Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1286-826/2015

2015 m. liepos 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto idėjos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto idėjos“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė M. B., A. S., BAB „Snoras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė M. B. 2015-02-06 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė ginčija antstolės turto arešto aktu pareiškėjos turtui taikyto arešto mastą ir teigia, kad antstolė, areštuodama didesnės vertės, nei sudaro išieškotina suma, turtą, pažeidė CPK 675 str. 2 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – notaro išduotas vykdomasis įrašas (CPK 587 str. 4 p.). CPK 746 str. 2 d. nustato, kad išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą CPK XLVIII skyriaus nustatyta tvarka. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str. 1 d.). CPK 675 str. 2 d. numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė M. B. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2014-06-05 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. MK-4799 ir Nr. MK-4800 dėl 198 770,88 Eur skolos ir 13 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos BAB „Snoras“ naudai, parduodama subsidiariajai įkaito davėjai UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto idėjos“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. 2015-01-07 turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis įkeistas turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 344 068,58 Eur, statinys (inžinerinis įrenginys), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 289,62 Eur, butas (patalpa), esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 86 886,01 Eur, bei turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 289,62 Eur. Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 198 770,88 Eur, o viso areštuoto turto vertė sudaro 431 533,83 Eur (v. b. l. 54–58).

Kadangi šiuo atveju turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė yra didesnė už antstolės nustatytą turto arešto mastą, reikalingą išieškojimui šioje vykdomojoje byloje įvykdyti, būtina įvertinti, ar visas turto arešto akte nurodytas turtas buvo areštuotas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštuojant skolininkui priklausantį turtą yra siekiama užtikrinti, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų realiai ir visiškai įvykdytas, todėl pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus svarbu taikyti tokį turto arešto mastą, kurio realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktu buvo areštuotas visas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje. Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos numato specialią turto realizavimo vykdymo procese tvarką. Tuo atveju, jeigu turtas yra parduodamas iš varžytynių, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str.). Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 str. 1 d.). Be to, įstatymas numato galimybę iki varžytynių paskelbimo pačiam skolininkui surasti turto pirkėją arba išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą (CPK 704 str., 720 str.). Taigi konkreti už parduodamą turtą gautų lėšų suma šiuo atveju priklausys nuo to, kokiu būdu ir tvarka bus realizuotas areštuotas turtas. Kadangi ši aplinkybė šioje vykdymo proceso stadijoje objektyviai nėra ir negali būti žinoma, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog areštuotas pareiškėjos turtas bus realizuotas už turto arešto akte nurodytą jo vertę, t. y. 431 533,83 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog viso įkeisto turto disponavimo teisės apribojimas nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir proporcinga procesinė priemonė vykdymo proceso tikslams pasiekti.

Apeliantė teigia, kad išieškojimui įvykdyti šiuo atveju pakaktų areštuoti vieną pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, kurio vertė 344 068,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad taikomas turto areštas turi būti efektyvus, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sudaromos prielaidos realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui bei užtikrinama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju turto arešto akte nurodyta pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, vertė – 344 068,58 Eur, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog turtas bus realizuotas už šią sumą ir gautų lėšų pakaks išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, turto arešto aktu buvo areštuotas pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio pastato priklausinys – kiemo aikštelė (inžinerinis statinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliavimo paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visas nekilnojamojo turto kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien pareiškėjos nurodyto pastato realizavimas kartu neperleidus turtinės nuomos teisės į žemės sklypą, kuriame yra šis pastatas, taip pat kitų šiame sklype esančių pastatų, iš esmės apsunkintų galimybę naudotis šiuo pastatu pagal jo naudojimo paskirtį. Taigi nekilnojamojo turto komplekso pardavimas dalimis ne tik apsunkintų šio turto realizavimą, vilkintų vykdymo procesą, bet ir sumažintų šio turto vertę. Šią aplinkybę patvirtina ir vykdomojoje byloje esantis UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktas, kuriame turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs ekspertas pažymėjo, jog turtą sudarančius vienetus parduodant atskirai, ekspertizės akte pateiktos jų vertės negalioja. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien tik apeliantės nurodytos dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, areštas ir šios turto dalies realizavimas negarantuotų vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo, neatitiktų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo, jų interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad turto arešto aktu buvo apribota pareiškėjos teisė disponuoti areštuotu turtu, paliekant pareiškėjai teisę šį turtą valdyti bei naudotis juo. CK 4.192 str. 4 d. nustato, jog nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos registre dienos skolininkas neturi teisės disponuoti įkeistu turtu be kreditoriaus sutikimo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė disponuoti visu įkeistu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra apribota tiek antstolės surašyto turto arešto akto, tiek įstatymo pagrindu. Kartu pažymėtina, jog pagal pareiškėjai taikomus apribojimus jai išlieka teisė areštuotu turtu naudotis ir jį valdyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skunde nurodyta nuostata, jog turto arešto aktu buvo iš esmės pažeista skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra bei suvaržyta pareiškėjos teisė naudotis jai priklausančiu turtu.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.