- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-51-312-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Rosita Patackienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- K. J.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
- Kategorijos
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.4Kiti BK VII skyriaus nuostatų taikymo klausimai
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-51/2014
Teisėjas Linas Zinkevičius Teisminio proceso numeris nesuteiktas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Iš kaltinimo K. J. nuosprendžiu pašalinti kaltinimai dėl turtinės prievolės išvengimo apgaule: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 376,31 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4521,79 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2131,38 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1722,11 Lt turtinę žalą, M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“ 47,20 Lt turtinę žalą, A. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant A. P. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 3000,00 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 733,35 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 95,00 Lt turtinę žalą, A. A. K. įmonės atžvilgiu, padarant A. A. K. įmonei 14632 Lt turtinę žalą.
Nuosprendžiu nuteistajam panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš K. J. priteista turtinės žalos atlyginimo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisas naudai – 91 077,32 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 11 646,95 Lt ; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 6515,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 84 106,66 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 3813, 95 Lt, Kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 392 165,00 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 2121,49 Lt (likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 6618,36 Lt (likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 11 698,32 Lt (likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); M. G. paslaugų ir prekybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 729,00 Lt (likusioje dalyje M. G. paslaugų ir prekybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 1400,00 Lt (likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); A. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 56 300,00 Lt (likusioje dalyje A. P. firmos „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai - 949,00 Lt (likusioje dalyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas); A.A. K. įmonės naudai – 66 000,00 Lt (likusioje dalyje A.A. K. įmonės civilinis ieškinys atmestas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. nuteistas už tai, kad parengė sunkų tęstinį nusikaltimą ir jam vadovavo, jo vykdymui statytinio asmens vardu įsigijo įmonę ir laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 28 d. iki 2003 m. balandžio 18 d., bendrininkaudamas su kitais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai daugkartiniais veiksmais įgijo svetimą didelės vertės turtą, tuo padarydamas įvairiems Lietuvos Respublikos ir užsienio ūkio subjektams turtinę žalą, o būtent:
K. J. 2003 m. pasiūlė jo ūkyje pagalbiniu darbininku dirbančiam F. L. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu „R.“ padaryti sunkų tęstinį nusikaltimą – apgaule, savo ir nurodytų bendrininkų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - krovinius. Pastariesiems sutikus, atsižvelgdamas į numatytos daryti nusikalstamos veiklos pobūdį ir siekdamas užtikrinti kuo palankesnes sąlygas planuojamai nusikalstamai veiklai daryti bei ateityje išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus, susitarė, kad F. L. taps uždarosios akcinės bendrovės, kuri bus naudojama nusikalstamai veiklai daryti ir kurios faktiniu vadovu bus pats K. J., statytiniu savininku, o nenustatytas asmuo vardu „R.“ padės jam apgaule užvaldyti krovinius. Tuo pačiu metu K. J., siekdamas asmeninės turtinės naudos, suplanavo ir parengė kitas nusikalstamas veikas - iš įvairių Lietuvos įmonių įgyti įvairų turtą ir paslaugas savo ir F. L. naudai, panaudojant kaip priedangą F. L. vardu įsigytą įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės vardu sudarydamas sutartis, ir jų pagrindu apgaule, neketindamas pagal jas ateityje atsiskaityti su sutarčių šalimis, įgydamas įvairų turtą.
Organizuodamas nusikalstamą veiką ir atlikdamas parengiamuosius veiksmus K. J. 2003 m. sausio mėn. pabaigoje, laikraštyje „Alio reklama“ radęs skelbimą apie parduodamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), kurios pagrindinė veiklos rūšis - krovinių pervežimas pagal sutartis, susitarė su jos savininkais G. ir V. A. dėl šios bendrovės akcijų pirkimo. 2003 m. sausio 28 d. ryte, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro sumokėjo V. ir G. A. 10000,00 Lt už parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, po to atsivedė F. L. į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pastarojo vardu buvo surašyta ir notarės R. D. patvirtinta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už 10000,00 Lt įsigijo F. L., paėmė visus bendrovės dokumentus ir antspaudą, tuo pačiu perėmė tolimesniam disponavimui bendrovei priklausantį turtą - vilkiką „MAN 19.281“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Įgyvendindamas nusikalstamos veikos organizavimą ir vykdymą, o kai pagrindiniai nusikalstami veiksmai buvo organizuoti ir įvykdyti - siekdamas išvengti galimos teisinės atsakomybės, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 28 d. iki 2003 m. balandžio 18 d., būdamas faktiniu ir nuolatiniu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal susitarimą su F. L. pastarojo pasirašytais akcininko sprendimais bei įrašais darbo sutartyje Nr. 2, laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 28 d. iki 2003 m. kovo 28 d. K. J. oficialiai paskiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. balandžio 8 d. - vadybininku, o nuo 2003 m. balandžio 8 d. atleidžiamas iš bendrovės, ir nenustatytu tyrimo metu pasirašė su F. L. 2003 m. balandžio 1, 7 ir 8 dienomis datuotus keturis bendrovės turto priėmimo-perdavimo aktus. Parengdamas tęstinės nusikalstamos veikos – didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule vykdymą, K. J. surado ir 2003 m. sausio 29 d. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią nuo 2003 m. sausio 29 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo bendrovės biurui kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2003 m. sausio 30 d. pateikė Vilniaus miesto valdybos rejestro tarnybai pranešimą apie bendrovės akcininko ir administracijos vadovo - direktoriaus pasikeitimus, pridėjęs 2003 m. sausio 28 d. akcininko F. L. sprendimą paskirti bendrovės direktoriumi K. J., 2003 m. vasario 3 d. kartu su F. L. (K. J. - kaip bendrovės direktorius, o F. L. – kaip bendrovės finansininkas, nors tokios pareigybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo) AB bankas „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje sutvarkė dokumentus dėl disponavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosiomis sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė banko nustatytos formos parašų patvirtinimo kortelę, joje pasirašė ir uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą, 2003 m. sausio-vasario mėnesiais VĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokymo centre išklausė ir 2003 m. vasario 3 d. sėkmingai išlaikė žinių patikrinimo testą tema „TIR konvencijos reikalavimai ir muitinio tranzito sistema“, 2003 m. vasario - kovo mėnesiais davė skelbimus laikraštyje „Alio reklama“, kad bendrovei reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai ir tokiu būdu susirado vairuotojus G. D., V. S., V. S., M. K. ir J. P., kuriems melagingai pažadėjo juos įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais, 2003 m. kovo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)” biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė minėtų asmenų socialinio draudimo pažymėjimus bei prašymus įdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo įgydamas jų pasitikėjimą ir sudarydamas apgaulingą įvaizdį, kad jų darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apiforminti įstatymo nustatyta tvarka ir todėl jie privalo vykdyti jo, kaip bendrovės vadovo nurodymus - nusikalstamos veiklos metu pervežti krovinius, tačiau vairuotojų socialinio draudimo pažymėjimuose jokių atžymų apie priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė, surado ir 2003 m. vasario 14 d. sudaręs sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nupirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ du vilkikus: „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2003 m. vasario 14 d. įregistravo VĮ „Regitra“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kreipėsi ir 2003 m. vasario 17 d. iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos gavo Kelių transporto veiklos licencijos korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suteikia teisę automobiliais „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, planuojamam nusikalstamos veiklos metu įsigytų krovinių pervežimui, pats surado ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2003 m. vasario 26 d. ir 2003 m. balandžio 8 d. išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Šilutėje, tris krovinines puspriekabes valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurias 2003 m. balandžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraudė „CASCO“ draudimu, gavęs draudimo liudijimus 000031, 000032, 000033; 2003 m. balandžio 3 d. vieneriems metams – iki 2004 m. balandžio 3 d. išsinuomojo tris transporto stovėjimo vietas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje; iš Lietuvos Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2003 m. balandžio 7 d. nupirko „TIR CARNET“ knygeles Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ryšiui su nusikalstamos veikos bendrininkais bei vykdytojais ir vairuotojais palaikyti, nusikalstamai veiklai koordinuoti bei bendravimui su ūkio subjektais 2003 metų vasario-kovo mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu sudarė sutartis su mobilaus ryšio operatoriais, pagal kurias iš jų įsigijo nusikalstamai veikai vykdyti būtinų ryšio priemonių, t. y. - iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 5 SIM korteles ir vieną mobilaus ryšio telefoną, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 3 mobilaus ryšio telefonus ir tris SIM korteles, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“- 5 mobilaus ryšio telefonus su SIM kortelėmis.
Tokiu būdu organizuodamas nusikalstamą veiką, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir paruošęs visas sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)” tariamai legaliai ūkinei veiklai, bet neketindamas jos vykdyti, K. J., siekdamas asmeninės turtinės naudos, kartu su F. L., K. J. vadovaujant, panaudojo šią įmonę kaip priedangą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o būtent:
K. J., siekdamas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu įgyti svetimą turtą, 2003 m. vasario 3 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgaule, siekdamas tik užvaldyti turtą, ir neketindamas ateityje už jį atsiskaityti, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki apmokėjimo už įsigyjamas prekes termino pabaigos, pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisu pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje susitarė dėl mokėjimų atidėjimo įvairiems laikotarpiams. Pagal šią sutartį jis ir jo įgaliotas F. L., veikiantis pagal K. J. išrašytą 2003 m. kovo 25 d. įgaliojimą bei įgaliojimą be datos, laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2003 m. kovo 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso apgaule įgijo: 1) pagal 2003 m. vasario 10 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - akumuliatorių „Baren 180 68032P“ 911,81 Lt vertės (apmokėjimo terminas iki 2003 m. balandžio 21 d.); 2) pagal 2003 m. vasario 10 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Pirelli 315/80 R22.5 TH65“ - 4 vnt. ir „315/80 R22.5 FH55“ - 2 vnt. bendros 7259,97 Lt vertės, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 11 d.), 3) pagal 2003 m. vasario 19 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Pirelli 315/80R 22.5 FH55“ - 2 vnt., „315/80 R22.5 TH65“ - 4 vnt., „315/70R22.5 FH55“ - 2 vnt., „315/70 R22.5 TH65“ - 4 vnt., kurių vertė 14565,97 Lt, (apmokėjimo terminas iki 2003-05-20), 4) pagal 2003 m. vasario 25 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Pirelli 385/65 R22.5 ST35“ - 6 vnt., „295/80 R22.5 FH55“ - 2 vnt., „295/80 R22.5 TH65“ - 4 vnt., kurių vertė 13500 Lt, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 26 d.), 5) pagal 2003 m. kovo 4 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Pirelli 385/65 R22.5 ST35“ - 6 vnt., kurių vertė 6900,03 Lt, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. birželio 2 d.), 6) pagal 2003 m. kovo 4 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Bridgestone 385/65 R22.5 R164“ - 6 vnt., kurių vertė 6540,01 Lt (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 3 d.), 7) pagal 2003 m. kovo 18 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - krovinio fiksavimo diržus „5t10m-KT100259-KT101394-KT10“ - 16 vnt., kurių vertė 848 Lt, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 27 d.), 8) pagal 2003 m. kovo 18 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Bridgestone 385/65 R22.5 R164“ - 12 vnt., kurių vertė 13080,02 Lt vertės, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 17 d.), 9) pagal 2003 m. kovo 19 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Pirelli 205/65 R15 P6000“ - 4 vnt., kurių vertė 1140 Lt vertės, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 18 d.), 10) pagal 2003 m. kovo 31 d. sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini) - padangas „Bridgestone R164 385/65 R22.5“ - 12 vnt., kurių vertė 13080,02 Lt vertės, (apmokėjimo terminas iki 2003 m. gegužės 30 d.).
Iš viso K. J. apgaule savo ir F. L. naudai įgijo prekių už 77825,83 Lt ir už jas sąskaitose faktūrose nurodytu laiku neatsiskaitė. Tokiu būdu K. J. savo ir F. L. naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisui 77825,83 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir F. L. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad apgaule įgyti svetimą turtą, vardu apgaule, siekdamas tik užvaldyti turtą, ateityje neketindamas vykdyti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo 2003 m. vasario 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dilerio ofise „(duomenys neskelbtini)“, esančiame prekybos centre „MAXIMA“, (duomenys neskelbtini), Kaune, sudarė 3 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų, teikiamų lengvatinėmis sąlygomis, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjęs 352,00 Lt, pagal nurodytas sutartis gavo 3 mobilaus ryšio telefono aparatus: „Siemens C55“, kurio vertė 599,00 Lt ir du „Motorola V50“, kurių vertė 1598,00 Lt vertės, bendra telefonų vertė 2197,00 Lt su SIM kortelėmis, pagal nurodytas sutartis įsipareigojo laiku bei nustatyta tvarka mokėti už „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, bet sutarties sąlygų nevykdė, už gautas paslaugas - panaudotą eterio laiką nemokėjo.
Tokiu būdu K. J. savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 minėtus mobilaus ryšio telefono aparatus, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1930 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. J., siekdamas savo ir nusikalstamos veiklos bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu apgaule įgyti svetimą turtą, vardu UAB „(duomenys neskelbtini)” buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdamas užvaldyti turtą ir neketindamas ateityje už jį atsiskaityti, iš anksto žinodamas, kad darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki apmokėjimo už įsigyjamas prekes termino pabaigos, 2003 m. vasario 17 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių techninio aptarnavimo, remonto ir plovimo, pagal kurią už atliktą remontą turėjo atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras per 30 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Pagal minėtą sutartį 2003 m. vasario 17 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. J. nurodymu buvo pristatyti ir 2003 metų vasario-kovo mėnesiais remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantys automobiliai - vilkikai „MAN 19.281“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2003 m. vasario 27 d. serija LEAN Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikui „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta remonto darbų už 2254,18 Lt (be PVM) ir panaudota medžiagų už 2021,20 Lt (be PVM), iš viso su PVM už 5044,95 Lt; 2) 2003 m. vasario 28 d. serija LEAN Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikui „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta remonto darbų už 1152,54 Lt (be PVM) ir panaudota medžiagų už 1252,05 Lt (be PVM), iš viso su PVM už 2837,42 Lt; 3) 2003 m. kovo 14 d. serija LEAN Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta remonto darbų už 193,00 Lt (be PVM) ir panaudota medžiagų už 156,71 Lt (be PVM), iš viso su PVM už 412,93 Lt; 4) 2003 m. kovo 21 d. serija LEAN Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vilkikui „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta remonto darbų už 203,39 Lt (be PVM) ir panaudota medžiagų už 112,36 Lt (be PVM), iš viso su PVM už 372,59 Lt; 5) 2003 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra serija LEAN Nr. (duomenys neskelbtini) panaudota medžiagų už 33,98 Lt.
Iš viso K. J. apgaule savo ir F. L. naudai įgijo automobilių detalių už 4179,91 Lt ir už jas sutartyje nurodytu laiku neatsiskaitė. Tokiu būdu K. J. savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilių detales, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4179,91 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. J., siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu apgaule įgyti svetimą turtą, vardu (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas užvaldyti turtą ir neketindamas ateityje už jį atsiskaityti, iš anksto žinodamas, kad darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki apmokėjimo už įsigyjamas prekes termino pabaigos, 2003 m. vasario 19 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl odinių baldų pristatymo už nustatytą kainą, o 2003 m. vasario 26 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išperkamosios nuomos pagrindu su įsipareigojimu per 12 mėnesių išpirkti, mokant po 970,58 Lt per mėnesį, įsigijo 13970,00 Lt vertės odinių baldų komplektą. K. J., 2003 m. kovo 5 d. įmokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradinę 3492,49 Lt įmoką, ir 139,70 Lt administravimo mokestį, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ trišalį odinių baldų komplekto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu iki jų pilnos vertės išmokėjimo įsipareigojo odinius baldus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet, 2003 m. kovo 5 d. gavęs odinių baldų komplektą, sutarties sąlygų nesilaikė, baldus nuvežė į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, ir sutartyje nurodytų įmokų nemokėjo.
Tokiu būdu K. J. savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį odinių baldų komplektą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 11646,95 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. J., siekdamas savo ir F. L. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta tam, kad apgaule įgyti svetimą turtą, 2003 m. vasario 26 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisu, veikiančiu kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniu atstovu, apgaule siekdamas tik įgyti turtą ir neketindamas ateityje vykdyti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki apmokėjimo už įsigyjamą kurą termino pabaigos, sudarė tipinę kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisas tarpininkavo kredito būdu įsigyjant dyzelinį kurą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinių ir laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d., panaudodamas AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas 3 kreditines korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savo asmeninėms ir kitų bendrininkų reikmėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse įsigijo kuro:
- su kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 1) Biruliškių degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 25 d., 17 val. 57 min., - 53,75 litrus už 125,23 Lt; 2003 m. kovo 25 d., 18 val. 06 min., - 274,48 litrus už 639,54 Lt; 2003 m. kovo 27 d., 20 val. 15 min., - 57,43 litrus už 130,94 Lt; 2003 m. kovo 27 d., 20 val. 27 min., - 342,45 litrus už 780,78 Lt 2) Pramonės degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 27 d., 19 val. 56 min., - 195,71 litrus už 446,22 Lt; 2003 m. kovo 28 d., 20 val. 29 min., - 0,95 litro už 2,16 Lt; 2003 m. kovo 28 d., 20 val. 29 min., - 245, 19 litrų už 559,03 Lt; 3) Ukmergės degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 27 d., 12 val. 48 min., - 60 litrų už 135,60 Lt; 2003 m. kovo 29 d., 19 val. 35 min., - 382,3 litrus už 864 Lt; 4) Palemono degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 29 d., 11 val. 11 min., - 419,49 litrų už 948,05 Lt.
- su kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 1) Biruliškių degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Karmėlavos sen., Kauno rajone, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 28 d., 21 val. 00 min., - 27,08 litrus už 61,74 Lt; 2003 m. kovo 28 d., 21 val. 14 min., - 325,94 litrus už 743,15 Lt.
- su kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 1) Pramonės degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 25 d., 17 val. 28 min., - 990,01 litrų už 949,27 Lt; 2003 m. kovo 25 d., 17 val. 28 min., - 47,76 litrus už 111,28 Lt; 2003 m. kovo 26 d., 19 val. 41 min., - 45,85 litrus už 104,53 Lt; 2003 m. kovo 27 d., 03 val. 15 min., - 17,27 litrų už 39,37 Lt; 2003 m. kovo 27 d., 19 val. 46 min., - 415,97 litrų už 948,41 Lt; 2003 m. kovo 28 d., 20 val. 15 min., - 415,97 litrų už 948,41 Lt; 2003 m. kovo 30 d., 16 val. 15 min., - 187,84 litrus už 428,28 Lt; 2) Ukmergės degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo dyzelinio kuro: 2003 m. kovo 25 d., 13 val. 29 min., - 17, 33 litrų už 40,03 Lt; 2003 m. kovo 25 d., 13 val. 40 min., - 325,29 litrus už 751,42 Lt; 2003 m. kovo 27 d., 12 val. 51 min., - 442,49 litrus už 1000,03 Lt; 2003 m. kovo 27 d., 12 val. 58 min., - 10,68 litrų už 24,14 Lt; 3) Biruliškių degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno raj., įsigijo dyzelino: 2003 m. kovo 26 d., 20 val. 45 min.,- 137, 38 litrus už 313,22 Lt; 2003 m. kovo 28 d., 13 val. 45 min., - 206, 29 litrus už 470,34 Lt; 4) Milašiaus degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo dyzelino: 2003 m. kovo 29 d., 18 val. 38 min., - 414,23 litrų už 948,59 Lt; 2003 m. kovo 29 d., 18 val. 43 min., - 86,46 litrus už 197,99 Lt; 5) Palemono degalinėje, esančioje, (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo dyzelino: 2003 m. kovo 29 d., 11 val. 24 min., - 238,82 litrus už 539,74 Lt.
Tokiu būdu apgaule iš viso įsigijo 5801,81 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 13251,49 Lt, už kurį UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo atsiskaityti gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso sąskaitą - faktūrą, tačiau pagal pateiktą 2003 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė. Šiais veiksmais K. J. savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisui 13251,49 litų turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. J., siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu apgaule įgyti svetimą turtą, 2003 m. vasario 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą ir neketindamas už jį atsiskaityti, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki apmokėjimo už įsigyjamas prekes termino pabaigos, su lizingo davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo nupirkti nešiojamą kompiuterį „Dell Latitude C840“ ir spausdintuvą „HP DeskJet 3325“, kurių bendra vertė 9027,00 Lt. Šią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)” turėjo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 12 mėnesių iki 2004 m. vasario 24 d., mokant kiekvieną mėnesį po 571,09 Lt. Pagal šią sutartį jos sudarymo metu K. J. įmokėjo 2888,64 Lt avansą ir 2003 m. kovo 24 d., vieną 571,09 Lt periodinę įmoką, kitų įmokų nemokėjo ir prekių nesugrąžino.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamą kompiuterį „Dell Latitude C840“ ir spausdintuvą „HP DeskJet 3325“, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6515 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad apgaule įgyti svetimą turtą, vardu 2003 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą ir neketindamas vykdyti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki apmokėjimo už įsigyjamas prekes termino pabaigos, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suskystintomis dujomis užpildyti tik tas transporto priemones, kurios yra nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame automobilių sąraše, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už pateiktas suskystintas automobilines dujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėti šios sutarties Priede Nr. 1 nustatytą kainą. Už pateiktas dujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą-faktūrą, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti iki einamojo mėnesio penktos dienos. Siekdamas asmeninės turtinės naudos, K. J. pasirašė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1, kuriame buvo numatyta, kad už tiekiamas suskystintas automobilines dujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės degalinėse nustatytą mažmeninę kainą, kuriai taikoma 0,006 Lt/l nuolaida ir šiame priede nurodė automobilio, į kurį bus pagal šią sutartį pilamos dujos lengvatine kaina, markę ir valstybinį numerį: savo naudojamo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis. Pagal šią sutartį K. J. laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. dienos į automobilį Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo asmeninėms reikmėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini), Vilniuje – detalus kuro pylimo laikas ir vieta nenustatytas, nes kvitų originalai neišsaugoti (jie buvo išsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paštu apmokėjimui), iš viso pagal 2003 m. kovo 31 d. sąskaitą-faktūrą serija LEAN Nr. (duomenys neskelbtini) užpylė dujų už 2766,38 Lt, o nuo 2003 m. kovo 31 d. iki 2003 m. balandžio 10 d. savo asmeninėms ir kitų bendrininkų reikmėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse : 1) Degalinėje Nr. 4, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., 2003 m. balandžio 3 d., 22 val. 07 min., užpylė 68,40 l dujų už 86,18 Lt. 2) Degalinėje Nr. 4, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune: 2003 m. kovo 31 d., 20 val. 55 min., užpylė 45,77 l dujų už 57,67 Lt; 2003 m. balandžio 1 d., 13 val. 44 min., užpylė 36,01 l dujų už 45,37 Lt; 2003 m. balandžio 1 d., 18 val. 39 min., užpylė 56,83 l dujų už 71,61 Lt; 2003 m. balandžio 5 d., 09 val. 40 min., užpylė 42,75 l dujų už 53,86 Lt; 2003 m. balandžio 6 d., 14 val. 20 min., užpylė 56,31 l dujų už 70,95 Lt; 2003 m. balandžio 10 d., 09 val. 58 min., užpylė 17,19 l dujų už 22,18 Lt; 2003 m. balandžio 10 d., 17 val. 19 min., užpylė 43,92 l dujų už 56,66 Lt; 3) Degalinėje Nr. 3, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 2003 m. balandžio 2 d., 12 val. 53 min., užpylė 46,08 litrus dujų už 59,44 Lt; 2003 m. balandžio 3 d., 10 val. 40 min., užpylė 41,28 l dujų už 53,25 Lt; 4) Degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune: 2003 m. balandžio 1 d., 10 val. 51 min., užpylė 50,92 l dujų už 64,15 Lt; 2003 m. balandžio 4 d., 07 val. 50 min., užpylė 35,17 l dujų už 44,31 Lt; 2003 m. balandžio 4 d., 18 val. 13 min., užpylė 41 l dujų už 51,66 Lt; 2003 m. balandžio 6 d., 11 val. 25 min., užpylė 71,07 l dujų už 89,55 Lt; 2003 m. balandžio 7 d., 07 val. 41 min., užpylė 44,70 l dujų už 56,32 Lt; 2003 m. balandžio 7 d., 18 val. 37 min., užpylė 45,40 l dujų už 58,57 Lt; 2003 m. balandžio 8 d., 13 val. 51 min., užpylė 37,03 l dujų už 47,77 Lt; 2003 m. balandžio 9 d., 13 val. 03 min., užpylė 45,02 l dujų už 58,08 Lt, iš viso už 1047,57 Lt.
Aukščiau nurodytos sutarties sąlygų K. J. nesilaikė ir pagal pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas – faktūras: 2003 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytas dujas 2003 metų kovo mėnesį nesumokėjo 2766,38 Lt, o pagal PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytas dujas 2003 m. balandžio mėnesį nesumokėjo 1047,57 Lt. Tokiu būdu K. J. savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3813,95 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad apgaule įgyti svetimą turtą, vardu 2003 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą ir neketindamas vykdyti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su M. G. prekybos ir paslaugų įmone „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią išsinuomojo karšto ir šalto vandens pilstymo aparatą „PLIUS“, 599,00 Lt vertės, įsipareigojo mokėti 20,00 Lt (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį ir pasirašęs perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), gavo laikiklį vienkartinėms stiklinaitėms, kurio vertė 40,00 Lt ir 3 vnt. 19 litrų talpos butelių, kurių bendra vertė 90,00 Lt, nuomos mokesčio nemokėjo, turto negrąžino.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo ir F. L. naudai įgijo svetimą M. G. prekybos ir paslaugų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 729,00 Lt vertės turtą, padarydamas M. G. prekybos ir paslaugų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 729,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad apgaule įgyti svetimą turtą, 2003 m. kovo 3 ir 18 dienomis statytiniam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui F. L. nurodė sudaryti judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neketinant vykdyti šiose sutartyse numatytų įsipareigojimų, F. L., vykdydamas nusikaltimų organizatoriaus K. J. nurodymą, prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, nors nebuvo paskirtas į šias pareigas, UAB „(duomenys neskelbtini)” dylerio UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2003 m. kovo 3 d. apgaule, siekdamas K. J. ir savo naudai įgyti turtą, ateityje neketinant vykdyti sutarčių sąlygų dėl apmokėjimo, pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. kovo 18 d. – sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gavo 5 SIM korteles, kurių bendra vertė 125,00 Lt, bei 5 subsidijuojamus telefono aparatus Siemens SA35 už 345,00 Lt (kurio kiekvieno rinkos kaina tuo metu buvo 349 Lt), sutarties sąlygų nesilaikė, už paslaugas neatsiskaitė.
Tokiu būdu K. J. savo ir F. L. naudai apgaule įgijo svetimą 1400,00 Lt (telefonų subsidijos dydis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1400,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir F. L. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu įgyti svetimą turtą, 2003 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą ir neketindamas ateityje vykdyti sutarties sąlygų, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki nuomos sutarties termino pabaigos, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su A. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ dėl puspriekabės – refrižeratoriaus (šaldytuvo) „YORK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 56300,00 Lt nuomos trims mėnesiams. Tyrimo metu nenustatytiems vairuotojams K. J. nurodymu paėmus minėtą puspriekabę-refrižeratorių iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, pristačius ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijos aikštelę, K. J. sutarties sąlygų nesilaikė, puspriekabės nesugrąžino.
Tokiu būdu K. J. savo ir F. L. naudai apgaule įgijo svetimą didelės 56300,00 Lt vertės turtą - puspriekabę-refrižeratorių „YORK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas A. P. firmai „(duomenys neskelbtini)” 56300 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu įgyti svetimą turtą, 2003 m. kovo 25 d. įgaliojimu įgaliojo F. L. nupirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 SIM korteles, mobilų telefoną ir apgaule, siekiant tik užvaldyti turtą, ateityje neketinant vykdyti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo, sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus K. J. nurodymą, F. L. 2003 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti mobiliojo skaitmeninio ryšio paslaugas už užmokestį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo 12 mėnesių naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatyta tvarka. F. L. pasirašius minėtą sutartį, K. J. nurodymu pasinaudodamas sutarties pasirašymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma akcija, kurios metu klientas, vienu metu pajungiantis 5 abonentus, galėjo įsigyti 1249,00 Lt vertės telefono aparatą „NOKIA 8310“, už 300,00 Lt, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 SIM korteles 95,00 litus, ir suteikus jam 949,00 litų nuolaidą aparato įgijimui, sumokėjęs 300,00 litų gavo telefono aparatą „NOKIA 8310“, kurio vertė 1249,00 Lt. K. J., gavęs iš F. L. minėtas 5 SIM korteles bei mobilaus ryšio telefono aparatą „NOKIA 8310“, sutarties sąlygų nesilaikė, už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas neatsiskaitė. Tokiu būdu K. J. kartu su F. L. apgaule, savo ir F. L. naudai įgijo 5 SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių abonentiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryšio telefono aparatą „NOKIA 8310“, 949,00 Lt vertės.
Tokiu būdu K. J. savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 8310“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 949,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., siekdamas savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tam, kad įmonės vardu įgyti svetimą turtą, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą ir neketindamas ateityje vykdyti sutarties sąlygų, 2003 m. kovo 3 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarė kortelių klientų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią gavo 5000,00 Lt mėnesio kreditą kuro užpylimui. K. J. nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2003 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijoje, panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas pagal minėtą sutartį kreditines korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savo, ir tyrimo metu nenustatytų kitų asmenų naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse apgaule įgijo svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą:
- Pagal kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) degalinėse: 1) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo: 2003 m. kovo 13 d. - eismo prekių už 6,90 Lt; 2003 m. kovo 13 d. - auto dalių už 20,40 Lt, 2003 m. kovo 14 d. - eismo prekių už 53,39 Lt; 2003 m. kovo 14 d. - auto dalių už 125,80 Lt; 2003 m. kovo 21 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 100,09 litrų už 247,22 Lt; 2003 m. balandžio 4 d. - benzino „95“ 24,21 litrus už 61,25 Lt; 2003 m. balandžio 4 - dyzelinio kuro „Fortis“ 200,33 litrų už 488,81 Lt; 2003 m. balandžio 8 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 314,59 litrų už 767,60 Lt; 2003 m. balandžio 8 d. - eismo prekių už 16,50 Lt; 2003 m. balandžio 8 - dyzelinio kuro „Fortis“ 341,32 litrų už 832,82 Lt; 2003 m. balandžio 9 d. - tepalų už 34,90 Lt; 2003 m. balandžio 9 d. - eismo prekių už 13,80 Lt; 2003 m. balandžio 9 d. - eismo prekių už 27,60 Lt; 2) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo: 2003 m. kovo 13 d. - benzino „95K“ 100,83 litrų už 260,14 Lt; 2003 m. kovo 13 d. - auto dalių už 31,69 Lt; 2003 m. kovo 13 d. - eismo prekių už 85,00 Lt; 2003 m. kovo 15 d. - benzino „92K“ 42,21 litrus už 104,68 Lt; 2003 m. kovo 16 d. - pasinaudojo plovykla už 20,00 Lt; 2003 m. kovo 16 d. - pasinaudojo dulkių siurbliu už 5,00 Lt; 2003 m. kovo 16 d. - auto dalių už 44,95 Lt; 2003 m. kovo 16 d. - pasinaudojo dulkių siurbliu už 10,00 Lt; 2003 m. kovo 19 d. - benzino „95E“ 188,89 litrus už 487,34 Lt; 2003 m. balandžio 1 d. - benzino „95 Euro“ 26,83 litrus už 67,88 Lt; 2003 m. balandžio 1 d. - benzino „92“ 45,82 litrus už 113,63 Lt; 3) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune: 2003 m. kovo 17 d. - benzino „95E“ 100,03 litrų už 258,08 Lt; 2003 m. kovo 21 - dyzelinio kuro „Fortis“ 410 litrų už 1012,70 Lt; 2003 m. balandžio 1 d. - benzino „95 Euro“ 9,86 litrus už 24,95 Lt; 2003 m. balandžio 1 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 79,43 litrus už 193,81 Lt; 2003 m. balandžio 3 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 47,06 litrus už 114,83 Lt; 2003 m. balandžio 6 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 51,36 litrą už 125,32 Lt; 2003 m. balandžio 6 d. - benzino „95 Euro“ 21,59 litrą už 54,62 Lt; 4) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune: 2003 m. kovo 17 d. - benzino „95E“ 48,07 litrus už 124,02 Lt; 2003 m. kovo 19 d. - benzino „95E“ 56,07 litrus už 144,66 Lt; 5) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 2003 m. kovo 18 d. - benzino „95K“ 45 litrus už 116,10 Lt; 2003 m. kovo 19 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 19,67 litrų už 47,60 Lt; 6) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune: 2003 m. balandžio 8 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 200,78 litrų už 489,90 Lt; iš viso pagal šią kortelę įsigijo 2473,86 litrus kuro už 6137,96 Lt, turto - detalų ir prekių už 460,93 Lt, paslaugų už 35,00 Lt.
- Pagal kortelę Nr. (duomenys neskelbtini): 1) Lenkijos Respublikoje, Torun mieste esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“: 2003 m. balandžio 10 d. - dyzelinio kuro 32,36 litrus už 81,65 Lt; 2003 m. balandžio 10 d. - dyzelinio kuro 19,42 litrų už 49,01 Lt; 2003 m. balandžio 10 d. - dyzelinio kuro 16,18 litrų už 40,81 Lt; iš viso pagal šią kortelę įsigijo 67,96 litrus dyzelinio kuro už 171,47 litus.
- Pagal kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) degalinėse: 1) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 2003 m. kovo 14 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 220 litrų už 532,40 Lt; 2003 m. balandžio 8 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 363,58 litrus už 887,14 Lt; 2003 m. balandžio 9 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 410 litrų už 1000,74 Lt; 2003 m. balandžio 15 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 370,97 litrų už 905,17 Lt; 2) „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune: 2003 m. kovo 18 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 85,96 litrus už 208,02 Lt; 2003 m. kovo 18 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 126 litrus už 304,92 Lt; 2003 m. kovo 18 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 401 litrą už 970,42 Lt; 2003 m. kovo 20 d. - dyzelinio kuro „Fortis“ 48,24 litrus už 119 Lt; iš viso pagal šią kortelę apgaule įsigijo 2025,89 litrus dyzelinio kuro už 4927,96 Lt.
Tokiu būdu K. J. savo ir kitų, tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 4567,89 litrų įvairaus kuro už 11237,39 Lt ir detalių už 460,93 Lt, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11698,32 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo ir F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tik tam, kad įmonės vardu apgaule įgyti svetimą turtą, 2003 m. vasario 26 d., (duomenys neskelbtini), Šilutėje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki sutarties galiojimo laiko pabaigos, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20700,00 litų vertės puspriekabės „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos laikotarpiui nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. birželio 4 d., pagal kurią įsipareigojo laiku atsiskaityti už nuomą kas mėnesį pagal pateiktas sąskaitas, per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, grąžinti išnuomotą transporto priemonę ne prastesnės būklės, negu ji buvo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu, neperduoti transporto priemonių tretiems asmenims. 2003 m. balandžio 3 d., Vilniaus mieste, automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. J. nurodė vairuotojui V. S. į šią aikštelę atgabenti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotą puspriekabę „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdamas sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai patikimo kliento įvaizdį bei užvaldyti puspriekabę, davė V. S. 2230,20 Lt sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)” kaip dalinį mokėjimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat perdavė vilkiką „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo dokumentus. 2003 m. balandžio 4 d. V. S. įvykdžius šiuos K. J. nurodymus – t. y. 2003 m. balandžio 4 d. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šilutėje, įmokėjus 2230,20 Lt į bendrovės kasą ir 2003 m. balandžio 5 d. pasirašius puspriekabės perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus minėtą puspriekabę į Vilnių bei pastačius ją į saugomą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tą pačią dieną šioje aikštelėje iš V. S. paėmė minėtos puspriekabės dokumentus. K. J. nuomos sutarties sąlygų nesilaikė, nuomos mokesčio nemokėjo ir puspriekabės nesugrąžino.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo ir F. L. naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 20700,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tik tam, kad įmonės vardu apgaule įgyti svetimą turtą, 2003 m. vasario 26 d., (duomenys neskelbtini), Šilutėje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki sutarties galiojimo laiko pabaigos, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20700,00 Lt vertės puspriekabės „LAG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos laikotarpiui nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. birželio 4 d., pagal kurią įsipareigojo laiku atsiskaityti už puspriekabių nuomą kas mėnesį pagal pateiktas sąskaitas, per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, grąžinti išnuomotą transporto priemonę ne prastesnės būklės, negu ji buvo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu, neperduoti transporto priemonių tretiems asmenims. 2003 m. kovo 10 d., Kauno mieste, prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, nurodė vairuotojui G. D. paimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ puspriekabę ir atgabenti ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Siekdamas sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai patikimo kliento įvaizdį bei užvaldyti puspriekabę, perdavė G. D. 1561,14 Lt sumokėti bendrovei, kaip dalinį mokėjimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. 2003 m. kovo 10 d. įvykdžius K. J. nurodymus: nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šilutėje, į bendrovės kasą įmokėjus 1561,14 Lt ir pasirašius puspriekabės perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenus puspriekabę „LAG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie Kauno miesto, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, K. J. jį pasitiko ir paėmė iš G. D. puspriekabės dokumentus, o puspriekabę liepė pastatyti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. K. J. sutarties sąlygų nesilaikė, nuomos mokesčio nemokėjo ir puspriekabės nesugrąžino.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo ir F. L. naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 20700,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo ir F. L. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tik tam, kad įmonės vardu apgaule įgyti svetimą turtą, 2003 m. vasario 26 d. P(duomenys neskelbtini), Šilutėje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, apgaule, siekdamas tik įgyti turtą, iš anksto žinodamas, jog darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutrauks iki sutarties galiojimo laiko pabaigos, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų, 2003 m. balandžio 8 d., nors jau tuo laiku nebūdamas oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, paskambino telefonu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutėje, ir apgaulingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, susitarė dėl puspriekabės „GROEWEGEN DR012-24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, pažadėdamas, kad sutartį pasirašys vėliau. Būdamas apgaulės įtakoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. S. su K. J. pasiūlymu sutiko ir surašė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (trimis egzemplioriais) dėl puspriekabės „GROEWEGEN DR012-24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 17000,00 Lt, nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003 m. kovo 8 d. iki 2003 m. spalio 8 d., sutartyje įrašydamas naudotoju K. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Tą pačią dieną K. J. nurodė vairuotojui V. S. parvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą puspriekabę į Vilnių ir pastatyti į automobilių saugojimą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Siekdamas sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai patikimo kliento įvaizdį, 2003 m. balandžio 8 d., Kauno mieste, prie kavinės, esančios prie autostrados Vilnius-Kaunas, prie įvažiavimo į Kauno miestą, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, davė vairuotojui V. S. 1770,14 Lt sumokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kaip dalinį mokėjimą už puspriekabės nuomą. V. S. įvykdžius K. J. nurodymus - nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šilutėje, įmokėjus į bendrovės kasą 1770,14 Lt, pasirašius puspriekabės perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3, paėmus minėtos puspriekabės nuomos sutarties pasirašytus ir UAB „(duomenys neskelbtini)” antspaudu patvirtintus du egzempliorius, kuriuos turėjo perduoti pasirašyti K. J., atgabenus puspriekabę „GROEWEGEN DR012-24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į K. J. nurodytą vietą, pastarojo nurodymu puspriekabės dokumentus ir sutarties egzempliorius paliko vilkiko kabinoje. K. J. kartu su F. L. sutarties sąlygų nesilaikė, nuomos mokesčio nemokėjo ir puspriekabės nesugrąžino.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo ir F. L. naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)” 17000,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. J., siekdamas savo ir bendrininko F. L. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdė jokios ūkinės veiklos ir buvo įgyta ir naudojama tik tam, kad apgaule įgyti svetimą turtą, vardu 2003 m. kovo 20 d. apgaule, siekdamas tik užvaldyti turtą ir neketindamas ateityje vykdyti sutarties sąlygų dėl apmokėjimo, sudarė su A. A. K. įmone, esančia (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš A. A. K. įmonės išsinuomojo 66000,00 Lt vertės puspriekabę „PACTON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas mokėti 200,00 Lt nuomos mokestį už kalendorinę dieną, plius PVM. Pasirašęs 2003 m. kovo 20 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, davė tyrimo metu nenustatytiems dviem vairuotojams nurodymą paimti minėtą puspriekabę, nuvežti į Vilnių ir pastatyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. K. J. sutarties sąlygų nesilaikė, nuomos mokesčio nemokėjo ir puspriekabės nesugrąžino.
Tokiu būdu K. J. savo ir F. L. naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės A. A. K. įmonei priklausantį turtą - puspriekabę „PACTON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas A. A. K. įmonei 66000,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo bei bendrininkų F. L. ir tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtus pervežimui krovinius, parengė, organizavo ir kartu su F. L. ir asmeniu vardu „R.“ įgijo svetimą didelės vertės turtą. Organizuodamas šį nusikaltimą, K. J., atlikęs aukščiau paminėtus parengiamuosius veiksmus, 2003 m. balandžio 7 d. telefonu paskambino Latvijos ekspedicinei firmai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Rygoje, ir, prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisiūlė pervežti krovinius iš Estijos Respublikos į Vengrijos Respubliką. Siekdamas sudaryti patikimo partnerio įvaizdį, nusiuntė nurodytai ekspedicinei firmai faksu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą, „CMR“ atsakomybės draudimo polisą ir 2003 m. balandžio 7 - 8 d. faksu gavęs iš ekspedicinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ dvi transporto sutartis - paraiškas dėl trijų krovinių – aliuminio lydinių pervežimo iš Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Taline, į kompaniją „A. K. KTF“, Vengrijoje, nurodė bendrininkui F. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniam direktoriui, jas pasirašyti. Po šių sutarčių pasirašymo K. J., oficialiai F. L. 2003 m. kovo 28 d. įsakymu jau būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, 2003 m. balandžio 8 d. davė nurodymą vairuotojui J. P. vykti į Taliną ir paimti iš Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ krovinį - aliuminio lydinius. Tuo tikslu jis Vilniuje, automobilių saugojimo aikštelėje(duomenys neskelbtini), J. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą transporto priemonę „MAN 19.281“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos dokumentus, krovinio vežimo dokumentus „CARNET TIR‘ knygelę (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), kelionpinigius – 200,00 Lt, kuro užpylimui davė tyrimo metu nenustatytos degalinės kortelę ir nurodė paimtus krovinius į dokumentuose nurodytą paskirties vietą kompanijai „A. K. KTF“, Vengrijoje nevežti, o atvežti į Vilnių. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įforminti įstatymo nustatyta tvarka ir manydamas, kad vykdo K. J., kaip teisėto jos vadovo nurodymus, vairuotojas J. P. 2003 m. balandžio 8 d. išvyko į Taliną. 2003 m. balandžio 10 d. Talino uoste Muga, iš sandėlio „(duomenys neskelbtini)” į J. P. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiką „MAN 19.281“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pakrautos prekės - 23224 kg aliuminio lydinių 40642,00 JAV dolerių vertės (130497,00 Lt), kurios pagal krovinio gabenimo dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. balandžio 16 d. tranzitu turėjo būti nugabentos į firmą „(duomenys neskelbtini)”, esančią Szekesfehervar mieste, Vengrijoje. 2003 m. balandžio 11 d. vairuotojui J. P. atgabenus aliuminio krovinius į Vilniaus miestą, tuo metu jau būdamas oficialiai atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. J., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, telefonu davė jam nurodymą krovinį atvežti į Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur pats atvykęs apie 15.00 val., J. P. sąžiningai manant, kad K. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. apgaule ir piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, įtikinant, kad į paskirties punktą kompanijai „(duomenys neskelbtini),“ Vengrijoje krovinį nuveš kitas vairuotojas, sumokėdamas J. P. už atliktą darbą 500,00 Lt, perėmė iš jo aukščiau nurodytą krovinį su transporto priemone ir jų dokumentais ir, vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, pranešė vairuotojui J. P., kad jis iš bendrovės išeina, o kitais krovinių vežimais rūpinsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas telefonu.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo ir bendrininko F. L. naudai įgijo svetimą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 130497,00 Lt vertės turtą, padarydamas krovinio savininkui kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 130497,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., pagal minėtą Latvijos ekspedicinės firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Rygoje, sutartį - užsakymą dėl krovinio pervežimo, oficialiai F. L. 2003 m. kovo 28 d. įsakymu, nuo 2003 m. balandžio 8 d. jau būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, 2003 m. balandžio 8 d., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, davė nurodymą vairuotojui M. K. vykti į Taliną ir iš Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ paimti krovinį - aliuminio lydinius, tam tikslui jis Vilniuje, automobilių saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), M. K. perdavė vilkiką „Renault R340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų dokumentus; krovinio vežimo dokumentus „TIR CARNET“ knygelę (duomenys neskelbtini), kelionpinigius – 200,00 Lt, kuro užpylimui davė tyrimo metu nenustatytos degalinės kortelę, ryšio palaikymui kelionės metu davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytą mobilaus ryšio telefoną „Siemens A35“ su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir nurodė paimtą krovinį į dokumentuose nurodytą paskirties vietą kompanijai „(duomenys neskelbtini),“ esančiai Vengrijos Respublikoje, nevežti, o atvežti į Vilnių. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įforminti įstatymo nustatyta tvarka ir sąžiningai manydamas, kad vykdo K. J., kaip teisėto jos vadovo nurodymus, vairuotojas M. K. 2003 m. balandžio 8 d. išvyko į Taliną. 2003 m. balandžio 10 d. Talino uoste Muga, iš sandėlio „(duomenys neskelbtini)” į M. K. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiką „Renault R340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrautos prekės - 23103 kg aliuminio lydinių 40430,25 JAV dolerių vertės (129817,00 Lt), kurios pagal krovinio gabenimo dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. balandžio 16 d. tranzitu turėjo būti nugabentos į Vengrijos Respublikos kampaniją „(duomenys neskelbtini)”, esančią Szekesfehervar mieste. Vykstant su kroviniu į Lietuvos Respubliką, vykdydamas K. J. nurodymus informuoti jį apie pervežimo eigą į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K. nuolat telefonu žinutėmis palaikė ryšį su juo ir gaudavo jo nurodymus. 2003 m. balandžio 11 d. vairuotojui M. K. atgabenus aliuminio krovinį į Vilniaus miestą, tuo metu jau būdamas oficialiai atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. J., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, davė M. K. telefonu nurodymą krovinį atvežti į Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur pats atvykęs apie 15.00 val., vairuotojui M. K. sąžiningai manant, kad K. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. apgaule ir piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, įtikinant, kad į paskirties punktą kompanijai „(duomenys neskelbtini),“ Vengrijoje, krovinį nuveš kitas vairuotojas, perėmė aukščiau nurodytą krovinį su transporto priemone ir jų dokumentais ir vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, pranešė vairuotojui M. K., kad jis iš bendrovės išeina ir dėl būsimų krovinių vežimo rūpinsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, kurio vardo jis nenurodė.
Tokiu būdu K. J. savo ir F. L. naudai apgaule įgijo svetimą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 129817,00 Lt vertės turtą, padarydamas krovinio savininkui kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 129817,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką K. J., oficialiai F. L. 2003 m. vasario 28 d. įsakymu nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, pagal minėtą Latvijos ekspedicinės firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Rygoje, sutartį - užsakymą dėl krovinio pervežimo 2003 m. balandžio 9 d. davė nurodymą vairuotojui V. S. vykti į Taliną ir iš Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ paimti krovinį - aliuminio lydinius. Tuo tikslu jis Vilniuje, automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė V. S. vilkiką „Mercedes Benz 1753“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentus, krovinio dokumentus „CARNET TIR“ Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. MD (duomenys neskelbtini), ryšio palaikymui davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytą mobilaus ryšio telefoną „Siemens A35“ su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kelionei pats užpylė į vilkiką kurą „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nurodė paimtą krovinį į dokumentuose nurodytą paskirties vietą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, Vengrijos Respublikoje nevežti, o atvežti į Vilnių. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą K. J., vairuotojui V. S. pranešė, kad iš bendrovės išeina ir dėl krovinio perdavimo jis turės kontaktuoti su nauju vadybininku. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įforminti įstatymo nustatyta tvarka ir sąžiningai manydamas, kad vykdo K. J., kaip teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nurodymus, vairuotojas V. S. 2003 m. balandžio 9 d. išvyko į Taliną. 2003 m. balandžio 10 d. Talino uoste Muga, iš sandėlio „(duomenys neskelbtini)” į V. S. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” krovininį automobilį „Mercedes Benz 1735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautos prekės - 23465 kg aliuminio lydinių 41063,75 JAV dolerių vertės (131851,00 Lt), kurias pagal gautus dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. balandžio 16 d. tranzitu turėjo nugabenti į Vengrijos Respublikos firmą „(duomenys neskelbtini)”, esančią Szekesfehervar mieste. Vykstant su kroviniu į Lietuvos Respubliką, vykdydamas K. J. nurodymus informuoti jį apie pervežimo eigą į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. S. nuolat telefonu (žinutėmis) palaikė ryšį su K. J. ir gaudavo jo nurodymus. Siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, tyrimo metu nenustatytu metu ir aplinkybėmis K. J. susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris vairuotojams prisistatė vardu „R.“, kad pastarasis po 2004 m. balandžio 9 d. veiks kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, tuo tikslu perdavė nenustatytam asmeniui vardu „R.“ savo mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo žinomas vairuotojams kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeris ir 2003 m. balandžio 11 d. po pietų, apie 15.00 – 16.00 val., vykdydamas susitarimą su K. J., siekdamas savo, K. J. ir F. L. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, asmuo vardu „(duomenys neskelbtini)“, paskambinęs iš K. J. mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadybininku, nurodė V. S. atvežti krovinį - aliuminio lydinius į Vilniaus m., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur apgaule ir piktnaudžiaudamas V. S. pasitikėjimu, įtikinęs, kad jis yra naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, kuriam K. J. perdavė visus įgaliojimus bei, kad į paskirties punktą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, Vengrijoje, krovinį nuveš kitas vairuotojas, perėmė aukščiau nurodytą - 23465 kg. aliuminio lydinių 131851,00 Lt vertės krovinį su transporto priemone ir jų dokumentais, už darbą sumokėjo V. S. 500,00 Lt.
Tokiu būdu K. J. apgaule savo, bendrininkų F. L. ir asmens vardu „R.“ naudai įgijo svetimą kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 131851,00 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas krovinio savininkui kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 131851,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo bei bendrininkų F. L. ir nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtus pervežti krovinius, K. J., oficialiai F. L. 2003 m. kovo 28 d. įsakymu nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, 2003 m. balandžio 11 d. telefonu paskambino į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. 2003 m. balandžio 11 d. gavus faksu iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, transporto sutartį – paraišką krovinio – aliuminio pervežimui iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijoje, į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Hattenhofen mieste, Vokietijoje, tą pačią dieną davė nurodymą bendrininkui F. L. patvirtinti minėtą transporto sutartį – paraišką savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. F. L. pasirašęs minėtą transporto sutartį–paraišką, ją išsiuntė į firmą „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu užsitikrinęs teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pervežti minėtus krovinius, vykdydamas nusikalstamą susitarimą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, K. J. nuo 2003 m. balandžio 8 d. oficialiai neužimdamas bendrovėje jokių pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktišku bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, bei vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, tyrimo metu nenustatytu metu ir aplinkybėmis susitarė su nenustatytu asmeniu, kuris vairuotojams prisistatė vardu „R.“, kad jis po 2003 m. balandžio 9 d. veiks kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naujas vadybininkas, jam perdavė savo mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) žinomas vairuotojams kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeris, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, krovinio vežimo dokumentus „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytą mobilaus ryšio telefoną „Simens A35“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas juos perduoti vairuotojui V. S., kuris turės atvežti iš Rygos krovinį – aliuminio lydinius į Vilnių. Tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus K. J. nurodymą, 2003 m. balandžio 13 d. apie 21 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatydamas naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vairuotojui V. S. perdavė aukščiau nurodytus dokumentus, mobilaus ryšio telefoną ir vilkiką su puspriekabe, liepdamas gautą iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, krovinį – aliuminio lydinius į dokumentuose nurodytą pristatymo vietą firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Hattenhofen mieste, Vokietijoje nenuvežti, o atvežti į Vilnių. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apiforminti įstatymo nustatyta tvarka ir sąžiningai manydamas, kad vykdo „R.“, kaip teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko nurodymus, vairuotojas V. S. 2003 m. balandžio 14 d. išvyko į Rygą. 2003 m. balandžio 14 d. Rygos mieste, (duomenys neskelbtini), į V. S. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” krovininį automobilį „RENAULT R340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta firmos (duomenys neskelbtini) 23500 kg. aliuminio lydinių 37563,00 EUR vertės (129697,00 Lt), kurį pagal gautus dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. balandžio 17 d. tranzitu jis turėjo nugabenti į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Hattenhofen mieste, Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Vykstant su kroviniu į Lietuvos Respubliką, vykdydamas tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ nurodymus informuoti jį apie pervežimo eigą į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. S. nuolat telefonu palaikė ryšį su juo ir gaudavo jo nurodymus. Tą pačią dieną vairuotojas V. S., vykdydamas tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko „R.“ nurodymą, 2003 m. balandžio 14 d. krovinį - aliuminio lydinius atvežė į Vilnių, į aikštelę esančią (duomenys neskelbtini), kur tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, prisistatęs UAB „G.“ vadybininku, apgaule ir piktnaudžiaujant V. S. pasitikėjimu, įtikinant, kad į paskirties punktą firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Hattenhofen mieste, Vokietijoje, nuveš kiti vairuotojai, apie 22 val. 20 min. perėmė aukščiau nurodytą 23500 kg. aliuminio lydinių krovinį 37563,00 EUR vertės (129697,00 litų) su transporto priemonėmis „RENAULT R340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentais.
Tokiu būdu K. J. sau ir bendrininkų F. L. ir tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaulės būdu įgijo didelės 129697,00 Lt vertės svetimą turtą - aliuminio lydinių krovinį, tuo padarymas firmai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Carson City mieste, JAV, 129697,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo bei bendrininkų F. L. ir tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtus pervežti krovinius, K. J., oficialiai F. L. 2003 m. kovo 28 d. įsakymu nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, 2003 m. balandžio 11 d. telefonu paskambino į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Rygoje, prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas pervežant krovinius, sudarydamas patikimo partnerio įvaizdį, nusiuntė nurodytai ekspedicinei firmai faksu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą, CMR atsakomybės draudimo polisą. 2003 m. kovo 14 d. gavus faksu iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, transporto sutartį-paraišką krovinio – aliuminio pervežimui iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijoje į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vokietijoje, Mettman mieste, tą pačią dieną davė nurodymą savo bendrininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniam direktoriui F. L. patvirtinti minėtą transporto sutartį – paraišką savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. F. L. pasirašęs minėtą transporto sutarties paraišką, ją išsiuntė faksu į firmą „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu užtikrinęs teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pervežti minėtą krovinį, K. J. nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktišku bendrovės valdytoju turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, tyrimo nenustatytu metu ir aplinkybėmis susitarė su nenustatytu asmeniu, kuris vairuotojams prisistatė vardu R., kad jis po 2003 m. balandžio 9 d. veiks kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naujas vadybininkas, tuo tikslu perdavė nenustatytam asmeniui vardu R. savo mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo žinomas vairuotojams kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeris, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko MAN 19.281, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, krovinio vežimo dokumentus CARNET TIR knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), nurodydamas juos perduoti vairuotojui J. P., kuris turės atvežti iš Rygos firmos „(duomenys neskelbtini)“ krovinį – aliuminio lydinius į Vilnių. Tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus K. J. nurodymą, 2003 m. balandžio 15 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, prisistatydamas naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku „R.“, perdavė aukščiau nurodytus dokumentus ir vilkiką su puspriekabe vairuotojui J. P., nurodydamas jam iš Rygos firmos „(duomenys neskelbtini)“ krovinį – aliuminio lydinius nevežti į dokumentuose nurodytą pristatymo vietą - į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vokietijoje, Mettman mieste, o atvežti į Vilnių. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apiforminti įstatymo nustatyta tvarka ir sąžiningai manydamas, kad vykdo R., kaip teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko nurodymus, vairuotojas J. P. 2003 m. balandžio 15 d. išvyko į Rygą. 2003 m. balandžio 16 d., Rygoje, (duomenys neskelbtini), į J. P. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ aliuminio lydinių krovinys - 24000 kg 57360,00 eurų (198052,00 Lt) vertės, kuris pagal dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2003-04-22 tranzitu turėjo būti nugabentas į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vokietijoje. Mettman mieste. Vykstant su kroviniu į Lietuvos Respubliką, vykdydamas tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ nurodymus informuoti jį apie pervežimo eigą į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. P. nuolat telefonu palaikė ryšį su juo ir gaudavo jo nurodymus. Vykdydamas tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko „R.“ nurodymą, J. P. 2003 m. balandžio 16 d. krovinį - aliuminio lydinius atvežė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadybininku, apgaule ir piktnaudžiaujant J. P. pasitikėjimu, įtikinant, kad į paskirties punktą į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vokietijoje, Mettman mieste, Vokietijoje nuveš kiti vairuotojai, tą pačią dieną apie 09.00 val. perėmė krovinį 24000 kg. aliuminio lydinių, 198052,00 Lt vertės su jų dokumentais, su transporto priemonėmis „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentais.
Tokiu būdu K. J. savo ir bendrininkų F. L. bei tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą firmos „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tuo padarydamas Latvijos firmai „(duomenys neskelbtini)“ 198052,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo bei bendrininkų F. L. ir tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtus pervežti krovinius, K. J., oficialiai F. L. 2003 m. kovo 28 d. įsakymu nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, 2003 m. balandžio 10 dieną telefonu paskambino į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Taline, Estijoje, prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasiūlė pervežimo paslaugas. Sudarydamas patikimo partnerio įvaizdį, nusiuntė nurodytai ekspedicinei firmai faksu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą, CMR atsakomybės draudimo polisą. 2003 m. balandžio 11 d. gavus faksu iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, transporto sutartį-paraišką dviejų krovinių – aliuminio pervežimui iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Taline, į firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo mieste, Vokietijoje. Tą pačią dieną, bendrininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ statytiniam direktoriui F. L. davė nurodymą patvirtinti minėtą transporto sutartį-paraišką savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. F. L. pasirašė minėtą transporto sutarties paraišką, ją išsiuntė į firmą. Tokiu būdu užsitikrinęs teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pervežti minėtus krovinius, K. J. nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktišku bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, K. J., tyrimo nenustatytu metu ir aplinkybėmis susitarė su nenustatytu asmeniu, kuris vairuotojams prisistatė vardu „R.“, kad jis po 2003 m. balandžio 8 d. veiks kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujas vadybininkas, tuo tikslu perdavė nenustatytam asmeniui vardu „R.“ savo mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo žinomas vairuotojams kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeris, taip pat perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, krovinio vežimo dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytą mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas juos perduoti vairuotojui V. S., kuris turės iš Talino atvežti krovinį – aliuminio lydinius į Vilnių. Tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, vykdydamas bendrininko K. J. nurodymą, 2003 m. balandžio 15 d., aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatydamas naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vairuotojui V. S. perdavė nurodytus dokumentus ir vilkiką su puspriekabe, liepdamas gautą krovinį – aliuminio lydinius į dokumentuose nurodytą pristatymo vietą - firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo miete, Vokietijoje, nevežti, o atvežti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apiforminti įstatymo nustatyta tvarka ir sąžiningai manydamas, kad vykdo „R.“, kaip teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko nurodymus, vairuotojas V. S. 2003 m. balandžio 15 d. naktį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, išvyko į Taliną. 2003 m. balandžio 15 d. Taline, (duomenys neskelbtini), į V. S. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)” krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautos iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ prekės 23507 kg aliuminio lydinių 37846,27 JAV dolerių vertės (121755,00 Lt), kurį pagal gautus dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), tranzitu turėjo nugabenti iki 2003 m. balandžio 22 d. firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo miete, Vokietijoje. Vykdydamas tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko „R.“ nurodymą, 2003 m. balandžio 16 d. V. S. krovinį - aliuminio lydinius atvežė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujuoju vadybininku, apgaule ir piktnaudžiaujant V. S. pasitikėjimu, įtikinant, kad į paskirties punktą firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo mieste, Vokietijoje, krovinį nuveš kitas vairuotojas, tą pačią dieną apie 16 val. 15 min. perėmė krovinį 23507 kg aliuminio lydinių apie 37846,27 JAV dolerių (121755,00 Lt) vertės su jų dokumentais, su transporto priemonėmis „Mercedes Bens“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentais.
Tokiu būdu K. J. savo ir bendrininkų F. L. bei tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą - aliuminio lydinių krovinį, padarydamas firmai „(duomenys neskelbtini)“ 121755,00 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiklą, K. J., siekdamas savo bei bendrininkų F. L. ir tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtus pervežti krovinius, K. J., oficialiai F. L. 2003 m. kovo 28 d. įsakymu nuo 2003 m. balandžio 8 d. būdamas atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, tačiau ir toliau likdamas faktiniu bendrovės valdytoju, turėdamas visus reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus kroviniams paimti, disponuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu, vykdydamas nusikalstamos veikos planą, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už nusikaltimą, K. J., tyrimo nenustatytu metu ir aplinkybėmis perdavė nenustatytam asmeniui vardu „R.“ savo mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo žinomas vairuotojams kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo telefono numeris, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, krovinio vežimo dokumentus „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytą mobilaus ryšio telefoną „Siemens A35“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas juos perduoti vairuotojui M. K., kuris turės atvežti iš Talino firmos „(duomenys neskelbtini)“ krovinį – aliuminio lydinius į Vilnių. Tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R.“, vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus K. J. nurodymą, 2003 m. balandžio 16 d. vakare, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatydamas naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, perdavė nurodytus dokumentus ir vilkiką su puspriekabe M. K., liepdamas iš Talino firmos „(duomenys neskelbtini)“ gautą krovinį – aliuminio lydinius į dokumentuose nurodytą pristatymo vietą - firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo miete, Vokietijoje, nevežti, o atvežti į Vilnių, į tą pačią aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes toliau krovinį veš kitas vairuotojas. Būdamas įsitikinęs, kad jo darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apiforminti įstatymo nustatyta tvarka ir sąžiningai manydamas, kad vykdo „R.“, kaip teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko nurodymus, vairuotojas M. K. 2003 m. balandžio 16 d. išvyko į Taliną. 2003 m. balandžio 17 d. Taline, (duomenys neskelbtini), į jo vairuojamą UAB “ (duomenys neskelbtini)” krovininį automobilį „Renault R340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ krovinys 23526 kg aliuminio lydinių 37876,86 eurų (120713,00 Lt) vertės, kurias pagal gautus dokumentus: „CARNET TIR“ knygelę Nr. (duomenys neskelbtini), CMR MD (duomenys neskelbtini), invoiso (sąskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), tranzitu iki 2003 m. balandžio 24 d. turėjo nugabenti į Vokietijos firmą „(duomenys neskelbtini)”, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo miete. Vykstant su kroviniu į Lietuvos Respubliką, vykdydamas tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ nurodymus informuoti jį apie pervežimo eigą į mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K. nuolat telefonu palaikė ryšį su minėtu „R.“ ir gaudavo jo nurodymus. Vykdydamas tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko „R.“ nurodymą, 2003 m. balandžio 18 d. M. K. krovinį - aliuminio lydinius atvežė į Vilnių, į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „R., veikęs kartu su K. J. ir F. L., prisistatęs naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, apgaule ir piktnaudžiaujant vairuotojo M. K. pasitikėjimu, įtikinant, kad į paskirties punktą firmą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo miete, Vokietijoje, krovinį nuveš kitas vairuotojas, tą pačią dieną, t. y. 2003 m. balandžio 18 d., po pietų, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, perėmė krovinį - 23526 kg aliuminio lydinių 37876,86 eurų (120713,00 Lt) vertės su jų dokumentais, su transporto priemonėmis „Renault R340“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentais.
Tokiu būdu, K. J. savo ir kitų bendrininkų F. L. ir tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „R.“ naudai, apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą - aliuminio lydinių krovinį, padarydamas firmai „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini), Diuseldorfo miete, VFR, 120713,00 Lt turtinę žalą.
Aukščiau nurodytais veiksmais K. J. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 18 d. iki 2003 m. balandžio 18 d. parengė, organizavo ir, bendrininkaudamas su kitais asmenimis bei jiems vadovaudamas, įvykdė sunkų tęstinį nusikaltimą – sukčiavimą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės 1267621,45 Lt vertės svetimą turtą, padarydamas įvairiems Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ūkio subjektams turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog apelianto veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atskiru skundu nuteistasis taip pat prašo panaikinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės, o tuo pačiu ir apkaltinamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad būtent K. J., vykdydamas darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia panaudojo apgaulę kitų juridinių asmenų atžvilgiu ir tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai užvaldė svetimą didelės vertės turtą, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, neva visuma teismo posėdyje ištirtų faktinių duomenų (įrodymų) nepagrindžia teismo išvados, kad jis savo ir F. L. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tad jo elgesys - tinkamas įmonės direktoriaus pareigų atlikimas - neteisingai kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1-3 p.). Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl sukčiavimo, įgyjant didelės vertės svetimą turtą, turėjo objektyviai ir nešališkai nustatyti, kad ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės vardu pasirašydamas sutartis su kitais juridiniais asmenimis iš anksto suvokė, kad su jais nebus atsiskaitoma. Šiuos savo teiginius apeliantas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2002 m. spalio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 654/2002; 2002 m. spalio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75712002).
Be to, apelianto teigimu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatyto įrodymų vertinimo reikalavimo, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kadangi bylą išnagrinėjo neišsamiai, t. y. vertindamas tik tuos įrodymus, kurie teismui atrodė kaltinantys apeliantą. K. J. įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie buvo ištirti teismo posėdyje ir be pagrindo netyrė ir nevertino jo kaltę paneigiančių įrodymų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl nusikaltimo padarymo grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytomis sutartimis su kitais juridiniais asmenimis, užsienio juridinių asmenų užsakymais, sąskaitomis-faktūromis, liudytojų parodymais ir t. t. Tačiau visi šie duomenys savaime nepatvirtina, kad nuteistasis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašydamas sutartis su kitais juridiniais asmenimis, iš anksto suvokė, jog su jais nebus atsiskaitoma ar nebus įvykdytos kitos prievolės. Visi aukščiau minėti duomenys patvirtina tik tiek, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir, vykdydamas savo tiesiogines teisėtas darbines funkcijas, šios bendrovės vardu sudarinėjo sutartis su kitais juridiniais asmenimis. 2003 m. balandžio 8 d. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėta įmonė veiklą tęsė ir toliau. Vien tai, kad po apelianto atleidimo bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais, nesudaro pagrindo konstatuoti sukčiavimo sudėties jo veiksmuose, nes bendrovės neatsiskaitymas su kreditoriais yra civilinių teisinių santykių reguliavimo dalykas ir bendrovės įsipareigojimai negali būti priskiriami jos vadovui. Tai yra elementarus bendrovės, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, ir jos valdymo organų netapatinimo principas. Maža to, iki nuteistojo atleidimo, visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris buvo įgytas pagal su kitais juridiniais asmenimis sudarytas sutartis, jis perdavė jos savininkui F. L. pagal priėmimo-perdavimo aktus, kurie buvo prijungti prie bylos. Šie turto priėmimo-perdavimo aktai, kaip, beje, ir kiti įmonės akcininko F. L. sprendimai, nėra pripažinti suklastotais ar kitais pagrindais negaliojančiais dokumentais, todėl juose fiksuojami faktai yra nenuginčyti ir yra tikri. Taigi, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nuteistasis apgaule užvaldė turto priėmimo-perdavimo aktuose nurodytą turtą. Be to, minėtus turto priėmimo-perdavimo aktus teismas tik išvardijo, tačiau jų visumoje kartu su kitais įrodymais ir atskirai nevertino, todėl pažeidė BPK 20 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo, kaip jam inkriminuoto nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, taip pat nepagrįsta, nes ją nulėmė netinkamas liudytojų įrodymų vertinimas. Teismas pagal byloje esančius liudytojų parodymus pripažino, kad F. L. buvo tik statytinis, neva, vykdęs tik nuteistojo nurodymus, kadangi pats nebūtų sugebėjęs įsigyti bendrovės dėl lėšų stygiaus ir atlikti bendrovės valdymo veiksmų dėl neišprusimo. Šiai išvadai konstatuoti teismas rėmėsi liudytojos J. L. parodymais ir nurodė, esą, ši liudytoja patvirtino, kad F. L. negalėjo sukurti firmos, nes nesimokė, nemokėjo lietuviškai, neturėjo pinigų. Tačiau liudytoja J. L., apklausiama 2010 m. lapkričio 16 d. Molėtų rajono apylinkės teisme teismo posėdžio metu, nurodė, kad ji nežino, ar F. L. turėjo pinigų toje vietoje, kur dirbo. Šie parodymai, skelbiant bylos medžiagą, buvo pagarsinti teismo posėdyje. Širvintų rajono apylinkės teisme minėta liudytoja teigė, kad F. L., jos nuomone, negalėjo įkurti firmos, nes jaunystėje nesimokė. Akivaizdu, kad teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, juos interpretavo taip, kad būtų lengviau grįsti apeliantui pareikštą kaltinimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Kad F. L. negalėjo įkurti firmos tėra liudytojos prielaida. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto duotų paaiškinimų, kad savo idėją įkurti įmonę F. L. išdėstė jam, kaip turinčiam patirties vadovavimo ir krovinių pervežimo srityje. Jis ir pasiūlė nuteistajam vadovauti jo įmonei, nes, matyt, pats suprato, kad turi išsilavinimo spragų. Arba buvo iš anksto gerai suplanavęs padaryti tai, už ką be pagrindo yra apkaltintas ir nuteistas apeliantas. Teismo išvada, kad F. L. neturėjo pinigų neatitinka tikrovės, nes F. L., dirbdamas apelianto ūkyje, uždirbo virš 50 000,00 litų, ką skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Apelianto įsitikinimu, netinkamai įvertinti ir liudytojo G. A. parodymai. G. A. teigė, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo jis nežinojo, kad pirkėjas bus F. L.. Tačiau pats G. A. dar likus kelioms savaitėms iki sandorio sudarymo, dėl sandorio sudarymo kreipėsi į Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarę R. D. ir jau tada nurodė, kad akcijų pirkėjas bus F. L.. Teisme G. A. taip pat patvirtino, kad, kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą, visą laiką buvo du žmonės. Jau pirmo susitikimo metu sužinojo, kad akcijas pirks F. L., o K. bus įmonės direktoriumi. Pas notarą dokumentus pasirašė ir notarui užmokestį sumokėjo būtent F. L.. Būtent F. L. jam sumokėjo ir už parduodamas akcijas. Analogiškas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja V. A.. Beje skundžiamame nuosprendyje jos parodymai surašyti ne tokie, kokius ji davė teisme. Apelianto teigimu, teisme liudytoja patvirtino, kad K. pirmą kartą pamatė ir jo vardą sužinojo tik pas notarę. Apie akcijų pardavimą su klientais kalbėjo vyras. Kas konkrečiai pirks akcijas, ji sužinojo tik akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos notarės R. D. parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad jeigu ji patvirtino sandorį, reiškia jai sandorio šalių, tame tarpe ir F. L., veiksnumas įtarimų nesukėlė. Prieš tvirtindama sandorius, ji visą laiką pabendrauja su sandorio šalimis, kad įsitikintų, ar žmonės išties supranta, ką pasirašo. Jei kažkas jai sukelia įtarimų, ji sandorio netvirtina. Šiuo atveju, jokių įtarimų jai niekas nesukėlė.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino liudytojų, kartu su F. L. dirbusių asmenų A. K., A. N., J. V., R. Č., K. K. parodymų, kurie patvirtino, kad F. L. buvo normalus žmogus, dirbo ūkvedžiu, girto jo niekada nematė. K. K. patvirtino ir tai, kad jam F. L. yra sakęs, kad nori kurti krovinių pervežimo įmonę, teiravosi ar jis neturi „profesionalo teisių“. Teismas taip pat nevertino liudytojos D. K. (gydytoja, pas kurią lankydavosi F. L.) parodymų, kuri taip pat patvirtino, kad jos pacientas F. L. buvo normalus žmogus, nepanašus į asocialų asmenį. Liudytoja A. F. nurodė, kad F. L. yra pats savarankiškai išsimokėtinai pirkęs televizorių ir muzikinį centrą už beveik 2000,00 Lt (t. 20, b.1. 28). Liudytoja D. K. taip pat patvirtino, kad F. L. nebuvo panašus į asocialų žmogų. Liudytojai A. K., B. V., A. P. nurodė, kad komerciniuose santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie bendravo ne tik su K. J., bet ir su F. L.. Aptarti liudytojų parodymai, apelianto vertinimu, paneigia teismo išvadas dėl F. L., kaip statytinio statuso, dėl jo - K. J., kaip nusikaltimo organizatoriaus, vaidmens ir kitas nuteistąjį kaltinančias aplinkybes.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai vertino ir rašytinius įrodymus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimus, priėmimo - perdavimo aktus, kurie paneigia jo kaltę dėl sukčiavimo savo ir kitų asmenų naudai įgyjant didelės vertės turtą. Apeliantui neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, kad jis turėjo tuščių lapų su F. L. parašais ir galėjo juos užpildyti, siekdamas pridengti savo neteisėtus veiksmus, o kalbėdamas apie 2003 m. sausio 29 d., 2003 m. vasario 6 d., 2003 m. kovo 27 d., 2003 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimus, teismas laikė juos nepatikimais, remdamasis prielaida, kad apeliantas turėjo tuščių blankų su F. L. parašais, todėl tikėtina, jog juos parengė siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką. Nuosprendyje negali būti tokių teiginių, kaip „tikėtina“, „galėjo“, kadangi apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas. Byloje surinktais įrodymais turi būti neginčijamai įrodyta, kad apeliantas turėjo tuščių popieriaus lapų su F. L. parašais ir tuose popieriaus lapuose įrašė sau naudingus duomenis. Tačiau duomenų dėl minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimų, priėmimo-perdavimo aktų suklastojimo byloje nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno įrodymo (fakto), kuriuo remiantis padarė išvadą, kad asmeniui vardu „R.“ nurodymus atlikti jam inkriminuotus veiksmus davė ar su užsienio įmonėmis dėl krovinių pervežimo telefonu tarėsi būtent apeliantas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, neva apeliantas buvo dirbtinai apkaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., t. y. neva tariamą nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su dar dviem ar daugiau asmenų: F. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „R.“ ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais (nežinomais) asmenimis. Be to, apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės draudžia įkaltinti tokį atsakomybę kvalifikuojantį ar sunkinantį požymį kaip bendrininkavimas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmeniu, kuriam paskelbta paieška (2006 m. lapkričio 21 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-745/2006). Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje pats asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (F. L.), jis negali būti įvardijamas ir tariamu kito asmens bendrininku. Apelianto įsitikinimu, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei teisme visiškai nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad F. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu R. ar dar kažkokie kiti kaitinime minimi nežinomi asmenys turi visus būtinus nusikaltimo subjekto požymius: amžių, pakaltinamumą ir t. t. Todėl bendrininkavimo požymis nuteistajam inkriminuotas visiškai nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 ir 5 p.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 1 d., civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą“, t. y. kuris materialia prasme patyrė žalą, o procesine prasme - pareiškė civilinį ieškinį. Tačiau kaltinamajame akte, o vėliau ir bylos nagrinėjimo teisme metu šis principinis teisinis reglamentavimas, apelianto įsitikinimu, išsaugotas tik dviem atvejais - teisingai civiliniais ieškovais pripažintos tik M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. K. įmonė. Visais kitais atvejais civiliniais ieškovais pripažintos ne civilinius ieškinius pareiškusios įmonės, o jų įgalioti atstovai - fiziniai asmenys. Todėl išnagrinėjus bylą pirmąja instancija, taip ir liko neišspręsta situacija, kai asmenys, kurie formaliai pripažinti civiliniais ieškovais, nėra ir negalėjo tokiais būti, o juridiniai asmenys, kurie patyrė turtinę žalą, civiliniais ieškovais pripažinti nebuvo. Be to, beveik visuose baudžiamojoje byloje pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nėra nei nurodyti, nei, tuo labiau, pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovų išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus; kai kuriuose ieškiniuose nenurodyta net ieškinio suma, o taip pat yra kitų trūkumų, todėl vien jau dėl minėtų trūkumų civiliniai ieškiniai negalėjo būti tenkinami.
Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas taip pat nuteistas už tariamai tęstinio nusikaltimo padarymą, tačiau jo įsitikinimu, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2007 m. balandžio 20 d. nutartis kasacinėje byloje 2K-3307/2007) leidžia pagrįstai abejoti tokiu tariamų nuteistojo veiksmų kvalifikavimu. Apeliantas nurodo, kad jam įkaltinti veiksmai nėra analogiški savo pobūdžiu, laiko požiūriu pakankamai nutolę vienas nuo kito, įkaltinama skirtingiems asmenims padaryta žala, skirtingas įkaltinamų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo mechanizmas bei, galiausiai, ir jam įkaltinama tyčia nėra vieninga. Vienais atvejais jis apkaltintas tariamai nusikaltęs savo ir F. L. naudai (pvz., tariamas sukčiavimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), kitais atvejais - savo, F. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „R.“ naudai (pvz., tariamas sukčiavimas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), dar kitais atvejais - savo, F. L., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „R.“ ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai (pvz., tariamas sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu); galiausiai, K. J. kaltinamas ir tam tikras veikas padaręs išimtinai vien tik savo naudai (pvz., tariamas sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu). Taigi, net darant prielaidą, kad apeliantas nuteistas pagrįstai, jam negali būti įkaltinama tariamai tęstinė nusikalstama veika. Visos jam inkriminuotos tariamai nusikalstamos veikos baudžiamosios teisės požiūriu turi būti vertinamos kaip savarankiškos pavienės nusikalstamos veikos, o ne vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo pradėta 2003 metais ir šis tyrimas tęsiasi jau dešimt metų. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama jau ketvirtą kartą. Apeliantas dėl tokios ilgos tyrimo eigos nekaltas, kadangi nuo pareigūnų nesislėpė ir netrukdė tyrimui. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pernelyg ilgas bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikas yra laikomas kaltinamojo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią terminą pažeidimu, o viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių, yra bausmės sumažinimas kaltinamajam. Todėl net ir darant prielaidą, kad apeliantas yra nuteistas pagrįstai, jam paskirta bausmė turėtų būti žymiai švelnesnė (Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bylose Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beek v. Norway, no 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tarnas Kovacs v. Hungary, no. 67660101, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005, Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007 ir kiti bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 2K-I02/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčijama nuteistojo kaltė, jo, kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus, vaidmuo keliamas inkriminuoto bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „R.“ ir F. L., kuris iki šiol nėra surastas, pagrįstumo, taip pat veikos kvalifikacijos klausimai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad K. J. dalyvavo tęstinio, Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padaryme ir buvo šio nusikaltimo padarymo bendrininkų grupėje organizatorius, o jo veika pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota tinkamai.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą tęstinę, Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, juos palyginus tarpusavyje, o ne vadovaujantis išimtinai vienu kuriuo nors įrodymu.
Akcentuotina, kad po nuteistajam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, padarymo praėjo daugiau negu dešimtmetis ir Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos apibrėžimas kito (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d., (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija). Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistojo atžvilgiu taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas - Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., numatantis, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, ir toks asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin. 2000, Nr. 89-2741) redakcija). Pažymėtina, kad tiek šiuo metu, tiek anksčiau galiojęs baudžiamasis įstatymas už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., BK 182 str. 2 d. taikymo ir tęstinio nusikaltimo
Apeliaciniame skunde K. J. nesutinka, kad buvo tęstinės nusikalstamos veikos organizatorius, teigdamas, kad pats nieko neorganizavo, o tik teisėtai ir pavyzdingai vykdė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas.
Savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio, numatančio bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, prasmę bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, o tokios grupės (nebūtinai organizuotos ar nusikalstamo susivienijimo) įvykdytos nusikalstamos veikos bendrininkai yra: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatoriumi yra: 1) asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą, 2) asmuo, subūręs nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavęs ar koordinavęs jo narių veiklą, arba – 3) asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi, pagal baudžiamojo įstatymo pateiktą organizatoriaus apibrėžimą sugrupuoti jį apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs, todėl, jei kaltininkas parengė nusikalstamą veiką ar jai vadovavo, to pakanka, kad jo veika bendrininkaujant būtų kvalifikuojama kaip organizatoriaus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K–469/2008).
Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą bei liudytojų parodymus nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai K. J. pripažino nusikalstamos veikos organizatoriumi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad F. L. buvo tik statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o vėliau direktorius, nes neturėjo įmonės, užsiimančios tarptautiniu krovinių pervežimu, veiklos organizavimui reikalingų įgūdžių, išsilavinimo nei patirties, o taip pat ir lėšų jos įsigijimui.
Kad F. L. turėjo išsilavinimo spragų, apeliaciniame skunde sutinka ir pats nuteistasis. Iš F. L. socialinio draudimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad jis 2002 m. balandžio 8 d. priimtas į K. J. ūkį pagalbiniu darbininku (t. 3, b. l. 52). 2002 m. balandžio 9 d. darbo sutarties Nr. 1 kopija, patvirtina, kad K. J. priėmė į darbą F. L. pagalbiniu darbininku trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui, dirbti pusę darbo dienos, nustatant, jo mėnesinį atlyginimą – 215,00 Lt (t. 3, b. l. 53). Ignalinos rajono notarų biure 2001 m. lapkričio 19 d. patvirtintas F. L. įgaliojimas K. J. trejiems metams vesti F. L. paveldėjimo bylą, mirus jo motinai, atstovauti jį visose įstaigose, teisme bylose dėl žemės Ignalinos rajone (t. 14, b. l. 199). Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad asmuo net neturėjo pakankamų įgūdžių ir galimybių pats asmeniškai susitvarkyti paveldėjimo reikalus, o tam jam buvo reikalinga K. J. pagalba. Vilniaus miesto Spalio rajono teismo 1976 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu F. L. buvo pripažintas kaltu pagal tuometinį BK 212 str. 1 d. Nuosprendyje nurodyta, kad F. L. nuo 1976 m. kovo 3 d. gyveno bendrabutyje G. Vilties 1a, Vilniuje, be registracijos, niekur nedirbo (t. 3, b. l. 40-42). Palangos miesto teismo nuosprendžiu 1984 m. liepos 10 d., F. L. pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio BK 16, 98 str. 1 d. (Smulkusis valstybinio ar visuomeninio turto grobimas), už tai, kad iš parduotuvės Palangoje kėsinosi pagrobti 0,5 litro degtinės „Žvejų“, tačiau buvo sulaikytas; jis niekur nedirba, yra chroniškas alkoholikas, buvo baustas už smulkųjį valstybinio turto grobimą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (t. 3, b. l. 37). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, F. L. pripažintas kaltu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad F. L. yra lenkas, naudojosi vertėjo paslaugomis, o tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo nemokėjo valstybinės kalbos tokiu lygiu, kuris leistų jam nevaržomai sudarinėti sandorius ir užsiimti klientų paieška. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas asmuo netgi pasirašinėdavo ne lotyniškais rašmenimis, o rusiška kirilica, kirilica dokumentuose įrašydavo ir savo vardą bei pavardę (pavyzdžiui: t. 2, b. l. 35-37). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose nustatytas faktais, o taip pat liudytojos J. L. parodymais, kad F. L. negalėjo sukurti firmos, nes buvo nemokytas, baigęs tik septynias klases, ir nemokėjo lietuviškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kadangi juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja F. L. sesuo J. Č. parodė, kad brolis nuo mažens yra neįgalus. Jis turėjo galvos traumą, todėl mokėsi blogai, vos baigė rusų septynmetę mokyklą, todėl negalėjo įkurti įmonės. Nekalbėjo lietuviškai, tik rusiškai ir lenkiškai, o lietuviškai mokėjo tik pasirašyti. Jis sunkiai susirasdavo darbą, buvo baustas administracine tvarka ir ne kartą teistas.
Pažymėtina, jog liudytoja J. L. taip pat nurodė, jog F. pinigų akcijoms nupirkti neturėjo, jis neturėjo iš ko gyventi, ateidavo paprašyti pavalgyti, pinigų kelionei.
Iš banko „(duomenys neskelbtini)“ F. L. kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad K. J. laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 10 d. iki 2003 m. rugsėjo 28 d. F. L. pervedė pinigų sumas už atliktus darbus bendrai 55 550,00 Lt sumai. (t. 3, b. l. 124-127, t. 15, b. l. 59-62). Vis dėlto tai nėra pagrindas konstatuoti, kad asmuo turėjo pakankamai lėšų įmonės įsigijimui. Teismo posėdžio metu liudytojas H. J. nurodė, jog pažinojo F. L., nes su juo dirbo pas K. J.. Apie įmonės kūrimą F. L. niekada nekalbėjo, nors dirbant pas kaltinamąjį, jie visą laiką buvo kartu. Liudytojas nurodė, kad F. L. buvo alkoholikas. Kauno rajone H. J. atsidūrė, kai F. pakvietė važiuoti kartu pas K. J.. H. J. ir F. L. gyveno vietoje, kur vyko statybos, o dirbo už valgymą ir galvojo, kad vėliau K. J. jiems sumokės, bet paskui davė liudytojui tik 20 Lt traukinio bilietui. Liudytojas H. J. banke sąskaitos neatsidarė ir nieko nerašė. Kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo sąskaita, sužinojo tik teisme. Kad yra sąskaitos ir įplaukos jis nežinojo, nieko neėmė. Vieną kartą J. pasirašė užeigoje, o ką - nežino. AB bankas „(duomenys neskelbtini)” 2005 m. balandžio 4 d. rašte nurodyta, kad H. J. 2002 m. spalio 4 d. prašė atidaryti jam sąskaitą LTL ir USD, pageidavo gauti ElitoCard kortelę (t. 3, b. l. 157). Iš H. J. mokėjimo kortelės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB bankas “ (duomenys neskelbtini)”, Kauno filiale, išrašo matyti, kad sąskaita buvo atidaryta 2002 m. spalio 4 d. ir, kad laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2004 m. rugsėjo 4 d. į šią sąskaitą buvo pervesta 74 355,00 Lt ir iš jos kortele per bankomatus (esančius Kaune, Lukšio g., Kovo 11-osios, Nepriklausomybės a., R. Kalantos g., Juozapavičiaus pr.) nuimta 74 375,00 Lt. Visos įmokos į šią sąskaitą buvo padarytos iš ūkininko K. J. sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banko Kauno filiale (t. 3, b. l. 157, 159-165). Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl to, kad F. L. realiai disponavo jo banko kortelėje buvusiomis lėšomis, dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog F. L. neturėjo lėšų įmonės įsigijimui. Juo labiau, kad ir liudytoja V. A. nurodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” pirkimo su G. A. tarėsi K. J.. Apie tai, kad įmonę perka kitas asmuo ji sužinojo tik prieš einant pas notarą. Pinigus automobilyje už įmonę perdavė K. J., o F. L. tik sėdėjo šalia. Vėliau jie nuėjo pas notarą ir sudarė pirkimo – pardavimo sandorį. Nors G. A., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme teigė, kad pinigus gavo iš F. L., šie jo parodymai prieštarauja liudytojos V. A. parodymams bei kardinaliai skiriasi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dėl to tikėti šio liudytojo teisme duotais parodymais nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, neva liudytojos V. A. parodymai nuosprendyje surašyti ne tokie, kokie užfiksuoti teismo posėdžio protokole, teismo posėdžio protokolo turinys to nepatvirtina.
Pažymėtina, kad notarės R. D. parodymai reikšmingi tik tuo aspektu, kad F. L. išvaizda jai nesukėlė jokių abejonių dėl jo veiksnumo, o D. K. tik nurodė, kad F. L. buvo paprastas žmogus, nepanašus į asocialų asmenį. Pažymėtina, kad liudytojas R. Č. nurodė ir tai, kad su F. negerdavo, bet F. išgerdavo. Liudytojas J. V. yra susijęs su K. J. giminystės ryšiais. Iš apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų, tik K. K. teigė, neva kartą pietaujant su F., jis liudytojui sakė, kad nori savo įmonę atsidaryti ir klausė, ar K. K. turi visas vairuotojo kategorijas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymai niekaip nepatvirtina, kad F. L. turėjo galimybes ir įgūdžius, reikalingus įmonės įsigijimui ir valdymui.
Kolegijos neįtikina apeliacinio skundo teiginiai, kad K. J., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu vystė savo nuosavą kaimo turizmo verslą, turėjo ūkininko ūkį, reikiamą patirtį ir įgūdžius bei lėšas įmonės, užsiimančios tarptautiniu krovinių pervežimu įsigijimui, sutiko padėti F. L., menko išsilavinimo ir intelektinių gebėjimų asmeniui, nemokančiam valstybinės kalbos, ne kartą teistam ir dirbančiam nuteistojo ūkyje pagalbiniu darbininku, pradėti vystyti nuosavą tarptautinių krovinių pervežimo verslą, už tai gaudamas tik 1800,00 Lt atlyginimą ir net netapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Bylos medžiaga patvirtina, kad beveik visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys, kurių pagrindu buvo įgytas kitiems asmenims priklausantis turtas, buvo pasirašytos arba K. J., arba F. L. K. J. būnant kartu su juo ir sakant, kur pastarasis turi pasirašyti. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta F. L. vardu, vėliau paskiriant jį įmonės vadovu, tik siekiant padėti K. J. išvengti gresiančios atsakomybės.
Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytus daiktus, turėtus savo, kaip direktoriaus, žinioje, priėmimo-perdavimo aktais (t. 14 b. l. 72-77) perdavė F. L., kolegijos nuomone, tai neįrodo, jog šie daiktai realiai buvo perduoti F. L.. Liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad F. L. buvo pasirašęs ant tuščių popieriaus lapų ir jais disponavo kiti asmenys, konkrečiai - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo „R.“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino minėtų dokumentų įrodomąją reikšmę. Pažymėtina, kad minėtus dokumentus K. J. pateikė tik po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nors prieš tai byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Akcentuotina ir tai, kad pateikus nurodytus dokumentus, 2003 m. gruodžio 22 d. K. J. pateikė kitus papildomus dokumentus, neva įrodančius, kad K. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo baldus, o taip pat F. L. pasirašytą garantiją, jog už 400,00 Lt paskolą jis K. J. kaip garantiją palieka televizorių „Sony“ (t. 14, b. l. 22-24). Akcentuotina, kad minėti dokumentai buvo pateikti jau po to, kai K. J. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata (t. 14, b. l. 189-195). Vien ta aplinkybė, kad šie dokumentai nėra pripažinti suklastotais ar netikrais, nėra besąlygiškas pagrindas vadovautis jais kaip įrodymais, paneigiančiais nuteistojo kaltę.
Be to, teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau, jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimą (kasacinė nutartis 2K-170/2011).
F. L. ir nenustatyto asmens vardu „R.“ atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas 2005 m. birželio 23 d. nutarimu, nuo 2003 m. liepos 2 d. paskelbta F. L. paieška (t. 1, b. l. 105-106, t. 3, b. l. 9-11). Nagrinėjamu atveju, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad tiek F. L., kuris šiuo metu yra miręs, tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo „R.“ buvo sulaukę baudžiamajai atsakomybei atsirasti reikalingo amžiaus. F. L. išvaizda ir asmenybė bylos duomenimis yra nustatyta, o apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „R.“ išvaizdą, bei amžių duomenų suteikia liudytojų parodymai. Liudytojas A. K. parodė, kad maždaug 2003 balandžio mėnesio viduryje jis davė skelbimą į laikraštį, kad jo vadovaujama firma pirktų transporto priemonę, kuri turėtų galiojančią licencinę kortelę tarptautiniam krovinių pervežimui. Labai greitai jam į mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, jo mobilaus telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), kuris kalbėjo lietuviškai su rusišku-lenkišku akcentu, balsas vidutinio amžiaus žmogaus. Jis pasakė, kad sutinka parduoti mašiną, jeigu be jo bus sutvarkyti visi pirkimo-pardavimo reikalai, nes jis neturi laiko, be to, jis pasakė, kad reikės palikti užstatą. Tas vyriškis davė kitą mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad atvažiavus į Vilnių, reikės juo paskambinti, tai jo pavaduotojo ar tai vadybininko telefonas ir su juo tartis dėl pardavimo reikalų. Kitą dieną Vilniuje paskambino nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyriškis, jis pasakė, kad yra „R.“ ir jog reikia važiuoti į aikštelę, kuri yra važiuojant iš Kauno ir įvažiavus į Vilnių, jis bus prie vilkiko „MAN“ be priekabos. Nuvykęs į nurodytą vietą, A. K. pamatė vyriškį, apie 35 metų amžiaus, stovintį prie „MAN“ vilkiko, kuris prisistatė „R.“ vardu. „R.“ pasakė, kad labai skuba, jis padavė liudytojui kasos pajamų orderį serija LAB Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neužpildytas, ant jo buvo viršuje uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)” rekvizitų antspaudas ir apačioje prie grafos “Vyr. finansininkas” ir “Gavo kasininkas” uždėtas antspaudėlis “Direktorius F. L.” ir šalia parašai, sakydamas, kad A. K. turi pats jį užpildyti, užregistruoti automobilį, o vėliau jį nuimti nuo įskaitos ir visus dokumentus kartu su mašina grąžinti jam. Taip pat jis perdavė kelis tuščius baltus lapus, ant kurių buvo viršuje kampe uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)” antspaudas su rekvizitais ir antspaudu. A. K. „R.“ davė 1300,00 Lt užstatą ir viską sutvarkė kaip pasakė „R.“, tačiau vėliau „R.“ susitikti atsisakė ir negrąžino užstato bei nepardavė automobilio.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į bendrovės transportą pylė kurą du kartus. Pirmą kartą - kai važiavo paimti aliuminio krovinio iš Rygos, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas „R.“ davė kuro užpylimui „(duomenys neskelbtini)“ kortelę ir grynų pinigų apie 800,00 litų. Antrą kartą važiuodamas paimti krovinio - aliuminio lydinių iš Talino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas „R.“ davė jam „(duomenys neskelbtini)“ kuro užpylimo kortelę ir grynų pinigų apie 1200,00 litų, sakydamas, kad minėta „(duomenys neskelbtini)“ kortelė gali būti negaliojanti ir tada sakė užsipilti kuro už grynus pinigus. Liudytojas, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vilkiku „Mercedes Benz“ su puspriekabe atvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) prospekte, Vilniuje, užsipylė kuro į vilkiką ir norėjo atsiskaityti už jį „(duomenys neskelbtini)“ kortele, tačiau degalinės darbuotojas pasakė, kad ši kortelė yra pasibaigusi ir pagal ją už kurą atsiskaityti negalima, tada V. S. atsiskaitė grynais pinigais. Minėtą kortelę jis sugrąžino vadybininkui „R.“ ( t. 10, b. l. 62-63).
Liudytojas V. S., kuris šiuo metu yra miręs, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2003 metų kovo viduryje jis ieškojo darbo ir laikraštyje „Alio reklama” perskaitė skelbimą, kad firmai reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai. Paskambinus į tą firmą, atsiliepė vyras ir liepė atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)” gamyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į 27-ą kabinetą. Nuvykus nurodytu adresu, vyriškis prisistatė vardu K. ir pasakė, jog firma yra nauja, dar besikurianti ir, kad reikės vežti krovinius tarptautiniais reisais. Liudytojas parašė pareiškimą dėl priėmimo į darbą ir atidavė savo „Sodros” knygelę K. Po to, K. pasakė, kad paskambins, kai reikės vežti krovinį. Maždaug po pusantros savaitės, pastarasis paskambinęs jam į mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė atvykti į ofisą. Atvykus, šis paprašė padėti suremontuoti jų firmos vilkiką „Renault”, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. S. vilkiką suremontavo. 2003 m. balandžio 13 d. V. S. paskambino vyriškis ir prisistatė nauju UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku „R.“, kuris pasakė, kad K. jau nedirba. R. liepė 14-ą dieną, 21.00 val., atvažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)” gamyklos, nes reikės vežti krovinį. Nurodytoje vietoje jį pasitiko vyriškis, prisistatęs „R.“, jis buvo neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, maždaug nuo 30 iki 40 metų amžiaus, buvo apsirengęs rudos spalvos puspalčiu, veido gerai neįsižiūrėjo, nes jau buvo tamsu. „R.“ padavė dokumentus su kuriais reikės vežti krovinį iš Rygos, tai buvo „CARNET TIR“, CMR, draudimas, licencija ir kiti dokumentai, ir liepė važiuoti prie automobilio, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) prospekte. Ten buvo vilkikas „Renault” su puspriekabe, vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paklausus, kur šios mašinos vairuotojas, „R.“ pasakė, kad viskas tvarkoj, vairuotojas ilsisi. „R.“ sakė, kad krovinį iš Rygos reikės atvežti į Vilnių ir toliau jį veš kitas vairuotojas. Tada „R.“ davė mobilaus ryšio telefoną „Siemens A-35”, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Numeris, kuriuo reikėjo skambinti vadybininkui „R.“, jo duotame telefone buvo užprogramuotas „K.” vardu. Po to V. S. išvažiavo į Rygą. Pakeliui į duotą telefoną dažnai skambino „R.“ ir klausinėjo, kuri jis yra. Rygoje į vilkiką pakrovė krovinį - aliuminio lydinius, pagal dokumentus šį krovinį reikėjo nuvežti į Vokietijos firmą. Tą pačią dieną po pietų jis su kroviniu kirto Latvijos- Lietuvos sieną per Kalvių muitinės postą. Jam paskambino „R.“ ir liepė važiuoti į Vilnių ir dar bevažiuojant paklausė, ar V. S., iškart atvažiavus, negalėtų su kita mašina važiuoti į Taliną. V. S. sutiko. „R.“ liepė su kroviniu atvažiuoti į tą pačią aikštelę (duomenys neskelbtini) prospekte, iš kur išvyko. „R.“ laukė aikštelėje, buvo apie 22 val. 20 min. Toje aikštelėje buvo daugiau krovininių automobilių. „R.“ buvo vienas, jis liepė atiduoti visus mašinos bei krovinio dokumentus ir iškart davė naujus dokumentus vežti krovinį iš Talino. Jis sakė, kad tai labai skubus krovinys. Kartu su „R.“ pavažiavo maždaug pusę kilometro link miesto centro, kur stovėjo kitas vilkikas „Mercedes Benz“. „R.“ davė jo raktelius ir V. S. iš karto išvažiavo į Taliną. „R.“ vėl liepė atvežti krovinį į Vilnių, nes toliau jį veš kitas vairuotojas. „R.“ sakė, kad taip daro todėl, kad ilgai nebuvo užsakymų ir todėl reikia užsidirbti ir kitiems vairuotojams. Kitą dieną apie pietus liudytojas buvo Taline, kur greitai pakrovė krovinį - aliuminio lydinius, kurį pagal dokumentus reikėjo nugabenti į Vokietiją. Važiuojant į priekį ir grįžtant, jam į mobilų telefoną skambinėjo „R.“, klausinėjo apie vairuotojo judėjimą, vairuotojas taip pat skambindavo „R.“. Latvijos – Lietuvos sieną su kroviniu kirto Kalvių muitinės poste. Apie 16 val. 15 min., atvažiavo į Vilnių, į tą pačią aikštelę, kaip ir pirmą kartą. „R.“ pasitiko vienas, pasakė, kad toliau krovinį veš kitas vairuotojas, dėl to jam vėl atidavė visus dokumentus, mobilų telefoną. „R.“ su mašina ir kroviniu paliko aikštelėje, kito vairuotojo nematė. „R.“ pasakė, kad praneš, kai reikės vežti kitą krovinį. Už krovinio pervežimą su juo atsiskaitė „R.“, po reiso į Taliną - davė grynais pinigais 800,00 Lt, t. y. už vežimą iš Rygos -300,00 Lt ir už vežimą iš Talino - 500,00 Lt. Po to, jis daugiau „R.“ nematė, telefonu niekas neatsiliepdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)” liko jo “Sodros” knygelė, kurią vėliau rado savo pašto dėžutėje voke, ant voko buvo parašytas siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)”. Sodros knygelėje atžymos apie tai, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”, nebuvo.
Liudytojas V. S. parodė, kad jis 2003 metų balandžio mėnesio pradžioje per skelbimą laikraštyje „Alio reklama” įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)”. Į darbą jį priėmė direktorius K., kuris taip pat davė mobilųjį telefoną ir pasakė, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)” telefonas, jo numeris buvo (duomenys neskelbtini). K. buvo davęs savo kontaktinį mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Po to, K. davė jam įgaliojimą atvežti iš Šilutės dvi tentines automobilių priekabas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiku „Mercedes Benz“, per du kartus V. S. atvežė iš Šilutės minėtas priekabas, kurias pastatė į aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia Kelių policijos, kur savo transportą laikė UAB „(duomenys neskelbtini)”. Vėliau paskambino K. ir pasakė, kad reikės vežti krovinį iš Talino. V. S. su K. susitiko aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jam K. perdavė krovinio vežimo dokumentus. K. pasakė, kad krovinį reikės atvežti į Vilnių ir susiskambinti su juo telefonu. Be to, K. pasakė, kad susipyko su UAB „(duomenys neskelbtini)” savininkais dėl kažkokios priekabos, kuri ilgai nevažinėjo ir dėl to firma turėjo nuostolių. Dar pasakė, kad kai vairuotojas V. S. grįš iš reiso, jis nedirbs ir jį su kroviniu sutiks kitas žmogus - firmos vadybininkas. V. S. paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)” vilkiką „Mercedes Benz“ su priekaba, nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kurioje K. pripylė degalų ir tenai su juo išsiskyrė. Jis vienas išvažiavo į Taliną. Pakeliui ir važiuojant atgal, mobiliuoju telefonu jis K. siuntė žinutes apie savo judėjimą. Taline į jo vilkiką su priekaba buvo pakrautas krovinys – aliuminio lydiniai, kuris turėjo būti nuvežtas į Vengriją. Atvykęs su kroviniu į Vilnių, V. S. paskambino į K. telefoną, tačiau atsiliepė ne K., o kažkoks vyriškis, kuris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prospekto galą, į aikštelę, esančią už „(duomenys neskelbtini)” degalinės. Jam atvažiavus į nurodytą aikštelę, maždaug po penkiolikos minučių priėjo vyriškis, apie 30 metų amžiaus, „ryžos” spalvos plaukais, su akiniais, maždaug 170 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs su ilgu pilkos spalvos lietpalčiu. Jis prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)” vadybininku „R.“ ir paprašė perduoti visus krovinio ir vilkiko dokumentus jam, sakydamas, kad toliau krovinį veš kitas vairuotojas, po to už kelionę sumokėjo 500,00 Lt ir pasakė, kad važiuotų namo ir ilsėtųsi. Atvažiavusi jo žmona taip pat matė minėtą vadybininką, jis liko aikštelėje su vilkiku ir kroviniu, jokio vairuotojo, kuris turėjo nuvežti krovinį, nesimatė. Po savaitgalio V. S. skambino ir ieškojo UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovų, tačiau nieko nepavyko surasti, telefonai buvo išjungti (t. 9, b. l. 13-14, 27, 30-31, 39-40).
Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog apie nusikaltimo bendrininką – asmenį vardu „R.“ nėra nieko nežinoma ir, kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiklą, susitarimo su nuteistuoju bei jų tyčios bendrumo. Nurodyti liudytojai viso proceso metu nuosekliai parodė, kokius konkrečius veiksmus atliko K. J. bei asmuo vardu „R.“. Nusikalstamos veikos pobūdis, vienas po kito sekę suderinti, nenutrūkstami veiksmai, nusikalstamos veikos pasekmės rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų bendrais veiksmais, turint vieningą tyčią ir siekiant vieno tikslo – panaudojant apgaulę įgyti svetimą, kitiems asmenims priklausiusį turtą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su F. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „R.“. Nors telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. tariamai buvo perdavęs F. L. ir nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet 2003 m. balandžio 8-11 d. kalbėjosi su vairuotojais tuo telefonu. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta pateiktos 2003 m. kovo 1 d. – 2003 m. gegužės 15 d. telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimų išklotinės analizė iš kurios matyti, jog šiuo telefonu nusikaltimo padarymo metu naudojosi K. J., vėliau – nuo 2003 m. balandžio 11 d. - nenustatytas asmuo vardu „R.“ (t. 17, b. l. 132-133 ir priedai). Byloje esančios telefonų skambučių išklotinės rodo, kad iš telefono, kuriuo naudojosi K. J. ir „R.“ 2003 m. kovo 10 d. iki 2003 m. balandžio 24 d. buvo skambinta 20 kartų į Latvijoje esančią firmą „(duomenys neskelbtini)“ ir 13 kartų į Latvijoje esančią firmą „(duomenys neskelbtini)“. Kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma bei K. J. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek F. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo „R.“ veikė bendrai pagal K. J. nurodymus.
Apeliantas teisus teigdamas, kad civilinių sutarčių sąlygų pažeidimas pats savaime baudžiamosios atsakomybės dar nesuponuoja. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, tai, kad kaltininkas neslepia savo asmens tapatybės, nereiškia, jog jis veikia teisėtai, o sandorio sudarymas tėra priemonė įgyvendinti nusikalstamą tikslą (kasacinė nutartis Nr. 2K-508/2012). Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Vienas apgaulės būdų yra, kai, pavyzdžiui, turto savininkas ar kitas iš minėtų asmenų yra įtikinamas, kad už pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bus apmokėta, nors kaltininkas neturi galimybių atsiskaityti ir nesirengia to daryti. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatyti padariniai, ir to nori. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis Nr. 2K–507/2012).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (t. 1, b. l. 112-115) matyti, jog šios įmonės veikla iš esmės buvo susijusi su sausumos kelių transportu, pagalbine ir papildoma transporto veikla, tarptautinėmis ekspeditoriaus paslaugomis, transporto paslaugomis. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, po jos perleidimo F. L., realiai vykdė tokią veiklą, kuriai buvo reikalingos iš nukentėjusių įmonių įsigytos prekės. Pavyzdžiui liudytojas A. K. parodė, kad 2003 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ servisas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekes - padangas, krovinio tvirtinimo diržus ir akumuliatorių. Vėliau buvo gauta informacija, kad kažkas pigiau pardavinėja padangas „Pirelli“, kurias į Lietuvą įvežti teisę turi tik „(duomenys neskelbtini)“ servisas“. Liudytojui buvo perduotas sąrašas tokiu būdu parduotų padangų serijinių numerių, kurie yra individualūs kiekvienai padangai ir, juos sutikrinus su parduotų padangų serijiniais numeriais, buvo nustatyta, kad jie sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktų padangų numeriais. Apie tai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. J., kuris pasakė, kad viską išsiaiškins, kad gal jo vairuotojai galėjo kažką padaryti. Po kelių dienų K. J. jam pasakė, kad neturėtų būti problemų ir niekas padangų neperpardavinėja. Visos PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos padangos skirtos krovininiam transportui, išskyrus padangas, nurodytas 2003 m. kovo 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), šios padangos yra skirtos lengvajam automobiliui (t. 4, b. l. 86-87). Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas K. J. 2003 metais vairuotoju. Tiek vilkiko, tiek puspriekabių padangos buvo senos ir jau lopytos. Kai važiavo į Taliną paimti krovinio - aliuminio lydinių, jam buvo nelabai ramu tiek dėl prasto vilkiko „Mercedes Benz“ techninio stovio, tiek ir dėl senų padangų, tačiau įmonė jų nekeitė. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. S.. Aptartų faktų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dar K. J. vadovavimo laikotarpiu buvo bandoma parduoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas padangas.
Pažymėtina, kad iš 2003 m. vasario 6 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė telefoną SIEMENS - C55 (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 599,00 Lt, SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) be avansinio mokėjimo, planą - (duomenys neskelbtini). Iš 2003 m. birželio 30 d. kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime, pas K. J. name atliktos kratos metu rastas mobilaus ryšio telefono aparatas „SIEMENS“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 86-93), nors minėtas telefonas pagal paties nuteistojo pateiktą 2003 m. balandžio 1 d. priėmimo-perdavimo aktą tariamai buvo perduotas F. L. (t. 14, b. l. 73).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog dalis iš jų buvo pateiktos apmokėti dar K. J. direktoriavimo laikotarpiu, tačiau nebuvo apmokėtos (t. 4, b. l. 152-159).
Iš 2003 m. vasario 26 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos pagrindu perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo K. J., priėmė valdyti ir naudoti odinių baldų komplektą, kurio vertė 13 970,00 Lt, ir įsipareigojo išperkamosios nuomos pagrindu per dvylika mėnesių jį išpirkti, mokant po 970,58 Lt per mėnesį (t. 5, b. l. 20, 23). UAB „(duomenys neskelbtini)” atstovas K. J. iki baldų pilnos vertės išmokėjimo įsipareigojo odinius baldus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 5, b. l. 9). 2003 m. gruodžio 16 d. kratos protokole su fotolentele užfiksuota, kad atlikus kratą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno raj., namo mansardinio aukšto kambaryje rastas svetainės baldų komplektas – dvivietė sofa, du foteliai. Minėti baldai yra rausvos spalvos odos, su mediniais apvadais (t. 5, b. l. 31-33). Iš 2003 m. gruodžio 16 d. K. J. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog odinių baldų komplektą pirko prieš keletą metų iš nepažįstamo asmens Kauno Aleksoto turguje ( t. 5, b. l. 35). Tačiau jau 2003 m. gruodžio 22 d. nuteistasis pateikė sąskaitą-faktūrą, neva įrodančią, kad minėtus baldus jis 2003 m. balandžio 15 d. įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos F. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad K. J. pats sudarė 2003 m. vasario 26 d. išperkamosios nuomos sutartį, žinojo, kokius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiima, tačiau kažkodėl pirko minėtus baldus ir pasistatė juos savo gyvenamojoje vietoje, taip sąmoningai apsunkindamas jų suradimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas bandė paveikti su šiuo epizodu susijusius liudytojus, prašė jų neatpažinti nurodytų baldų.
Iš 2003 m. vasario 27 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo K. J., matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi įsipareigojo aprūpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suskystintomis automobilinėmis dujomis degalinėse, kurių adresai nurodyti sutarties Priede Nr. 1. Sutartyje numatyta, jog atsiskaityti pagal ją reikia iki einamojo mėnesio 10 dienos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą-faktūrą (t. 5, b. l. 157-158). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. birželio 2 d. pareiškime nurodyta, kad pagal aukščiau nurodytą sutartį kuras buvo pilamas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ataskaitas pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J. (t. 5, b. l. 155). Autotransporto priemonių duomenų bazės pažymoje nurodyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini) AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas J. V. vardu (t. 5, b. l. 194). Liudytojas J. V. parodė, kad K. J. yra jo dėdė ir jis naudojosi jam priklausančiu automobiliu „AUDI“ (t. 5, b. l. 192-193).
Pažymėtina, kad kitais atvejais K. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pats arba įpareigodamas kitus asmenis, sumokėdavo dalį pagal įmonės vardu sudarytas sutartis mokėtinų sumų, taip sudarydamas įspūdį, kad įmonė yra moki ir atsiskaitys už įgyjamas prekes. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso (t. 1, b. l. 173), 2002 m. gruodžio 31 d. įmonės pelnas sudarė 6678,00 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kad be sutarčių sudarymo dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar būtų vykdžiusi kokią nors veiklą, iš kurios būtų gavusi pajamas. Akivaizdu, jog K. J., būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo žinoti jos finansinę padėtį bei kokios realiai yra įmonės atsiskaitymo su klientais galimybės. Nagrinėjamu atveju, įmonės finansinė padėtis nebuvo tokia, kuri leistų atsiskaityti už visus pagal sutartis prisiimamus įsipareigojimus ir K. J. neabejotinai tai žinojo.
Taigi, remdamasis šiais ir kitais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. J. nuo pat pradžių neketino vykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sudarydamas sutartis, jis panaudojo apgaulę, suklaidino kitų įmonių atstovus, pasinaudodamas jų pasitikėjimu, šį pasitikėjimą sustiprindamas sąlyginai nedideliais (lyginant su įgytų prekių verte) mokėjimais, sukuriančiais įspūdį, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Tokia apgaulė buvo esminė, įtraukiant įmones į joms nenaudingus sandorius. Taip pat, remiantis bylos duomenimis, konstatuotina, kad K. J. savo veiksmais visaip stengėsi pasunkinti nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimą ir padarė jį problemišką: sudarydamas sutartis jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nevykdo tokios veiklos, kuriai reikalingos iš šių įmonių įgytos prekės (padangos, baldai ir kt.), ir, neketindamas atsiskaityti su kreditoriais, pardavė 100 proc. įmonės akcijų F. L..
Akcentuotina ir tai, kad 2003 m. balandžio 8 d. būtent K. J. davė nurodymą J. P. vykti į Taliną ir paimti iš Estijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ krovinį - aliuminio lydinius. 2003 m. balandžio 11 d. vairuotojui J. P. atgabenus aliuminio krovinius į Vilniaus miestą, tuo metu jau būdamas oficialiai atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. J., telefonu davė jam nurodymą krovinį atvežti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pats atvykęs apie 15.00 val., įtikino, kad į paskirties punktą kompanijai „(duomenys neskelbtini) Vengrijoje, krovinį nuveš kitas vairuotojas, o pats pasakė, kad išeina iš darbo. Analogiška situacija susiklostė užvaldant ir kitus „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius krovinius, ką patvirtino liudytojai M. K., J. P. bei V. S., tik V. S. vežtą krovinį priėmė ne pats K. J., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo „R.“. Taigi, atsakydama į apelianto skundo argumentus dėl jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nepakankamumo, kolegija taip pat pažymi, kad nėra jokių priežasčių kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios pagrįstos teismo posėdžių protokole užfiksuotais ir teismo nuosprendyje tinkamai aptartais liudytojų parodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo diskrecinė teisė, tai yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Lietuvos Respublikos BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės.
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama K. J. veikos, kaip tęstinio nusikaltimo kvalifikacija. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pavienė tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikaltimų nuosavybei bylose svetimo turto pagrobimas pripažįstamas tęstine nusikalstama veika esant vieningai tyčiai, nevienkartiniam neteisėtam svetimo turto grobimui iš vieno ir to paties šaltinio (vieno savininko), tam pačiam veikų padarymo būdui ir nedideliam laiko tarpui tarp atskirų veikų. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinės bylos Nr. 2K-649/2006, 2K-P-412/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-146/2008, 2K-319/2008).
Nagrinėjamu atveju, byloje surinktų įrodymų bei liudytojų parodymų visuma nustatytas toks nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas: K. J., kuris turėjo patirtį ir įgūdžius, reikalingus įmonės, užsiimančios tarptautiniu krovinių pervežimu veiklai organizuoti ir vykdyti, statytinio asmens - F. L. vardu įsigijo įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 28 d. iki 2003 m. balandžio 18 d., bendrininkaudamas su kitais asmenimis, prisidengdamas tariamai legalia įmonės veikla ir veikdamas kaip įmonės direktorius bei pasinaudodamas statytiniu asmeniu, sudarė sutartis, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo kitiems asmenims priklausantį turtą arba įsipareigojo suteikti pervežimo paslaugas, tačiau už įgytą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis neatsiskaitė, įgyto turto negrąžino, paslaugų nesuteikė, o pervežimui perduotų krovinių taip pat negrąžino. Taigi taip, apgaule savo ir kitų asmenų naudai daugkartiniais veiksmais K. J. įgijo svetimą didelės vertės turtą. Pažymėtina, kad kaltininko tyčia šiuo atveju buvo vieninga - prisidengiant tariamai teisėta įmonės veikla, siekta iš skirtingų asmenų įgyti jiems priklausantį turtą savo ir bendrininkų naudai. Nusikalstamų veikų skaičius nebuvo iš anksto apibrėžtas, o laiko tarpas tarp nusikalstamų veikų padarymo yra ganėtinai trumpas ir apima laikotarpį nuo 2003 m. sausio 28 d. iki 2003 m. balandžio 18 d. Taigi, nors svetimas turtas buvo įgytas iš skirtingų, o ne vieno juridinio asmens, vieningos tyčios buvimas ir jos kryptingumas leidžia konstatuotina, jog K. J. veika tinkamai kvalifikuota kaip tęstinis nusikaltimas. Akcentuotina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistojo veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai, iš esmės blogintų jo padėtį (bendrinant bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir pan.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino K. J. veiką kaip sukčiavimą ir teisingai ją kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Dėl paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė išvadas dėl apelianto kaltės, teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. numatytą veiką grindė ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Dėl to teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis. Vis dėlto, nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu ne tik tuomet, kai teisingai nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir pritaikytas baudžiamasis įstatymas, bet taip pat asmeniui turi būti paskirta tinkama bausmė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau tekste - Konvencija).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 2 str., 44 str. 5 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pažymėtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nors ir turėdamas objektyvius duomenis, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš dešimtmetį, skirdamas bausmę nuteistajam neanalizavo nurodytų kriterijų ir proceso trukmės nepagrįstai nevertino, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutrukdė teismui tinkamai individualizuoti bausmę nuteistajam.
Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmė pagal Konvencijos 6 str. 1 d. pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ šios nuostatos prasme. „Kaltinimas” pagal Konvencijos 6 str. 1 d. gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką; tokia apibrėžtis atitinka tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Vertinamo laikotarpio pabaiga baudžiamajame procese laikomas galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo momentas. Dažniausiai tai nuteisimas arba išteisinimas teismo sprendimu, dėl kurio negali būti paduodamas skundas, tačiau galimas ir prokuroro sprendimas nutraukti procesą arba teismo sprendimas, kuriuo procesas nutraukiamas, neišsprendžiant bylos iš esmės (pvz., dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamosiose bylose (Konvencijos 6 str. 1 d.) analizė). Taigi, kol nepriimtas sprendimas, reiškiantis baudžiamojo proceso pabaigą, asmuo laukia savo bylos išsprendimo ir yra nežinioje dėl savo teisinės padėties.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas joge buvo pradėtas 2003 m. gegužės 13 d. (t. 1, b. l. ) Pranešimas apie įtarimą K. J. buvo įteiktas 2013 m. spalio 21 d. (t. 7, b. l. 35). 2003 m. birželio 30 d. K. J. buvo sulaikytas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 13, b. l. 1-2, 18-29). Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. nutartis, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui (t. 13, b. l. 40-42). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 13, b. l. 43), taip pat suėmimas nuteistajam buvo skirtas ir taikytas nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2006 m. liepos 12 d. (t. 22, b. l. 49, 170-172), vėliau vėl paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau tam tikrais atvejais bylą nagrinėję teismai leisdavo nuteistajam vykti į užsienį pagal pateiktą prašymą (t. 26, 51-52) Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2005 m. liepos 13 d. (t. 17, b. l. 198-209) Byla nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą pirmą kartą perduota 2005 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartimi bylą nagrinėjusi teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (t. 23, b. l. 139). 2006 m. spalio 17 d., tenkinus K. J. prašymą, baudžiamoji byla buvo persiųsta nagrinėti kitam teismui, t. y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (t. 23, 149-154). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, jau nagrinėjant baudžiamąją bylą, 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino apelianto prašymą ir perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto trūkumų pašalinimui (t. 27, b. l. 31-32). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam teismui (t. 27, b. l. 67-70). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartimi teisėjas nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo (t. 27, b. l. 193-194). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartimi K. J. baudžiamoji byla perduota nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui (t. 27, b. l. 196-197). Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. K. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (t. 33, b. l 1-71), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtą nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 33, b. l. 127-148). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui (t. 34, b. l. 3-4). Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu K. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (t. 36, b. l. 1-47). Konstatuotina, kad baudžiamasis procesas nuteistojo, kuris nuo baudžiamojo persekiojimo nesislėpė, atžvilgiu tęsiasi jau daugiau negu dešimtmetį, o procesas pirmosios instancijos teisme truko net aštuonerius metus, kas laikytina Konvencijos 6 str. 1 d. reikalavimų neatitinkančia proceso trukme.
Vis dėlto pažymėtina, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, susijusi su užsienio elementu, ir tai taip pat turėjo įtakos proceso užsitęsimui. Nuteistasis proceso metu aktyviai naudojosi savo teise teikti skundus. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, padarė būdamas anksčiau neteistas (t. 14, b. l. 130). Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nusikalto už poveikio darymą liudytojui V. S., dėl ko K. J. buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., o tai rodo jo nusiteikimą nepaisyti įstatymų bei siekimą išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad poveikį nuteistasis bandė daryti ir kitiems liudytojams, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. Š., J. G., E. G. parodymai bei byloje esantys asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolai (t. 5, b. l. 43-45, 49-50, 38-39, 51-53, 46-48). Be to, nuteistasis savo kaltę neigė viso proceso metu, neatlygino net dalies nusikalstama veika padarytos žalos.
Esant nurodytų aplinkybių visumai, pripažintina, kad baudžiamojo proceso trukmė K. J. atžvilgiu buvo nepateisinamai ilga, truko ilgiau negu dešimtmetį, dėl ko buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistajam skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę artimą straipsnio sankcijos vidurkiui. Vis dėlto, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos apimtį, pavojingumą, padarytos žalos dydį, bylos sudėtingumą, nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, jo asmenybę ir veiksmus, proceso metu atliktus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijos vidurkis, t. y. trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tik M. G. PPĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. K. įmonė buvo tinkami civiliniai ieškovai procese, o kitais atvejais civiliniais ieškovais pripažintos ne civilinius ieškinius pareiškusios įmonės, o jų įgalioti atstovai - fiziniai asmenys, civiliniuose ieškiniuose nėra nei nurodyti, nei, tuo labiau, pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovų išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus; kai kuriuose ieškiniuose nenurodyta net ieškinio suma, o taip pat yra kitų trūkumų, todėl vien jau dėl minėtų trūkumų civiliniai ieškiniai negalėjo būti tenkinami. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutiktina. Nors baudžiamosios bylos medžiaga ir patvirtina, kad civiliniais ieškovais daugeliu atvejų buvo pripažinti ne žalą patyrę juridiniai asmenys, o šių asmenų įgalioti atstovai, tai laikytina formaliu procesiniu sprendimu ir nėra pagrindas netenkinti civilinių ieškinių ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį. Surinkti įrodymai byloje liudija tai, jog turtinė žala civiliniams ieškovams padaryta K. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl ieškiniai dėl padarytos turtinės žalos buvo pagrįstai tenkinti (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.) ir turtinės žalos atlyginimas priteistas ieškinius pareiškusioms įmonėms, o ne jų atstovams.
Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 6 p. įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas ir sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiu jis buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą, bylą nagrinėjant Molėtų rajono apylinkės teisme neatvyko į nuosprendžio paskelbimą, bylos nagrinėjimo metu darė poveikį liudytojams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad K. J. gali vengti bausmės atlikimo ir pasislėpti. Todėl nuosprendis dalyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo nekeistinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo K. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti. K. J., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., skirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.