirtimą matė, kad yra iškirsti medžiai ir šalimais esančiame privačiame miško plote. Iš šių įrodymų matyti, kad miškas buvo iškirstas plynai, medžiai susmulkinti kaladėmis, likę kelmai. Teismas neturi pagrindo netikėli liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina visa administracinio teisės pažeidimo medžiaga, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog kirto tik nugriuvusius, bebrų nugraužtus medžius, niekuo nepagrįsta ir vertintina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 68 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad nesutinka, jog jis sunaikino miško paklotę. Teigia jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio pažeidimo padarymą. Šie A. S. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu apklaustas aplinkos apsaugos pareigūnas liudytojas D. B. parodė, kad atliekant neteisėtai iškisto miško ploto patikrinimą, buvo išmatuoti visi kelmai ir nustatyta, kad kelmai yra išstumdyti. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja K. B., kuri parodė, jog 2014 m. kovo 12 d. dalyvavo tikrinant neteisėtai iškirsto miško kirtimą. Pamatavo kelmus ir miško paklotės plotą. Matėsi, kad kelmai yra išstumdyti, miško paklotė sugadinta. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti 2014 m. kovo 12 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma bei fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad neteisėtai nupjautų medžių kelmai yra išstumdyti, miško paklotė sugadinta (b.l. 8-9, 10-11). Atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą nustatyta, kad Želvos girininkijos 133 kvartalo 26 sklypo teritorijoje sunaikinti visi miško elementai (atlikti miško stumdymo darbai) (b.l.14-16).

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sutinka su Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio išvada, jog A. S. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje. Šios A. S. veikos kvalifikuotos teisingai. Nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Skunde A. S. ir jo atstovė advokatė V. B. taip pat prašė sumažinti A. S. paskirtos baudos dydį bei netaikyti motorinio pjūklo STIHL MS 231, 2.0 kw Nr. E1 97/685H2 – 11A-2010126x060x00 konfiskacijos. Nurodė, kad pjūklu A. S. naudojasi buityje, jis jam būtinas gyvenant kaimo teritorijoje kieto kuro paruošimui. Be to, A. S. yra II gr. invalidas, gaunamas pajamas sudaro tik invalidumo pensija, todėl pirkti paruoštą kietą kurą galimybės neturi. Skundas šioje dalyje tenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. skundžiamu nutarimu buvo paskirtas sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkis su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu.

LR ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aplinkybių, leidžiančių skirti minimalius sankcijose už padarytus pažeidimus numatytų baudų dydžius. A. S. savo kaltę dėl pažeidimų padarymo iš esmės pripažino, sutikdamas, kad neturėdamas leidimo iškirto jam priklausantį mišką, dėl ko nuoširdžiai gailisi, nežiūrint, kad savaip interpretuoja įstatymo nuostatas ir leidimo kirsti mišką išdavimo tvarką. Kirtimo darbus atliko turėdamas tikslą sutvarkyti aplinką, teritoriją tvarkė, nes pagal projektą planuoja malūno atkūrimo darbus. Teismas vertintina, kad A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo padarymo, pažeidimą padarė būdamas neįgalus, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Metų bėgyje administracine tvarka baustas nebuvo. Be to, atsižvelgtina į A. S. turtinę padėtį, į tai, kad jis yra 40 procentų darbingas, pragyvena tik iš gaunamos invalidumo pensijos. Motorinis pjūklas jam reikalingas buityje, nes gyvena kaimo teritorijoje, savarankiškai ruošia kietą kurą. Esant tokioms aplinkybėms, A. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų baudos dydį be nusikaltimo padarymo įrankio – motorinio pjūklo konfiskavimo (ATPK 30 str., 30² str.), o už pažeidimą, numatytą ATPK 68 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bauda, paskiriant minimalų baudos dydį (ATPK 30 str., 30² str.). Paskirtos baudos subendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Už pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį, yra numatyta papildoma nuobauda – iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad iškirsta mediena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paima nebuvo ir nėra išsaugota, byloje nenustatyta, kad iš šios veiklos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų gavęs pajamas, todėl papildoma nuobauda - iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimas, netaikoma.

Teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2014 m. spalio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12.2.5-11 AM 082090 yra keistinas ir A. S. skirtina mažesnė nuobauda – sankcijoje numatyta minimali bauda be pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo (LR ATPK 20² straipsnis, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Iš A. S. paimtas motorinis pjūklas STIHL MS 231, 2.0 kw Nr. E1 97/685H2 – 11A-2010126x060x00, laikinai saugomas Vilniaus g., Nr. 140, Ukmergės m., grąžintinas teisėtam savininkui - A. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio 2014 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12.2.5-11 AM 082090 ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 62¹ str. 2 d. paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) administracinę baudą be pažeidimo padarymo įrankio – motorinio pjūklo konfiskavimo; pagal LR ATPK 68 str. 1 d. paskirti 14 Eur (keturiolikos eurų) administracinę baudą; LR ATPK 33 str. pagrindu A. S. paskirti subendrintą nuobaudą - 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) administracinę baudą be pažeidimo padarymo įrankio – motorinio pjūklo konfiskavimo.

A. S. netaikyti iškirstos medienos konfiskavimo.

Motorinį pjūklą STIHL MS 231, 2.0 kw Nr. E1 97/685H2 – 11A-2010126x060x00, laikinai saugomą Vilniaus g., Nr. 140, Ukmergės m., grąžinti A. S..

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.