Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-865-460/2014

2014 m. rugsėjo 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1027-897/2014 pagal ieškovų V. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovui S. A. dėl iškeldinimo, ir atsakovo S. A. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą bei laiką buvo tinkamai informuotas (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2014-01-20, 14.03 val. pats asmeniškai teismui pateikė prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, paskirtą 2014-01-20 15.00 val., kadangi negali dalyvauti dėl prastos sveikatos būklės. Prie prašymo atsakovas pateikė pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovams V. Š. ir J. Š. (b. l. 9–10). Ieškovai nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą su statiniais Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2009-05-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-2855 pagrindu. Atsakovas S. A. nuosavybės teisę į žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prarado antstolio Zeno Zenkevičiaus atstovei antstolei Viktorijai Vėliuvienei iš varžytynių pardavus minėtą turtą. Nustatyta, kad atsakovas ieškovų žemės sklypu su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), naudojasi be atsakovų sutikimo, šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo V. Š. 2009-06-30 ir 2009-07-07 S. A. siųsti raginimai išsikelti iš ieškovams priklausančių patalpų bei teritorijos (b. l. 26–29). Tačiau faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas iš patalpų neišsikėlė.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog atsakovas apie teismo posėdžio vietą bei laiką apylinkės teisme buvo tinkamai informuotas, tačiau į teismo posėdį neatvyko (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, prie prašymo atsakovas pateikė pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopiją (b. l. 100, 101). Šiuo aspektu svarbu tai, kad CPK 246 straipsnio 2 dalyje, aktualioje šio klausimo sprendimui, nustatyta, kad <svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad atsakovas nepateikė svarbių priežasčių, liudijančių jo išskirtinį ligos pobūdį (CPK 178 straipsnis). Jokių naujų duomenų, ar įrodymų apie tai, kad tuo metu dėl ligos atsakovas nedelsiant turėjo būti gydomas ligoninės stacionare, dėl ligos pobūdžio negalėjo judėti ar judėjimo laisvė buvo reikšmingai suvaržyta ir pan. (CPK 314 straipsnis), nepateikė. Taigi apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą teismo posėdžio neatidėti.

Antra, apeliantas tikina, kad ši byla turėjo būti sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, Nr. I-1-474/2013, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiu. Pasak jo, minėta byla įrodytų varžytynių, kurių pagrindu buvo parduotas jo turtas, neteisėtumą. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju bylos sustabdymo klausimas jau buvo sprendžiamas, šioje nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-06 nutartimi netenkinto atsakovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 93). Minėta nutartis skųsta nebuvo, ji yra įsiteisėjusi ir turi prejuducinę galią. Tai reiškia, kad dar kartą kvestionuoti klausimo apie bylos sustabdymą nėra teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas prašymą grindžia formaliais pamąstymais, tačiau nepateikia ir neįvardija aplinkybių, kurios lemtų jo minimoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomoje sustabdyti šioje byloje (CPK 178 straipsnis).

Trečia, apeliantas prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Pabrėžtina, kad toks reikalavimas galėtų būti svarstomas, jeigu reikalavimą išreiškęs apeliantas nurodytų šiuos pagrindus: 1) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 2) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 3) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; 4) jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka; 5) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 6) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 7) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 8) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 9) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 10) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 327 straipsnis, CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliantas tik formaliai nurodo, kad sprendimas neteisėtas, tačiau teisinių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių anksčiau nurodytų aplinkybių egzistavimą, nepateikė, todėl jo prašymas yra nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jų sumokėti advokato padėjėjui 700 Lt (b. l. 116)už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovams iš atsakovo priteistina po 350 Lt, iš viso 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apelianto S. A. priteisti ieškovams V. Š. ir J. Š. po 350 Lt (101,50 EUR), iš viso 700 Lt (203 EUR) bylinėjimosi išlaidų.