Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams R. I. ir V. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB SEB bankas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 21636,85 Eur skolos, kurią sudaro 14425,10 Eur negrąžinto kredito, 3864,71 Eur palūkanų, kurios apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo, 3347,04 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą nuo 2014-12-22 iki 2015-06-22, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai grindė 2011-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1578-328/2011, kuriuo nuspręsta, kad prievolę pagal 2008-03-21 vartojimo kredito sutartį atsakovai turi vykdyti solidariai. Nurodė, kad 2008-03-21 tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovams suteiktas 80000,00 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus, ir nustatytas terminas grąžinti gautą kreditą iki 2011-03-20. Atsakovams nuo 2009-03-23 nevykdant dalinių kredito grąžinimo mokėjimų, kredito sutartis su atsakovais 2012-04-30 buvo nutraukta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB SEB bankui solidariai iš atsakovų R. I. ir V. I. 14425,10 Eur negrąžinto kredito, 3864,71 Eur palūkanų, 1664,00 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 19953,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 1264,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad 2008-03-21 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0440818050826-12, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovams 80000,00 Lt kreditą iki 2011-03-20, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka daliniais mokėjimais grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nuo 2009-03-23 tinkamai nemokant įmokų, 2012-04-30 Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Teismas nustatė, kad pagal Kredito sutarties 2009-12-18 pakeitimą Nr. 1 atsakovams buvo išmokėta 4357,16 Eur suma, numatyta Susitarimo 4.1.2 p., skirta pagal būsto Kredito sutartį uždelstoms įmokoms sumokėti. Susitarime numatyta 18826,54 Eur suma, skirta Vartojimo kredito sutarčiai refinansuoti, nebuvo išmokėta, atsakovams neįvykdžius 2009-12-18 Susitarime nenumatytų sąlygų, todėl Vartojimo kredito sutartis nebuvo refinansuota. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog atsakovai pažeidė Kredito sutartį, t. y. sutartyje nustatytu terminu negrąžino 14425,10 Eur kredito dalies. Teismas vadovaudamasis CK 6.36 str. 1, 3 d., 6.874 str. 2 d., 6.881 str. 2 d., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str., 268 str. 5 d., Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 2.1, 5.2 punktais darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovei solidariai iš atsakovų priteisti 14425,10 Eur negrąžinto kredito. Vadovaudamasis CK 6.872 str., CPK 268 str. 5 d., nurodė, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo palūkanų sumą, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 3864,71 Eur palūkanų. Teismas vertino, kad ieškovės prašomi priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nepagrįstai dideli. Teismas vadovaudamasis CK 1.5 str., 6.188 str., nurodė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš Vartojimo kredito sutarties ir atsakovams turi būti taikoma įstatyme nustatyta vartotojo teisių apsauga. Teismas rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovai prašė taikyti delspinigių priteisimui ieškinio senatį, teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už šešis mėnesius, t. y. 182 d., iš viso 1664,00 Eur delspinigių. 2015 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, buvusį 2016-04-20 teismo sprendime, ir pakeitė bylinėjimosi išlaidų dydį. Priteisė ieškovei AB SEB bankui iš atsakovų lygiomis dalimis po 376,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, vadovaujantis LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vartojimo kredito sutarties Nr. 0440818050826-12 refinansavimas neįvyko. Pasirašius 2009-12-18 Susitarimą Nr. 1 buvo refinansuotas ne tik įsiskolinimas pagal Kredito sutartį Nr. 0460618012092-38, bet ir įsiskolinimas bei kredito likutis pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12. Nuo 2009-12-18 susitarimo pasirašymo momento nustojo savarankiškai egzistuoti dvi atskiros sutartys – Kredito sutartis ir Vartojimo kredito sutartis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba bylą nutraukti, nes pagal 2009-12-18 Susitarimą Nr. 1 įsiteisėjusiu teismo sprendimu skola yra priteista ir iš dalies sumokėta. 2013-04-19 nutartimi ieškovės AB SEB banko naudai iš atsakovų priteistas įsiskolinimas pagal 2009-12-18 Susitarimą Nr. 1, kuris pakeitė ir modifikavo šalių sutartinius santykius ir kuris apėmė Kredito sutartį Nr. 04606180012092-38 ir Vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12.Teigia, kad ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius turėjo būti atmestas visiškai. Nurodo, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. 0440818050826-12 bendrosios dalies 5.3 punktu šalys nebuvo sutarusios, jog delspinigiai būtų skaičiuojami po sutarties nutraukimo. CK 6.221 str. 1 d. atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo ją nutraukus. Vartojimo kredito sutartis Nr. 0440818050826-12 buvo nutraukta 2012-04-30 ir nuo šio momento turėjo būti nutrauktas delspinigių skaičiavimas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, nors tokio pobūdžio bylose institucijos, ginančios vartotojų teises, išvada yra būtina. Teismui išnagrinėjus bylą be institucijos, teikiančios išvadą byloje, teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovų 2529,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors ieškinyje pateikti duomenys, jog ieškovas patyrė 752,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ir tokią sumą prašė priteisti. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovų 2009-12-18 Kredito sutarties pakeitimą Nr. 1 atsakovams buvo išmokėta tik 4357,16 Eur. 18826,54 Eur suma, skirta Vartojimo kredito sutarties Nr. 0440818050826-12 uždelstai kredito daliai ir sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti bei vartojimo kredito likučiui refinansuoti, pagal 2009-12-18 susitarimą atsakovams nebuvo išmokėta, nes atsakovai neįvykdė Sutarties pakeitimo Nr. 1 sąlygų: neatliko pakeitimų hipotekos lakštuose ir nepadengė delspinigių pagal Kredito ir Vartojimo sutartis. Byloje esanti 2015-06-18 pažyma įrodo, kad Kredito sutarties pakeitimu Sutarčiai refinansuoti skirtos piniginės lėšos nebuvo išmokėtos, nes atsakovai nebuvo įvykdę susitarimo sąlygų.Nurodo, kad byloje yra ne vienas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovas informavo atsakovus, jog refinansavimas neįvyko. Apelianto argumentas, jog bankas pareiškė pakartotinį reikalavimą pagal tą pačią sutartį, nes teikdamas 2012-05-30 pareiškimą teismui pagal hipotekos sandorį nurodė pagrindu Kredito sutarties pakeitimą, nepagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8931-144/2012 ir nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1426-897/2013 hipotekos sandorio pagrindu išieškojimas apėmė Kredito sutarties pakeitimu išmokėtą 4357,16 Eur sumą. Apelianto teiginys, jog nutraukus sutartį ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių, nepagrįstas. CK 6.221 str. 3 d. numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčo nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jei šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Po Sutarties nutraukimo liko galioti ginčijamos Sutarties sąlygos, susijusios su apelianto pareiga sumokėti bankui jam suteiktą kreditą bei sumokėti kitus Sutartyse numatytus mokėjimus (delspinigius, baudą), todėl atsakovas po sutarties nutraukimo turi mokėti sutartyje numatytus delspinigius.Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos neįtraukimas į bylą nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar bylą nagrinėti iš pradžių. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada neturi prejudicinės galios priimtam teismo sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio reikalavimų, keliamų iš vartojimo kredito sutarties sąlygų neįvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad 2009-12-18 su AB SEB banku pasirašius Susitarimą Nr. 1 buvo refinansuotas įsiskolinimas pagal 2006-11-27 Kredito sutartį Nr. 0460618012092-38 bei refinansuotas įsiskolinimas ir kredito likutis pagal 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12. Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-88931-144/2012 (Nr. 2-1426-897/2013) AB SEB banko pareiškimas buvo tenkintas ir nutarta iš atsakovo išieškoti 362203,29 Lt ir 4201,03 Eur skolą pagal 2006-11-27 Kredito sutartį Nr. 0460618012092-38 ir pagal 2009-12-18 Susitarimą Nr. 1. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, tarp ieškovės AB SEB banko ir atsakovo R. I. 2009-12-18 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl 2006-11-27 Kredito sutarties Nr. 0460618012092-38 sąlygų pakeitimo (t. 1, b. l. 55). Susitarimo 2 punkte šalys numatė, kad naujas kreditas skiriamas pagal 2006-11-27 Kredito sutartį Nr. 0460618012092-38 uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms mokėti (2.2 p.); pagal 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12 uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms palūkanoms sumokėti ir šio vartojimo kredito likučiui refinansuoti (2.3 p.). Susitarimo 4.1.2 p. šalys sutarė, kad papildomai suteikiama 4357,16 Eur kredito dalis, skiriama pagal 2006-11-27 būsto Kredito sutartį uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti, yra 4357,16 Eur. Susitarimo 4.1.3 p. papildomai numatyta, kad suteikiama 18826,54 Eur kredito dalis, skirta pagal 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti bei vartojimo kredito likučiui refinansuoti. Susitarimo 5 punkte nurodyta, kad 2008-03-21 Vartojimo kredito sutarties uždelstiems mokėjimams refinansuoti skirta 18826,54 Eur suma išmokama tik atsakovui įvykdžius papildomas sąlygas: atlikti hipotekos lakštų pakeitimą, pakeičiant prievolės dydį bei įtraukiant sutuoktinę kaip bendraskolę, ir kredito gavėjui savo lėšomis bankui sumokėjus delspinigius pagal Kredito sutartį ir pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12 (Susitarimo 5.1 p., 5.2 p.). Atsakovas įrodymų, kad būtų įvykdytos 2009-12-18 Susitarimo Nr. 1 sąlygos, numatytos 5.1 ir 5.2 punktuose, nepateikia. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2008-12-18 šalių Susitarimo Nr. 1 4.1.3 p. nurodyta 18826,54 Eur suma atsakovui buvo išmokėta, o byloje esančiame Vartojimo kredito sąskaitos išraše nėra duomenų, jog atsakovui buvo pervesta minėta suma (t. 1, b. l. 25–29; t. 2, b. l. 23–26, 42). Byloje esantis hipotekos lakštas nepakeistas, todėl tai patvirtina, kad susitarimo sąlygų atsakovas neįvykdė (t. 1, b. l. 124). Pažymėtina, kad pagal 2012-12-18 atsakovo ir AB SEB banko patvirtintą Susitarimą Nr. 1 atsakovui buvo išmokėta 4357,16 Eur padengti uždelstas mokėti įmokas ir nesumokėtas palūkanas pagal 2006-11-27 Kredito sutartį. Atsakovui neįvykdžius susitarimo sąlygų, numatytų 5.1 ir 5.2 punktuose, 18826,54 Eur suma, skirta 2008-03-21 Vartojimo sutarčiai refinansuoti, nebuvo išmokėta, todėl bankui liko reikalavimo teisė prisiteisti skolą pagal 2006-11-27 Kredito sutartį ir 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apelianto motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vartojimo kredito sutarties refinansavimas neįvyko. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Kredito sutarties 2009-12-18 pakeitimą Nr. 1 atsakovams buvo išmokėta tik 4357,16 Eur suma (pakeitimo 4.1.2 p.), o 18826,54 Eur suma, numatyta Kredito sutarties 2009-12-18 pakeitime Nr. 1, nebuvo išmokėta, nes atsakovas neįvykdė Kredito sutarties 2009-12-18 pakeitimo Nr. 1 sąlygų, dėl ko Vartojimo kredito sutarties refinansavimas neįvyko. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas pagal 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 0440818050826-12 jau yra priteistas 2013-04-19 teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovo ieškinį atsisakyti priimti ar iškeltą civilinę bylą nutraukti. Teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio nuo atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 293 str. 4 p.). Iš SEB banko pakartotinio pareiškimo, pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-04-18 (DOK-10930), matyti, kad pareiškimas dėl priverstinio 362203,29 Lt ir 4102,55 Eur skolos išieškojimo buvo reiškiamas konkrečiai dėl 2006-11-27 Kredito sutarties Nr. 0460618012092-38 neįvykdymo, į reikalavimą neįtraukiant skolos pagal 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį ( prijungta civ. byla Nr.2-1426-897/2013). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartimi buvo tenkintas pareiškėjos AB SEB banko prašymas dėl 362203,29 Lt ir 4102,25 Eur skolos išieškojimo pagal 2006-11-27 sudarytą Kredito sutartį Nr. 0460618012092-38 (t. 1, b. l. 63–64). Nustatyta, kad pagal 2006-11-27 Kredito sutartį ieškovas suteikė atsakovui 351000,00 Lt kreditą būstui įsigyti (t. 1, b. l. 46). 2012-05-17 ieškovo atsakovui siųstoje pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta, jog atsakovo įsiskolinimas bankui pagal 2006-11-27 Kredito sutartį sudaro 362203,29 Lt ir 4201,03 Eur (t. 1, b. l. 120). Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad 2013-04-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi išieškojimas nukreiptas į atsakovų turtą dėl 2006-11-27 Kredito sutarties sąlygų (su vėlesniu pakeitimu – 2009-12-18 Susitarimas Nr. 1) neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto teiginys, jog ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas jau yra priteistas 2013-04-19 teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatymų nustatyto pagrindo ieškovo ieškinį atsisakyti priimti ar iškeltą civilinę bylą nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas 2013 metais kreipdamasis dėl 2006-11-27 Kredito sutarties neįvykdymo neprašė priteisti skolos pagal 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartį, todėl neturėjo pareigos įrodinėti dalies 2009-12-18 Susitarimo neįvykdymo. Išdėstytos faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pagal 2013-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ieškovo naudai iš atsakovų buvo priteista skola pagal 2009-12-18 Susitarimą Nr. 1, kuris pakeitė ir modifikavo šalių sutartinius santykius ir apėmė Kredito ir Vartojimo kredito sutartis. Kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2008-03-21 Vartojimo kredito sutartis nebuvo refinansuota, šalių 2009-12-18 susitarimas, neįvykdžius jo sąlygų, iš Vartojimo kredito sutarties kylančių reikalavimų nepanaikino. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistais delspinigiais. Apelianto nuomone, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėjo būti atmestas, kadangi Vartojimo kredito sutartyje šalys nebuvo sutarusios, kad delspinigiai būtų skaičiuojami po sutarties nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo. Šis apeliacinio skundo argumentas apeliacinės instancijos teismo vertintinas kaip nepagrįstas. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. Nr. 3K-7-367/2006, teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-12/2009).Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta todėl, jog atsakovai nevykdė jos sąlygų, t. y. negrąžino kredito bei nesumokėjo kitų mokėtinų įmokų, numatytų sutartyje, į kurias patenka ir ieškovo prašomi priteisti delspinigiai. Nustatyta, kad 2008-03-21 Vartojimo kredito sutarties 5.3 p., 5.4 p. šalys buvo sutarusios dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių skaičiavimo už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelstos grąžinti kredito dalies ir palūkanų (t. 1, b. l. 23). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis, įvertinęs ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, pagrįstai delspinigių dydį nuo 0,1 proc. sumažino iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos pagal sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.874 straipsnis). Kadangi šalys vartojimo kredito sutartyje nebuvo aptarusios, iki kada yra skaičiuojami delspinigiai, jų skaičiavimui taikomos įstatyme nustatytos normos ir delspinigiai skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme dienos. Nustatyta, kad ieškovas patikslintą ieškinį teismui pateikė 2015-06-22, prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-06-22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vartojimo kredito sutarties nutraukimas nepašalino atsakovų sutartinės prievolės mokėti delspinigius po sutarties nutraukimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų solidariai priteisė 1664,00 Eur delspinigius. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustatyta, kad ieškinys atsakovams buvo pareikštas dėl skolos priteisimo nevykdant vartojimo kredito sutarties. Atsakovai neginčijo tarp jų ir kreditorės AB SEB banko sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų, nepareiškė reikalavimo tam tikras sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis ir jas panaikinti, taip pat neskundė Vartojimo sutarties nutraukimo. Šiuo atveju įstatymai nenumato teismo pareigos įtraukti į bylą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kaip institucijos, teikiančios išvadą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, kurioje nebuvo keliami reikalavimai dėl vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo pažeidžiančiomis vartotojų teises. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą byloje vertino byloje pateiktą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išaiškinimą dėl tarp ieškovo ir atsakovų sudarytos vartojimo sutarties 4.7 p., 4.8 p. sąlygų ir delspinigių dydį sumažino nuo 0,1 proc. iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą kredito ir palūkanų mokėjimo dieną. Kaip nurodyta nutarties 28 p., pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį sumažino, todėl atsakovų kaip vartotojų teisės nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos neįtraukimas į bylą kaip institucijos, teikiančios išvadą byloje, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurių ieškovas neprašė. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-05-19 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą ir priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 376,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinio suma buvo 21636,85 Eur, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, iš viso pagal turtinius reikalavimus priteisė 19953,81 Eur, todėl ieškinį tenkino 92,77 proc. Kadangi ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 810,98 Eur, teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovaudamasis CPK 93 str., pagrįstai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 752,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jo bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą