Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam V. I., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai G. K., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nustatytas 35 proc. darbingumas, neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-09-07 apie 17.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė savo šeimos narę - sutuoktinę G. K., kuri trenkėsi veidu į spintelę, ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis nosyje, akių vokuose, kairėje kaktos pusėje ir kairiame žande, ir taip šiais veiksmais nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis būdamas neblaivus, būdamas išgėręs pusę butelio degtinės, susipyko su sutuoktine dėl sūnaus. G. bandė užstoti sūnų, todėl jis ją pastūmė ir vieną kartą su kumščiu trenkė į galvos sritį, į veidą, dėl ko ji trenkėsi į spintelę. Suprato kad tokais veiksmais gali sužaloti savo sutuoktinę, sukelti jai skausmą. Tokius veiksmus vertina labai blogai, sutuoktinės atsiprašė, pasižada daugiau taip nebesielgti. Pripažįsta, kad girtumas įtakojo šio nusikaltimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą: 2017-09-08 pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 13), iš kurio matyti, kad 2017-09-07, apie 17.30, namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje neblaivus V. A. konflikto metu pastūmė blaivią sutuoktinę G. K., dėl ko ji veidu trenkėsi į virtuvės spintelę ir sudavė kumščiu į veidą; pranešimu apie įvykį, ROIK 0117000501786 (b. l. 23- 24), iš kurio matyti, kad BPC gautas pranešimas apie tai, kad sumušta pranešėjo motina, veidas sutinęs, grasinta nužudyti; liudytojos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos G. K. apklausos protokolais (b. l. 28- 29, 32- 33, 35), iš kurių matyti, kad kilus konfliktui jos neblaivus sutuoktinis virtuvėje ją pastūmė, ko pasėkoje ji trenkėsi veidu į spintelę, o vėliau vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, kaktos sritį; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-09-11 Specialisto išvada Nr. G2609/2017(02) (b. l. 59- 60), kurioje konstatuota, kad G. K. padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis nosyje, akių vokuose, kairėje kaktos pusėje ir kairiame žande, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas (b. l. 112- 114), iš kurio matyti, kad 2017-09-08, 14 val. 25 min. V. A. nustatytas 2,15 prom. girtumas; asmens duomenimis (b. l. 133), iš kurių matyti kad nukentėjusioji G. K. yra kaltinamojo sutuoktinė.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas prieš sutuoktinę sukels jai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sutuoktinei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad V. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ką patvirtino ir kaltinamasis.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str.- nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Prokurorė prašymui neprieštaravo. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi ir jam atleidžia. Teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę– praeityje jis neteistas (jis teistas 2001-10-23, teistumas išnykęs, b. l. 145- 146), administracine tvarka nebaustas (b. l. 147), ir daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam smurtavus prieš savo šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2017-09-08, 11.00 val., ir paleistas 2017-09-09, 10.04 val. (b. l. 75, 81).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 303 str. 4 d., 304- 305 str., 307 str. 5 d., 432 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įskaitoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą kaltinamajam gali būti iškelta baudžiamoji byla pagal BK 243 str.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.