- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-2045-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00031-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- L. D.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo L. D.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK normas ir teismų praktiką, reglamentuojančias žalos (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimą, kai asmens atžvilgiu yra nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl nuostolių atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 815 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. vasario 22 d. apie 19:45 val. automobiliu vyko iš darbo vietos Utenoje į savo gyvenamąją vietą Vilniuje ir buvo sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato policijos pareigūno – trečiojo asmens L. D.. Ieškovo teigimu, policijos pareigūnas, nepagrįstai ignoravęs ieškovo paaiškinimus bei iš karto pateiktus duomenis apie gyvenamąją ir darbo vietas, atsisakė tinkamai ištirti bylos aplinkybes ir surašė 2021 m. vasario 22 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-453-2021 (toliau – Protokolas), pažymėdamas, kad ieškovas, vykęs automobiliu iš Utenos rajono savivaldybės teritorijos į Vilniaus miesto savivaldybę, tokiais veiksmais galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtinto karantino režimo ir judėjimo šalies viduje sąlygas, nustatytas Nutarimo 2.1.7 papunktyje. Ieškovo teigimu, dėl policijos pareigūno neteisėto atsisakymo tinkamai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti ieškovo veiksmus, ieškovo atžvilgiu neteisėtai surašytas Protokolas ir pradėta administracinio nusižengimo byla, nors ieškovas vyko iš darbo į gyvenamąją vietą Nutarimo 2.1.7 papunktyje nustatytu pagrindu ir administracinio nusižengimo nepadarė. Vėliau Vilniaus apskrities VPK Pirmo policijos komisariato 2021 m. kovo 22 d. nutarimu nurodyta administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta nesant ieškovo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Tačiau dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų (neveikimo) ieškovas turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir patyrė 1 815 Eur išlaidų. Šios išlaidos yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė Lietuvos valstybė. Ieškovas nurodė, kad šį reikalavimą grindžia civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246–6.249 straipsniai), bendraisiais teisės principais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Protokolu buvo nustatyti ieškovo neteisėti veiksmai – pažeistas karantino režimas ir nesilaikyta judėjimo ribojimų. Iš Protokolo matyti, kad pareigūnams 2021 m. vasario 22 d. 19.45 val. dirbant patikros poste, esančiame Molėtų pl., Vilniuje, kontrolės metu buvo sustabdytas automobilį vairavęs ieškovas. Ieškovas nurodė, jog gyvena Utenos r. sav., tačiau dirba įmonėje, kuri registruota Vilniaus m. sav. Patikrinus įmonės rekvizitus, nustatyta, kad įmonė registruota Utenos r. sav. Tada ieškovas nurodė, kad vyksta darbo reikalais, tačiau paprašius pateikti tai patvirtinančius dokumentus, atsakė, jog jų neturi. Ieškovui buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, nes ieškovas nesilaikė (paskelbto karantino laikotarpiu) ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas teisinio pagrindo atvyko iš Utenos rajono savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pareigūnas paskyrė nuobaudą, kuri vėliau buvo panaikinta, o byla nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas CK 6.271 ar 6.272 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos priskirtinos administracinių nusižengimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir yra atlyginamos ANK nustatyta tvarka, o dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė.
5. Trečiasis asmuo L. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
7. Teismas nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog pareigūnas, surašydamas Protokolą, būtų veikęs neteisėtai, aplaidžiai ar atmestinai. Ieškovui nepateikus judėjimą tarp savivaldybių pateisinančių įrodymų, teikiant nenuoseklius paaiškinimus, registruose esant duomenims apie ieškovo gyvenamąją ir darbo vietą Utenos r., pareigūno sprendimas surašyti Protokolą negali būti pripažintas aplaidžiu ar neteisėtu veikimu. Taip pat nėra pagrindo šių duomenų pripažinti nepakankamais Protokolui surašyti, todėl atmestini ieškovo teiginiai, jog pareigūnų atliktas tyrimas prilygintinas aplaidžiam neveikimui neištiriant įvykio aplinkybių. Priešingai, ieškovas, žinodamas apie registruose esančius duomenis dėl jo gyvenamosios ir darbo vietų, yra atsakingas už situaciją, kai operatyviai negalėjo pateikti įrodymų, leidžiančių spręsti dėl jo realios gyvenamosios vietos. Taigi, Protokolo surašymą lėmė tai, kad asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą ne tikruoju gyvenamuoju adresu ir nepateikęs realią gyvenamąją vietą patvirtinančių įrodymų, sudarė prielaidas nustatyti galimus administracinio nusižengimo požymius, kas buvo paneigta vėlesniame proceso etape asmeniui pateikus reikiamus papildomus įrodymus ir surinkus papildomą medžiagą. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų surašant Protokolą, nėra pagrindo taikyti atsakovės civilinę deliktinę atsakomybę.
8. Teismas taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo operatyviai nutraukta pateikus reikiamus duomenis. Iš esmės nebuvo kilęs ieškovo ir institucijos ginčas dėl situacijos vertinimo – pareigūnams pirminius duomenis vertinus nepakankamais ieškovo gyvenamajai vietai Vilniuje nustatyti ir surašius Protokolą, ieškovas pateikė papildomą medžiagą, kurios pagrindu buvo pripažinta įrodyta, jog ieškovas gyvena Vilniuje ir turėjo teisę vykti iš darbo namo, todėl teisena nutraukta. Pateikti rašytiniai įrodymai nesudėtingai surenkami; byla nepasiekė teismo, o tyrime nustatytina aplinkybė iš esmės buvo tik viena – reali ieškovo gyvenamoji vieta. Dėl to ieškovo atstovo ruoštų dokumentų parengimo procesas, jų apimtis bei turinys vertintini kaip nesudėtingi, nereikalavę plataus tyrimo ar teisės aiškinimo / taikymo problemų analizės. Kadangi prašymas teikiamas atlyginti teisinės pagalbos išlaidas teismo nepasiekusiame procese, pripažintina, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai bei neproporcingai didelės ir negalėtų būti priteisiamos visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; arba teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes netinkamai aiškino ir taikė ANK 563 straipsnį, reglamentuojantį administracinių nusižengimų teisenos paskirtį, ANK 569 straipsnį, reglamentuojantį įrodymus administracinio nusižengimo teisenoje, taip pat ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, reglamentuojančius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, o tai nulėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 - 6.249 straipsniuose, nebuvimo. Teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 nurodytais išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylose, kai išteisinamas patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, be to, nepagrįstai nevertino bylos duomenų – trečiojo asmens paaiškinimų. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė ginčo esmės.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena baigta operatyviai, o ieškovui atsiradę nepatogumai kilo dėl paties ieškovo veiksmų, kai jis, žinodamas apie deklaruotą savo gyvenamąją vietą ir registruotą darbo vietą Utenos r., nepateikė reikiamų dokumentų judėjimui tarp savivaldybių pateisinti. Ieškovui buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, nes ieškovas nesilaikė (paskelbto karantino laikotarpiu) ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas teisinio pagrindo atvyko iš Utenos rajono savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pareigūnas paskyrė nuobaudą, kuri vėliau buvo panaikinta, o byla nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas CK 6.271 ar 6.272 straipsnyje nustatyta tvarka – ieškovas savo prašymą išimtinai siejo tik su administracinėje byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
13. Apeliantas (ieškovas) savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad: 1) teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 nurodytais išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylose; 2) teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, t. y., jog Protokolą surašęs pareigūnas neišsiaiškino visų svarbių su ieškovo gyvenamąja ir darbo vietomis susijusių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinnio skundo teiginiais.
14. Priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas, išsamiai pasisakė tiek dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, tiek dėl byloje esančių įrodymų, tiek dėl kitų svarbių bylos aplinkybių. Teismas neprivalėjo vadovautis ANK nuostatomis, nes šioje byloje iš esmės sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės, kurią reglamentuoja CK nuostatos.
15. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos nurodytos deliktinės atsakomybės sąlygos, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš šių būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
16. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).
17. Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovo atžvilgiu buvo surašytas Protokolas, o vėliau priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, savaime nelaikytina pareigūno kuris surašė Protokolą (t. y. ir valstybės) neteisėtais veiksmais (deliktu).
18. Pagal teismų praktiką, vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).
19. Tam, kad nutarimo surašymas būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).
20. Pirmosios instancijos teismas taip ir padarė: sprendime nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą asmuo, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinosi visas bylos aplinkybes: ar policijos pareigūnas įvykdė visas savo pareigas, taip pat ar ieškovo elgesys ginčo situacijoje buvo tinkamas.
21. T. y. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į įrodymus, kurie policijos pareigūnui buvo prieinami Protokolo surašymo metu, tiek į po to surinktus įrodymus, analizavo dėl kokių priežasčių Protokolas buvo surašytas, o vėliau priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ir ar pareigūnas atliko visus veiksmus, siekdamas visapusiškai ir išsamiai ištirti galimą administracinį nusižengimą.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2021 m. vasario 22 d. vakare automobiliu Volvo V50 vyko iš Utenos rajono į Vilniaus miestą. Ieškovas buvo sustabdytas judėjimo ribojimų vykdymą kontroliuojančio pareigūno ir, siekdamas pagrįsti savo teisę vykti į kitą savivaldybę, pateikė vairuotojo pažymėjimą, darbuotojo darbo pažymėjimą bei teikė paaiškinimus.
23. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo L. D. (t. y. Protokolą surašęs pareigūnas) nurodė, kad jis patikrino viešųjų registrų duomenis, iš kurių nustatė, jog tiek ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta, tiek bendrovės, kurioje ieškovas dirba, buveinės adresas buvo Utenos rajone. Ieškovas pareigūnui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę vykti į Vilniaus miestą, t. y. nesilaikyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo. Be to, ieškovo teikti paaiškinimai prieštaravo viešųjų registrų duomenims apie ieškovo darbo bei gyvenamąją vietas.
24. Ieškovas teigia, kad policijos pareigūnas neatsižvelgė į jo paaiškinimus ir išsamiai neištyrė situacijos. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
25. Įvertinus, ieškovo pareigūnui pateiktus dokumentus, registrų duomenis, važiavimo laiką, nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnas situaciją būtų įvertinęs aplaidžiai ar paviršutiniškai. Galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įtvirtintiems judėjimo ribojimams, ieškovas, vykdamas į kitas savivaldybes darbo reikalais (ar po darbo namo), pats iš anksto turėjo pasirūpinti visais reikalingais dokumentais, įrodančiais tiek jo darbo, tiek realią gyvenamąją vietas. Kadangi ieškovas to nepadarė, jis turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad Protokolo surašymo metu ieškovo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaravo viešųjų registrų duomenims, kurie turi didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus.
27. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad pareigūnams 2021 m. vasario 22 d. 19.45 val. sustabdžius ieškovo automobilį, ieškovas nurodė, jog gyvena Utenos r. sav., tačiau dirba įmonėje, kuri registruota Vilniaus m. sav. Pareigūnai, patikrinę registrų duomenis, nustatė, kad įmonė registruota Utenos r. sav. Tada ieškovas nurodė, kad vyksta darbo reikalais, tačiau, paprašius pateikti tai patvirtinančius dokumentus, atsakė, jog jų neturi. Vėliau ieškovas įrodinėjo, kad gyvena Vilniuje, o dirba Utenoje. Taigi, ieškovo paaiškinimuose teikta pirminė informacija buvo prieštaringa, todėl pareigūnai turėjo pagrindo remtis būtent viešųjų registrų duomenimis, o ne ieškovo parodymais.
28. Ieškovas nurodo, kad asmuo neturi pareigos deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas. Kaip minėta, Protokolo surašymo metu, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek visame pasaulyje buvo paskelbta COVID-19 pandemija ir buvo imtasi priemonių jai suvaldyti. Viena iš priemonių buvo asmenų judėjimo apribojimai. Lietuvos Respublikoje tuo metu buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių. Todėl asmenys privalėjo turėti dokumentus, įrodančius jų teisę judėti tarp savivaldybių. Taigi, nors teisės aktai asmenims ir neįtvirtino pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau tokioje situacijoje asmuo, nedeklaravęs realios gyvenamosios vietos, prisiima riziką, kai tenka teikti papildomus įrodymus realiai gyvenamajai vietai pagrįsti.
29. Šioje byloje viešajame registre esant duomenims apie ieškovo gyvenamąją vietą Utenos r., būtent ieškovui teko pareiga įrodyti realią gyvenamąją vietą ir paneigti viešajame registre esančius oficialius duomenis. Protokolo surašymo metu ieškovas šiai aplinkybei įrodyti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, o jo paaiškinimai buvo prieštaringi. Išdėstyti argumentai paneigia ieškovo teiginius, jog pareigūnų rėmimasis registro duomenimis buvo aplaidus ar nerūpestingas.
30. Ieškovas nurodo, kad pareigūnui iki surašant Protokolą buvo pateikta nuotrauka telefone, kuri patvirtino jo gyvenamąją vietą Vilniuje. Kaip minėta, ieškovas turėjo būti iš anksto pasiruošęs visus įrodymus, patvirtinančius jo realią gyvenamąją ir darbo vietas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. D. nurodė, kad jam minėta nuotrauka telefone pateikta nebuvo ir jis jos nematė. Pažymėtina, kad pagal nuotraukos atsiuntimo į ieškovo telefoną (19:51 val.) ir Protokolo surašymo (19:56 val.) laiką, tikėtina, jog nuotrauka į ieškovo telefoną atsiųsta tuo metu, kai pareigūnas jau rašė Protokolą. Be to, jos atsiuntimas ieškovui nepatvirtina jos pateikimo pareigūnui fakto. Taigi, ieškovas nuotraukos nebuvo pasiruošęs iš anksto ir pareigūnui nepateikė tuo metu, kai buvo sustabdytas – 19:45 val. Be to, nuotraukoje fiksuota ieškovo sutuoktinės deklaruota gyvenamoji vieta. Nėra duomenų, kad ieškovas pareigūnams būtų pateikęs santuokos liudijimo kopiją ar kitus įrodymus apie sudarytą santuoką, todėl paties ieškovo gyvenamajai vietai esant deklaruotai Utenos r., pareigūnai pagrįstai vadovavosi registrų duomenimis apie ieškovą.
31. Taigi, pareigūnui surinkus ir įvertinus visus prieinamus pirminius duomenis, buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, o ieškovui sudaryta galimybė teikti išsamius paaiškinimus bei papildomą medžiagą. Ieškovas šia galimybe pasinaudojo ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl realios gyvenamosios vietos, tačiau ir šie dokumentai po vieną taip pat tiesiogiai nepatvirtino ieškovo gyvenamosios vietos. Dėl to pareigūnas, siekdamas ištirti reikšmingas aplinkybes, nuvyko į nurodytą gyvenamąją vietą ir surinko informaciją iš kaimyniniuose butuose gyvenančių asmenų. Gavęs papildomus duomenis pareigūnas operatyviai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
32. Darytina išvada, kad nutarimą nutraukti teiseną lėmė ne kitoks tų pačių pirminių duomenų, surinktų prieš surašant Protokolą, vertinimas, o tai, jog ieškovas po Protokolo surašymo pateikė papildomą medžiagą, pagrįsdamas aplinkybę, jog jis vyko iš darbo namo. Protokolo surašymo dieną pareigūnai rėmėsi ta informacija, kuri buvo tuo metu prieinama, o vėliau, gavę papildomus duomenis ir nustatę, kad taikyti nuobaudą ieškovui nėra pagrindo, administracinės teisenos bylą nutraukė.
33. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad Protokolą surašęs pareigūnas neatliko neteisėtų veiksmų, neveikė aplaidžiai ar atmestinai. T. y. ieškovui nepateikus judėjimą tarp savivaldybių pateisinančių įrodymų, teikiant nenuoseklius paaiškinimus, registruose esant duomenims apie ieškovo gyvenamąją ir darbo vietą Utenos r., pareigūno sprendimas surašyti Protokolą negali būti pripažintas aplaidžiu ar neteisėtu veikimu. Taip pat nėra pagrindo šių duomenų pripažinti nepakankamais Protokolui surašyti, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog pareigūnų atliktas tyrimas prilygintinas aplaidžiam neveikimui neištyrus įvykio aplinkybių. Priešingai, ieškovas, žinodamas apie registruose esančius duomenis dėl jo gyvenamosios ir darbo vietų, yra atsakingas už situaciją, kai patikrinimo metu negalėjo pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti jo realią gyvenamąją vietą.
34. Protokolo surašymą lėmė tai, kad ieškovas, deklaravęs savo adresą kitur nei jo gyvenamoji vieta ir nepateikęs realią gyvenamąją vietą patvirtinančių įrodymų, sudarė prielaidas nustatyti galimus administracinio nusižengimo požymius, kurie buvo paneigti vėlesniame proceso etape, ieškovui pateikus papildomus įrodymus ir surinkus papildomą medžiagą.
35. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų surašant Protokolą, nėra pagrindo taikyti atsakovės civilinę deliktinę atsakomybę.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir skundžiamą sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus į bylą pateiktus įrodymus. Tai, kad ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, dar nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino į bylą surinktus įrodymus ar netinkamai taikė CK nuostatas.
Dėl bylos baigties
37. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.