- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1-336-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31887-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- J. M., G. K.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, rusas, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, profesinio išsilavinimo, vedęs, nustatytas 35 procentų darbingumas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. (V. A.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 17.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė savo šeimos narę - sutuoktinę G. K., kuri trenkėsi veidu į spintelę, ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis nosyje, akių vokuose, kairėje kaktos pusėje ir kairiame žande, ir taip šiais veiksmais nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. A. (V. A.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. birželio 30 d. apie 20.00 val., V. J. priklausančio buto svetainėje, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą stikliniu buteliu J. M. per galvą, padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešinėje momeninėje - pakaušinėje galvos dalyje, tuo J. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. A. (V. A.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas G. K.) 2017 m. rugsėjo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-986/2017 nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Kadangi asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus kaltinamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. V. A. (V. A.) nuo atsakomybės buvo atleistas nuosprendžiu, tai yra teismui ištyrus įrodymus ir konstatavus jo kaltę, todėl šiuo nuosprendžiu bylos įrodymai dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo G. K. netiriami.
Kaltinamasis V. A. (V. A.), apklaustas teisiamajame posėdyje dėl nesunkau J. M. sveikatos sutrikdymo, savo kaltę neigė, nurodė, kad tą kartą susiskambino su R., jis atvažiavo pas jį, pasiėmė alaus. V. per langą paprašė, kad R. jai nupirktų alaus butelį. Jie kaimynę pavaišino alumi. Buvo girti. Alkoholinius gėrimus vartojo V. J. bute. Ar tą dieną J. buvo jų kompanijoje, nepamena, nes praėjo jau daug laiko. Paskui, kiek pamena, išėjo į lauką ir gėrė ant suoliuko. Nepamena visko, kas vyko tą dieną, nes dėl cukraligės bloga atmintis. Jo žmona G. į tą butą nebuvo atėjusi. Tą dieną V. bute buvo R., V. ir jis. J. pažįsta, iki tos dienos jų santykiai buvo geri. Apie tai, kad J. buvo sužalota, sužinojo, kai po pusės mėnesio atėjo V. ir pasakė, kad jis J. galvą pramušė. Pagalvojo, kad jį apgaudinėja, nekreipė į tai dėmesio. Pati J. jam nieko nesakė apie sužalojimą. Vėliau J. jo žmonai G. pasakė, kad jis mokėtų 1000 Eur, nes kitaip jis atsisės į kalėjimą. Pats serga: turi stuburo išvaržą, spaudimą, širdies ritmo sutrikimą, diabetą. Ligonių kasų civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis J. nesužalojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kaltinamuoju daugiau nei prieš dvidešimt metų trumpą laiką kartu gyveno. 2018 m. birželio 30 d. jie susitiko kieme, V. A. (V. A.) pasiūlė atsipalaiduoti, kartu pasėdėti, išgerti, sakė, kad R. atvažiuos. Apie 15:00 val. ji atėjo pas V. Bute buvo V. A. (V. A.), R. ir V.. Ant stalo buvo 3 plastikiniai buteliai „Tauro“ alaus ir butelis 0,7 l talpos degtinės. Jie pasėdėjo, išgėrė po truputį. Pati ji matė, kad V. (V.) gėrė degtinę, nes blaivi buvo. Po kokios valandos V. pavargusi prigulė. Apie 18:30 val. atėjo jos vyras R. D., kvietė eiti namo. Ji pasakė, kad dar pasėdės. A. (A.) iš karto puolė ant jos vyro, klausė, ko jis čia atėjo. Jos vyras išėjo. Tada jis puolė ant V. Ji suprato, kad gali kas nors būti ir nuėjo pakviesti A. (A.) žmonos G., prašė, kad ji parsivestų vyrą namo. G. atėjo ir pasakė, kad jis eitų namo. Jis liepė savo žmonai išeiti ir ji išėjo. V. (V.) užpyko, kad ji pakvietė jo žmoną. R. sakė, kad nori pamiegoti, nes buvo pavargęs ir atvažiavo jau truputį išgėręs. Išėjus V. (V.) žmonai, ji prisėdo ant taburetės prie durų, galvojo, kad jis apsiramins. Prie jos ant fotelio sėdėjo R., jis miegojo. Ji sėdėjo nusisukusi ir rūkė. Tada išgirdo, kaip V. (V.) pradėjo koliotis, atsistojo ir ji pajuto, kad jos galva sukasi, akyse žvaigždutės. Ji nesuprato, kas nutiko, paėmė sau už galvos ir pamatė kraują. Ji atsistojusi pasakė V. (V.), kad dabar jam „šakės“, o jis atsistojęs užsimojo ir paklausė, ar ji „dar nori?“. Šiuos žodžius pasakė stovėdamas, dešine ranka laikydamas medinę lazdą, o kairėje - pusę butelio 0,7 l degtinės. Butelis buvo sveikas, nenudužęs ir užsuktas. V. iš kito kambario prašė, kad ji dar neišeitų. Ji pasakė, kad išeina ir laikydamasi už galvos ėjo namo. Atvažiavusi greitoji iškvietė policiją. Greitosios pagalbos medikei sakydama, kad jai trenkė buteliu buvęs vyras, ji turėjo omenyje ne tą vyrą, su kuriuo gyvena dabar, bet buvusį vyrą. Po trijų dienų – pirmadienį, ji buvo sutikusi V. (V.), jis matė, kad jos galva sutvarstyta, bet jis neatsiprašė ir nepatikėjo, kai jos dukra jam pasakė, kad dabar jie kalbėsis teisme. Ji pareiškimo iš karto nerašė, nes tikėjosi, kad jis ateis ir atsiprašys, bet neatėjo ir ji kreipėsi į policiją. Paskui po trijų mėnesių jis atėjo su savo žmona, norėjo taikytis, prašė atsiimti pareiškimą, bet jau buvo per vėlu.
Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste. Buvo iškviesta vakare, kad moteriai prakirsta galva. Nukentėjusiosios kraujospūdis buvo aukštas, todėl jai davė vaistų, sutvarstė galvą ir nuvežė į Kėdainių ligoninės skubios pagalbos skyrių. Ligonė aiškino, jog buteliu jai sudavė per galvą buvęs vyras. Apžiūrėjus žaizdą, jai nekilo abejonių, kad buvo kitaip. Bute buvo kažkoks vyras, bet moteris pasakė, kad ne jis ją sužalojo. Ji klausė, kur yra tas vyras, kuris ją nuskriaudė, bet ji pasakė, kad jo bute nėra. Akivaizdžiai matėsi, jog moteris neblaivi, bet iki mašinos ją nuvedė, nešti nereikėjo, jos žodžius suprato aiškiai.
Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Kėdainių rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Vasarą, dirbdama operatyvinėje grupėje, gavo patrulių tarnybinį pranešimą, kad jie sureagavo į įvykį ir nurodė aplinkybes, jog neblaivi moteris su žaizda galvoje išvežta greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę. Nuvažiavusi pasižiūrėti į priėmimą, sužinojo, jog moteris iš priėmimo skyriaus savavališkai pasišalino. Tada siuntė patrulių ekipažą nurodytu adresu, iš kur buvo kviesta greitoji, tačiau tuo adresu patruliams patekti į butą nepavyko. Paskambinusi numeriu, iš kurio buvo kviesta greitoji, susisiekė su nukentėjusios moters dukra, kuri papasakojo, kad ji iškvietė greitąją pagalbą, nes mama grįžo namo kraujuojančia galva. Ji paprašė, kad dukra kartu su mama kitą dieną atvyktų į policijos komisariatą. Su nukentėjusiąja jai neteko bendrauti. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes tam reikalingas nukentėjusiojo pareiškimas, tačiau viskas buvo užregistruota.
Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje kompanijoje ji nebuvo ir nieko nežino. Kitą dieną sutiko L. ir ji jai pasakė, kad ji jai mokės dabar 1 000 Eur, kadangi atsitiko toks įvykis, kad jai davė į galvą. Ji nesuprato, kas jai davė ir kada davė. Neprisimena, ar ji buvo tą dieną, kai vyko išgertuvės, atėjusi į V. butą. Žino, kad kažkada buvo nuėjusi ir parvedė sutuoktinį namo, nes jam koją skaudėjo. Ji V. nepažįsta, pas ją niekada nebuvo atėjusi parsivesti savo vyro, ją pamatė tik šiandieną. Vyras išgėręs nebūna labai agresyvus. Vieną kartą per 20 metų jis yra ją mušęs, bet tą kartą ji pati jį išprovokavo. Po to įvykio jie susitaikė. V. A. (V. A.) yra antros grupės invalidas, su širdimi negerai, alkoholio kiekvieną dieną jis nevartoja. Po šio įvykio jos vyras kartą buvo baustas už tai, kad už kampo atliko gamtinius reikalus, tai pamatė kažkokia mergaitė ir jos mama pakėlė triukšmą. Ji buvo kažkada nuėjusi parsivesti vyro, bet pas V. įvykio dieną ji nebuvo nuėjusi, tyrėja turbūt jos nesuprato, todėl ir užrašė jos parodymus kitaip. J. pas ją yra atėjusi ne kartą, bet kad ji būtų atėjusi 2018 m. birželio 30 d., neprisimena.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus liudytojos G. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 132-134), liudytoja G. K. parodė, kad tiek daug nesakė, kiek yra prirašyta. Ji tik norėjo pasakyti, kad tame bute nebuvo. Tyrėja klausė jos, ar L. buvo atėjusi, bet ji neprisimena. 2018 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje liudytoja nurodė, kad nelabai prisimena, ką sakė, nes jos atmintis prasta, sklerozė. Prašo remtis tyrėjai duotais parodymais.
Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Tą dieną pas ją atėjo V. (V.), R. ir L.. Visi gėrė gal nuo 15:00 val., o iki kelintos valandos, negali pasakyti, nes ji blogai pasijautė ir greitai nuėjo miegoti. Gėrė degtinę 0,7 l talpos ir alaus. Matė, kad V. gėrė degtinę. Ji miegojo kitame kambaryje, negirdėjo, kaip jie baliavojo, nes buvo išgėrusi vaistų, alkoholio ir miegojo. Su L. bendravo, kol sėdėjo prie stalo. Nematė, kaip išėjo L.. Kai atsikėlė, nieko bute nebebuvo, tačiau buvo šviesu, nes vasaros metas. Butas atrodė kaip po išgertuvių, kraujo ar šukių nebuvo, butelis buvo numestas po stalu. Nei V. (V.), nei R. nebuvo. Kada jie išėjo, negali pasakyti. Rytojaus dieną paskambino L. ir sakė, kad V. (V.) su buteliu sutrenkė jai galvą, praskėlė, kad kvietė greitąją, siuvo žaizdą. Ji ją pamatė po kelių dienų – pirmadienį ar antradienį. Nematė, kad būtų atėjusi V. (V.) žmona, ją žino tik iš matymo, ji į jos butą nebuvo atėjusi.
Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Tą dieną gėrė degtinę, alų, jautėsi apsvaigęs. Jokių konfliktų nebuvo. L. buvo atėjusi, išėjo, paskui vėl atėjo ir vėl išėjo. V. nuėjo miegoti į kitą kambarį, o jis atsisėdo televizorių pasižiūrėti ir užmigo. V. (V.) buvo prisnūdęs. Atsikėlė, buvo dar šviesu. Išsikvietė taksi ir vienas išvažiavo. Jiems begeriant buvo atėjusi V. (V.) žmona, atnešė jam valgyti, po to išėjo. Nežino, ar ji vadino V. (V.) eiti namo, bet kažką jie kalbėjosi. L. tuo metu buvo. Niekas tuo metu nesipyko. Kai prabudo, V. miegojo, V. (V.) – prisnūdęs. L. nebuvo. Degtinės nebuvo likę. Matė, kad butelis tuščias stovi. Girdėjo, kad per galvą davė L., tačiau jis nematė, kad bute vyktų konfliktas. Kai jis atvažiavo pas V., L. buvo atėjusi, sakė, kad jai praskėlė galvą, bet galva nebuvo subintuota, tik šašas likęs. L. sakė, kad nežino, kas jai galvą praskėlė ir numojo ranka. V. jam po dviejų savaičių sakė, kad L. prasiskėlė galvą, bet kas jai ją praskėlė, neminėjo. Sakė, kad policiją kvietė, greitąją. Jam būnant bute, L. sugyventinis pas V. į butą nebuvo atėjęs.
Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Tą dieną apie 18:30 val. jis užėjo pas V., nes žinojo, kad ten yra jo sugyventinė J.. Bute buvo V. (V.), V. miegojo, R. irgi miegojo. Užėjo į butą, kad parsivestų L. namo, o ji sakė, kad dar pabus. Jam užėjus į butą, L. sėdėjo ant taburetės, R. viename kampe miegojo, o V. (V.) atsistojo, paėmė lazdą ir puolė ant jo sakydamas, ko jis čia atėjo. Kadangi L. pasiliko, jis išėjo. Bute jie išgėrinėjo. Ką gėrė, nepastebėjo. Jam grįžus iš tėvų apie 19:30 val., L. stovėjo prie durų, nes neturėjo raktų ir negalėjo įeiti į butą. Ji buvo visa kruvina, laikė už galvos paėmusi. Ji nesakė, kas jai nutiko. Jis paskambino L. dukrai, ji iškvietė greitąją. Labai greitai atvažiavo greitoji, o paskui - policija. L. jam sakė, kad gavo per galvą nuo V. (V.), lyg su buteliu ar su lazda, sakė tiksliai nežinanti, nes sėdėjo ir rūkė nusisukusi. Sakė, kad pajuto smūgį ir viskas. Gydytojai liepė palaukti ligoninėje, bet jie pabėgo, nes nusibodo laukti ir pėsčiomis grįžo namo.
Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, yra jos kaimynė. Pati įvykio dieną nebuvo namuose ir nieko nematė, V. bute irgi nebuvo. Tik rytojaus dieną apie 3-4 val. sutiko J., ji ėjo iš mamos, buvo girta, paklausė jos, kas nutiko. Ji pasakė, kad gėrė pas V. ir nepamena, ar nukrito, ar ne, parodė galvą. Klausė, kas nutiko, nes įvykio dieną dukra buvo namuose ir jai parėjus namo pasakė, kad tetą L. greitoji išvežė. Paskui po kelių dienų pasakė, kad reikia iš V. (V.) paimti pinigų ir jeigu sumokės, nerašys pareiškimo. Eidama iš parduotuvės ji sutiko V. (V.), sužinojo, kad jį pasodins už tokią nesąmonę ir jo kvietimu atvyko į teismą. Sutiko paliudyti, nes visa tai grynas absurdas, nori iš jo išmelžti pinigus.
Liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Apie J. sužalojimą sužinojo iš T.. Kitą dieną po įvykio ji su T. B. stovėjo prie laiptinės, o L. ėjo išgėrusi iš mamos ir paklausta, kas atsitiko, pasakė, kad išgėrinėjo pas šią ponią (parodo į liudytoją V. J.). L. parodė, kad ant galvos jai pleistras uždėtas. Susitiko su V. (V.) gal prieš dvi savaites ir jis papasakojo, kad parašytas pareiškimas ant jo, klausė, ar ji gali paliudyti. O kadangi L. sakė, kad pas draugę baliavojo ir ten nukrito, tai ji atėjo paliudyti. V. (V.) jai nesakė, ar jis pats buvo tame bute ir ar matė, kaip nukentėjusioji susižalojo. V. (V.) prieš dvi geras savaites jai papasakojo, kad jie išgėrinėjo V. bute. Jis sakė, kad L. jį apšmeižė, kad neva jis sudavė jai buteliu per galvą.
Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos mama. Tą dieną buvo atvažiavusi aplankyti mamos ir močiutės. Mamos namuose nerado, buvo tik jos sugyventinis R. D.. Jis pasakė, kad mama pas V.. Nuėjusi pas V. į butą pamatė, kad mama išgėrusi, todėl susinervino ir išėjo. Bute prabuvo gal tik pusę minutės. V. bute nematė, buvo tik V. (V.) ir dar vienas vyriškis, kurio nepažįsta. Ant stalo stovėjo buteliai. Vėliau apie 18:00 val. paskambino jai R. D. ir pasakė, kad mama visa kruvina, kad jai labai kraujas bėga, klausė, ką daryti. Tada ji pasakė, kad kvies greitąją. Tą vakarą ji jai daug kartų skambino, kai ji buvo priėmimo skyriuje, ji sakė, kad jai siuvo galvą, kad V. (V.) jai trenkė su buteliu per galvą. Tai ne pirmas kartas, kai V. (V.) prieš ją kelia ranką. Anksčiau jis jai buvo praskėlęs antakį.
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Kiek pamena, nuvykus bute buvo rasta moteriškė su praskelta galva, kuri buvo neblaivi. Moteris teigė, kad lyg garaže su kažkuo gėrė, kas tas asmuo buvo, konkrečiai neįvardino ir jie jo nerado, nes nenurodė, o ją išsivežė greitoji. Namuose buvo jos vyras ar sugyventinis, kuris taip pat negalėjo pasakyti, kur ji gėrė. Suprato, kad tai buvo ne smurtas artimoje aplinkoje, nes moteris sakė, jog ją sužalojo kažkoks vyras kaimynas. Jie surašė tarnybinį, pridėjo nuotrauką, kad galva sužalota. Moteriai kraujavo iš galvos pakaušio srityje, ji sakė, kad kažkuo jai trenkė. Nepamena, ar moteris minėjo, kokiu daiktu ją sužalojo. Moteris buvo neblaivi, iš karto patikrino jai blaivumą. Bandė nustatyti įvykio vietą, tačiau niekas tiksliai nieko nenurodė, o su moterimi susišnekėti nėjo, nes buvo ganėtinai neblaivi. Daugiau jokių veiksmų dėl šio įvykio jis neatliko. Iš karto po įvykio jie surašė tarnybinį pranešimą, kurio turinio šiuo metu neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus vyr. patrulės I. S. surašytą tarnybinį pranešimą (3 t., b. l. 79), liudytojas V. M. parodė, kad jie surašė vieną tarnybinį pranešimą. Kad vis tik nukentėjusiąją sužalojęs asmuo buvo nustatytas vietoje, bet V. A. (V. A.) nebuvo rastas. Jie jo neieškojo, nes tą vakarą turėjo labai daug iškvietimų ir neturėjo galimybės to padaryti. Tarnybinį pranešimą surašė iš nukentėjusiosios žodžių. Gali būti, kad sužalojimas padarytas trenkiant ranka. Jie surinko pirminę medžiagą, o paskui perdavėme tyrėjai J. V.. Tyrėja pradeda ikiteisminį tyrimą. Tarnybinis pranešimas surašytas tą pačią dieną – 2018 m. birželio 30 d. ir įregistruotas duomenų bazėje. Tarnybiniame pranešime nurodytas nukentėjusiąją sužalojusio asmens vardas ir pavardė. Apklausiamas liudytoju gal ir nepasakė visko žodis žodin.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, teisėjai pagarsinus liudytojo V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 90-91), liudytojas V. M. parodė, kad jį apklausė po įvykio praėjus nemažai laiko, todėl nepamena, ar nukentėjusioji minėjo vyriškio, kuris ją sužalojo, vardą. Jie surašė tarnybinį pranešimą ir nuotrauka turi būti pridėta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. birželio 30 d. dirbo su V. M.. Apie 20.33 val. gavo pranešimą iš budėtojų centro jog yra sužalota moteris. Nuvykus pasitiko neblaivi moteris J. M.. Jos galvoje buvo žaizda ir ji kraujavo. Paklausus, kas nutiko, ji nerišliai kalbėjo, teigė, jog jai iš matymo pažįstamas vyras trenkė su buteliu per galvą. Tačiau paaiškinti, kuriame bute viskas vyko, negalėjo, sakė nežinanti, kaip ir negalėjo nurodyti vyro vardo ir pavardės bei kur jis gyvena. Jie tikrai tikrino moters girtumą, tačiau kiek konkrečiai rodė alkotesteris, nepamena, bet ji tikrai buvo neblaivi. Taip pat prisimena, kad pas J. namuose buvo dar vienas vyras, kaip jis teigė, tai nukentėjusiosios sugyventinis R., pavardės nepamena, tačiau jis, kiek pamena, buvo blaivus ir pasakė, kad apie įvykį nieko nežino, nes kartu su J. niekur išėjęs nebuvo. Po to atvažiavo greitosios pagalbos medikai, ją apžiūrėję išsivežė į priėmimo skyrių. Daugiau nieko pasakyti negali. Visa informacija per sistemą yra perduodama tyrėjai.
2018 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. G2134/2018(02) J. M. konstatuota muštinė žaizda dešinėje momeninėje – pakaušinėje galvos dalyje, padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir stiklinis butelis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties žaizda sugyja per ilgesnį kaip 10 parų laikotarpį. Sužalojimas neabejotinai sukėlė fizinį skausmą (3 t., b. l. 57).
2018 m. spalio 1 d. akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji J. M. patvirtino savo parodymus, jog 2018 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, šeštadienį apie 15 val. su V., R. ir V., pastarosios bute vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, kuomet V. ir R. miegojo, V. pradėjo priekaištauti, kad ji pakvietė jo žmoną. V. pavadino ją ožka ir sėdint prie stalo jai sudavė 0,7 l talpos degtinės buteliu į galvą ir ją prakirto. Po smūgio jai apsvaigo galva, bėgo kraujas, todėl išėjo namo. Įtariamasis V. A. (V. A.) patvirtino apklausos metu duotus parodymus, jog nepamena, ar 2018 m. birželio 30 d. kartu su J. M. vartojo alkoholinius gėrimus, nes praėjo daug laiko. J. M. per galvą su buteliu nesudavė. Pastaroji jį apkalba (3 t., b. l. 139, 140).
2018 m. liepos 5 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu negauta duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui (3 t., b. l. 18-23).
Byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad J. M. ją apžiūrėjusiems medikams nurodė, jog su buteliu į galvą jai trenkė buvęs vyras (3 t., b. l. 49).
Bendrojo pagalbos centro duomenimis nustatyta, jog 2018 m. birželio 30 d. 20.31 val. A. L. pranešė, kad jai paskambino mama J. M. ir pasakė, kad ją sumušė iš matymo pažįstamas vyras, jog sužalojo galvą (3 t., b. l. 78).
2018 m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. birželio 30 d. apie 20.35 val. J. M. nustatytas 2,09 promilių girtumas (3 t., b. l. 79).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Kaltinamasis V. A. (V. A.) savo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neigia, nurodė, kad 2018 m. birželio 30 d. gėrė alų V. J. bute, kartu buvo R., V. ir jis, ar nukentėjusioji buvo kartu, nepamena, apie J. M. sužalojimą sužinojo po pusės mėnesio iš V. Tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad 2018 m. birželio 30 d. kartu su V. A. (V. A.), V. J., ir R. V. bute vartojo alkoholį, V. nuėjus prigulti į kitą kambarį, o R. užmigus, V. A. (V. A.) ant jos supyko, kad ši pakvietė jo žmoną ir jai sėdint ant taburetės jis trenkė jai buteliu per galvą. Kad išgertuvių metu tam tikru momentu V. J. ir R. N. miegojo, teisiamojo posėdžio metu patvirtino jie patys.
Taigi, nesant liudytojų, tiesiogiai mačiusių visą įvykį, ir galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusiosios ir kaltinamojo aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu. Teismas kaltinamojo parodymais netiki, nes jie yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu. Tai, kad nukentėjusiąją sužalojo būtent kaltinamasis, trenkdamas jai buteliu, nuo pat pradžių nuosekliai teigė nukentėjusioji J. M.. Sužalojimo aplinkybes ji raštu nurodė 2018 m. liepos 5 d. rašydama protokolą – pareiškimą, apklausiama liudytoja bei 2018 m. spalio 1 d. vykusios akistatos su kaltinamuoju metu, tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji kaip kaltininką įvardino V. A. (V. A.), teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. D., kuris paaiškino, kad tą dieną buvo nuėjęs į V. J. butą parsivesti savo sugyventinės J. M., jį pamatęs V. A. (V. A.) įsiuto, vėliau grįžęs namo rado sugyventinę J. M. prie buto durų su kraujuojančia galva ir ji jam pasakė, kad ją sužalojo V. A. (V. A.), liudytoja A. L., kuri parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. buvo nuėjusi ieškoti savo mamos J. M. į V. J. butą, ten rado ją išgėrusią, V. (V.) ir dar vieną vyriškį, vėliau jai paskambinęs mamos sugyventinis pranešė, kad mamai sužalota galva, o susisiekus su J. M., ji nurodė, kad V. (V.) jai trenkė buteliu per galvą, liudytoja V. J., kuri paaiškino, kad kitą dieną po išgertuvių jai paskambino nukentėjusioji ir pranešė, kad jai per galvą buteliu trenkė V. A. (V. A.) bei liudytoja greitosios medicinos pagalbos darbuotoja L. B., kuri parodė, kad atvykus į nukentėjusiosios namus suteikti pagalbą, ši jai nurodžiusi, kad jai buteliu per galvą davė jos buvęs vyras. Kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino nukentėjusioji, prieš daug metų ji su kaltinamuoju trumpą laiką vedė bendrą ūkį. Šių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu neneigė ir pats kaltinamasis. Be to, V. A. (V. A.) kaip nukentėjusiąją sužalojęs asmuo nurodytas ir policijos pareigūnės I. S. 2018 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pareigūnas V. M. ir nurodė, kad nukentėjusioji neįvardino, kas ją sužalojo, o apklausiamas tyrėjos nurodė, kad nukentėjusioji paminėjo, kas ją sužalojo, bet vardo jis nepamenąs, teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad tyrėjos buvo apklausiamas praėjus nemažai laiko, todėl galėjo visko neprisiminti, tačiau tarnybinis pranešimas buvo surašytas tą pačią dieną jo kolegės iš nukentėjusiosios pasakojimo ir įkeltas į duomenų bazę. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, nes policijos pareigūnai, duodami paaiškinimus apie įvykį tyrėjai praėjus beveik dviem mėnesiams, visų aplinkybių tiksliai gali ir neprisiminti, nes, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, tą pačią dieną vyksta ne į vieną įvykį.
Pažymėtina, kad kaltinamasis, nepripažindamas savo kaltės, teigia apskritai neprisimenąs, ar 2018 m. birželio 30 d. nukentėjusioji J. M. buvo V. J. bute, kur jis vartojo alkoholį kartu su V. ir R., tačiau nukentėjusiosios J. M. buvimą kartu su kaltinamuoju įvykio dieną minėtame bute patvirtino ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: V. J. parodė, kad 2018 m. birželio 30 d. pas ją į namus buvo atėjęs kaltinamasis, R. ir nukentėjusioji, visi jie vartojo alkoholį, liudytojas R. N. parodė, kad pas V. bute buvo su V. A. (V. A.) ir nukentėjusiąja, kuri tai ateidavo, tai išeidavo, liudytojas R. D. parodė, kad buvo nuėjęs parsivesti nukentėjusiosios iš V. buto, bet ši nėjo, liudytoja A. L. parodė, kad buvo trumpam užsukusi į V. J. butą pas mamą (nukentėjusiąją), bet rado ją išgėrusią, todėl greit išėjo bei liudytoja G. K., kuri prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji nurodžiusi, kad ją į butą adresu (duomenys neskelbtini) pakvietė ateiti J. M., kad parsivestų namo savo vyrą V. A. (V. A.), kadangi sutuoktinis nėjo, ji išėjo iš buto, o J. ten liko. Minėti paaiškinimai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad būtent dėl to, kad ji nuėjo atsivesti kaltinamojo sutuoktinės G. K., kaltinamasis ir supykęs trenkė jai nusisukusiai buteliu per galvą. Nors kaltinamasis, neigdamas kaltę, ir nurodo, kad jo sutuoktinė į V. butą apskritai nebuvo atėjusi, šiuos jo teiginius taip pat paneigia ir liudytojo R. N. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad G. K. įvykio dieną buvo atėjusi trumpam į V. butą. Taigi, nors kaltinamasis teigia neprisimenantis, kad 2018 m. birželio 30 d. V. J. bute vykstant išgertuvėms būtų buvusi nukentėjusioji, tai įrodyta aukščiau paminėtų liudytojų parodymais. Byloje jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų sužalota ne kaltinamojo ir ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, nėra, tokių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė ir kaltinamasis. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai R. N., V. J. patvirtino, kad įvykio dieną buvo geriama ir degtinė, todėl stiklinis butelis, kuriuo buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajai, įvykio vietoje buvo. Tuščią degtinės butelį po stalu vėliau rado ir prabudusi buto šeimininkė V. J.. Byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo. Priešingai nei nurodo kaltinamasis, byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioji siekia turtinės naudos ir dėl to apkalba kaltinamąjį, nes nagrinėjamoje byloje J. M. nėra pareiškusi civilinio ieškinio ir nebando prisiteisti turtinės ir/ar neturtinės žalos už patirtą sveikatos sutrikdymą, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, ji net nebūtų kreipusis su pareikšimu į policiją, jei kaltinamasis būtų jos atsiprašęs. Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos T. B. ir L. R. ir nurodė, kad po įvykio kitą dieną sutikta nukentėjusioji joms nurodžiusi, kad ji griuvo V. J. bute, tačiau šie jų parodymai yra paneigti aukščiau išanalizuotais įrodymais bei specialisto išvada Nr. G2134/2018(02), kurioje konstatuota, kad muštinė žaizda dešinėje momeninėje – pakaušinėje galvos dalyje nukentėjusiajai padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir stiklinis butelis. Taigi, nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais, sužalojimo mąstą patvirtina specialisto išvada. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. A. (V. A.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. birželio 30 d. apie 20.00 val., V. J. priklausančio buto svetainėje, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą stikliniu buteliu J. M. per galvą, padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą dešinėje momeninėje - pakaušinėje galvos dalyje, tuo sukėlė J. M. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai. Neabejotina, kad V. A. (V. A.) suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 38,55 Eur sumai, prašydama priteisti patirtą žalą dėl nukentėjusiosios J. M. gydymo išlaidų. Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino. Nustatyta, kad J. M. buvo sužalota tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su J. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiosios gydymą, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai, priteisiant iš V. A. 38,55 Eur Kauno teritorinės ligonių kasai, turtinės žalos atlyginimui.
V. A. (V. A.) padarė dvi nesunkias baigtas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veikos padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. V. A. (V. A.) administracine tvarka baustas, viena nuobauda galiojanti (4 t., b. l. 137), praeityje neteistas (4 t., b. l. 35–41), dirba (4 t., b. l. 34), nustatytas 35 proc. darbingumas (4 t., b. l. 57), psichiatro įskaitoje neregistruotas, nuo 2014-05-19 yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 t., b. l. 51).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, veikoje dėl G. K. sužalojimo (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi), kitoje veikoje (J. M. sužalojimas) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, už pirmąją nusikalstamą veiką nustatant terminą, mažesnį už šios rūšies bausmės vidurkį, o u ž antrąją – didesnį.
Kadangi V. A. (V. A.) kaltinimo dalyje dėl G. K. sužalojimo kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė už šią veiką mažintina vienu trečdaliu.
Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrintinos tarpusavyje (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama minimali bausmės dalis – 3 mėnesiai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (G. K. sužalojimas) ir 138 straipsnio 1 dalyje (J. M. sužalojimas) ir nuteisti:
- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (G. K. sužalojimas) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. (V. A.) 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą (J. M. sužalojimas) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, visą bausmės apribojimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. A. (V. A.) subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamojo V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,55 Eur (trisdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt penkis centus) Kauno teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.