- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- I-136-243/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00346-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-18 sprendimo Nr. SP-2941-(7.2148), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. S. skunde nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2011-08-08 padavė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-481-163/2011, kurioje ji skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-01 sprendimą Nr. (1.31)-111-11, kuriuo jai nesuteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010 dėl jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Argumentuoja, jog Klaipėdos tarnyba nepagrįstai jos 2011-08-08 prašymą nenagrinėjo ir 2011-08-11 persiuntė nagrinėti Šiaulių tarnybai. Nurodo, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-08-18 sprendimu Nr. SP-2941-(7.2148) atsisakė teikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Argumentuoja, jog Klaipėdos ir Šiaulių tarnybos, pažeisdamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, vilkino jos prašymo nagrinėjimą užkirsdamos jai galimybę paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nekontroliuodama Tarnybų, pažeidė jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę turėti tinkamą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą teisme. Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-18 sprendimą Nr. SP-2941-(7.2148), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą teikti jai antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjos S. S. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pareiškėja 2011-08-08 padavė Klaipėdos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-481-163/2011, kurioje skundė Klaipėdos tarnybos 2011-07-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-163-11. Pažymi, jog Klaipėdos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Viešojo administravimo įstatymo, Teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2011-08-11 įsakymu Nr. V-160 nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nušalino Klaipėdos tarnybą ir prašymą persiuntė Šiaulių tarnybai. Akcentuoja, jog priešingu atveju, Klaipėdos tarnyba būtų turėjusi nagrinėti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą byloje, kurios baigtimi yra suinteresuota. Argumentuoja, jog teisėtai ir pagrįstai nusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo teisės aktų nustatyta tvarka ir negali būti įpareigota priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą(b.l. 18-19).
Atsakovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjos S. S. skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-10 nutartimi nepriėmė pareiškėjos kasacinio skundo civilinėje byloje dėl iškeldinimo, konstatuodamas, jog pareiškėja kasacinį skundą grindė ne teisiniais, bet faktiniais argumentais, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Dėl to Klaipėdos tarnyba 2011-06-17 sprendimu Nr. (1.31.)TPD-77-11 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą S. S. dėl neperspektyvumo. Pažymi, jog pareiškėja 2011-06-28 Klaipėdos tarnybai padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl pakartotinio kasacinio skundo parengimo. Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2011-06-28 prašymą, nustatė, jog pareiškėja naujų aplinkybių ar faktų dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo nenurodė ir naujų įrodymų ar argumentų nepateikė, todėl 2011-07-01 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog pareiškėja siekdama apskųsti šį sprendimą Klaipėdos tarnybai 2011-08-08 padavė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kurį Klaipėdos tarnyba 2011-08-11 raštu Nr. (1.7)-SR-3050 persiuntė Šiaulių tarnybai. Argumentuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai administracinėje byloje dėl Klaipėdos tarnybos 2011-07-01 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-111-11 panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas pareiškėjai šioje byloje yra neperspektyvus. Pažymi, jog išnagrinėjusi pareiškėjos 2011-08-08 prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 2011-08-18 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SP-2941-(7.2148), kuriuo atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai S. S. administracinėje byloje Nr. I-481-163/2011 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-01 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-111-11 panaikinimo. Atsakovės teigimu, Klaipėdos tarnyba pagrįstai nusišalino nuo pareiškėjos 2011-08-08 prašymo nagrinėjimo, nes būtų turėjusi vertinti savo pačios priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (b.l. 36-38).
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjos S. S. skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kad ji neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja, nuolat inicijuodama teisminius procesus, nepagrįstai įtraukdama į bylas Teisingumo ministeriją bei kitas valstybės institucijas ir fizinius asmenis, keldama nepagrįstus reikalavimus, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, t.y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (b.l. 98-99).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-18 sprendimo Nr. SP-2941-(7.2148), kuriuo atsisakyta teikti S. S. antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktais, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal jos prašymą (b.l. 55-56). Iš S. S. skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. I-481-163/2011, kurioje ji skundžia Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-01 sprendimą Nr. (1.31)-111-11, kuriuo jai nesuteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010 dėl jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punktuose nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, be to, asmuo dirbantis valstybinėje tarnyboje negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas (12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja S. S. 2011-08-08 kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Atsakovė, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, būtų turėjusi nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai galėjo neabejotinai sukelti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interesų konfliktą, todėl galėjo būti neužtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas ir yra kliūtis tiek sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tiek atsisakymui suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant išvengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, tokiu atveju turi būti sprendžiamas kitos tarnybos, taip nenusišalinant nuo tarnyboms pavesto uždavinio įgyvendinimo – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi numatyta, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo 6.2 punkte numatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą perduoda Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plungės rajono, Kretingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse. Nustatyta, kad būtent tokios tvarkos Klaipėdos tarnyba laikėsi, siekdama išvengti galimo interesų konfliktų. Pažymėtina, jog ir pati pareiškėja teigia, kad Klaipėdos direktorius jos atžvilgiu yra nešališkas bei 2011-08-08 prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo prašė Klaipėdos tarnybos direktorių nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo (b.l. 21). Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo perdavimas kitai Tarnybai atitiko ne tik teisės aktų nustatytą tvarką, bet ir pačios pareiškėjos interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos tarnyba, perdavusi pareiškėjos prašymą Šiaulių tarnybai, paisė teisėkūros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo, veikė operatyviai (pareiškėjos 2011-08-08 prašymas Šiaulių Tarnybai išsiųstas 2011-08-11, b.l. 17, 29), teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad asmeniui teisinė pagalba gali būti teikiama kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nepaneigia ir neapriboja šio asmens teisės ir nereiškia, kad tokiu būdu valdžios įstaigos netarnauja žmonėms (2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575- 2807/2011, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2271/2011, 2010-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-703/2010).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3611/2011, 2011-03-31 sprendimas Nr. A822–1082/2011, 2010-12-02 nutartis Nr. A756–1390/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1268/2010, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575–2848/11 ir kt.), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Nagrinėjamu atveju Šiaulių tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai turėjo teisę ir pareigą atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Byloje aktualios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatos, kuriomis grindžiamas ginčijamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, ir kuriose įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-461-637/2010 patenkintas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinys ir nuspręsta iškeldinti iš gyvenamosios patalpos atsakovę S. S., o 2010-11-23 nutartimi nepatenkintas S. S. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 68-73, 67). Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-546-253/2011 S. S. atskirasis skundas nepatenkintas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartis palikta nepakeista (b.l. 75-77). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-10 nutartimi S. S. kasacinį skundą atsisakė priimti konstatavęs, jog pareiškėja kasacinį skundą grindė ne teisiniais, bet faktiniais argumentais, o tai nėra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Visose teisminėse instancijose nagrinėjant civilinę bylą pareiškėjai S. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kuri buvo suteikta jai Klaipėdos tarnybos 2010-03-18 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-398-10 (b.l. 92). Teisinės pagalbos teikimas nutrauktas Klaipėdos tarnybos tarnyba 2011-06-17 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-77-11 (b.l. 93-96). Pareiškėja 2011-06-28 Klaipėdos tarnybai padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl pakartotinio kasacinio skundo parengimo. Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2011-06-28 prašymą, nustatė, jog pareiškėja naujų aplinkybių ar faktų nenurodė ir naujų įrodymų ar argumentų nepateikė, todėl 2011-07-01 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo (b.l. 50-52). Siekdama apskųsti šį 2011-07-01 sprendimą, pareiškėja Klaipėdos tarnybai 2011-08-08 padavė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nuo kurio nagrinėjimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011-08-11 įsakymu Nr. V-160 nušalinti visi Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojai ir nusišalino direktorius, o prašymas perduotas nagrinėti Šiaulių tarnybai (b.l. 20-24, 17, 29). Šiaulių tarnyba pareiškėjos 2011-08-08 prašymą gavo 2011-08-17, o ginčijamą sprendimą priėmė 2011-08-18 (b.l. 39-40, 55-56). Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos skundo argumentas, jog Tarnybos vilkino jos prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėjos prašymas išnagrinėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu.
Iš pareiškėjos skundo turinio, 2011-08-08 prašymo ir kitų bylos duomenų matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia, kad aukščiau nurodyta civilinė byla dėl jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos būtų išnagrinėta kasacine tvarka. Pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra grindžiamas jos atžvilgiu priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutarties teisėtumu civilinėje byloje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 345 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos, o 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, CPK 340 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog pakartotiniai kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartis įsiteisėjo 2011-03-09 Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus ir nepatenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą. Pareiškėja į Klaipėdos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti kreipėsi tik 2011-06-28, t.y. praleidusi CPK 345 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Be to, ji siekia, kad būtų parengtas pakartotinis kasacinis skundas, o tai neleidžiama pagal 340 straipsnio 3 dalį. Kasacija civiliniame procese nėra trečioji instancija po pirmosios ir apeliacinės instancijų, o yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik esant vienam iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Kasacija galima tik tais atvejais, kai yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau vieną kartą 2011-05-10 nutartimi nepriėmęs kasacinio skundo konstatavo, kad S. S. skunde neformuluoja teisės normų aiškinimo ir taikymo problemų, o kasacinis skundas grindžiamas ne teisiniais, bet faktiniais argumentais, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja įprastine civilinio proceso tvarka nebegali inicijuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka. Konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 2 punkto požiūriu S.S. keliami reikalavimai dėl Klaipėdos tarnybos 2011-07-01 sprendimo, kuriuo jai nesuteikta antrinė teisinė pagalba pakartotiniam kasacinio skundo parengimui, pagrįstai ir teisingai Šiaulių tarnybos ginčijamu 2011-08-18 sprendimu Nr. SP-2941-(7.2148) pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos tarnybos 2010-03-18 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-398-10 pareiškėjai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba visose teismų instancijose nagrinėjant civilinę bylą (b.l. 92). Tai reiškia, jog pareiškėjos teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą jau buvo realizuota, todėl vėlesni jos ginčai su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiomis institucijomis yra atitraukti nuo pradinio reikalavimo ginti pažeistą teisę. Pripažintinas pagrįstu Šiaulių tarnybos argumentas, jog antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjai nagrinėjamu atveju neatitiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, ypatingai šio straipsnio 2 punkte nurodyto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principo.
Įvertinus visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių konstatuotina, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-18 sprendimas Nr. SP-2941-(7.2148), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą S. S. pagal jos 2011-08-08 prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismo sprendime nurodytais tais pačiais motyvais atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos S. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Prieš teismo posėdį 2012-02-07 gautas pareiškėjos prašymas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą arba sustabdyti bylą, kol Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. I-621-609/2011, kurioje pareiškėja skundžia Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-25 sprendimą atsisakyti suteikti jai teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2009-08-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-921/2009, 2010-09-20 sprendime Nr. A-438-1150/2010 konstatavo, kad padėtis, kai pareiškėja siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydama tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėja jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo, o tokios elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjos siekio, sąžiningo naudojimosi jai suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Būtent tokia situacija susidarė ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinių pagrindų, numatytų ABTĮ 80 straipsnyje, atidėti bylos nagrinėjimą arba teisinių pagrindų, numatytų ABTĮ 98 straipsnyje, bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-621-609/2011. Pareiškėjos įgaliotas atstovas UAB „Liva“ direktorius J. S. prieš teismo posėdį pranešė, jog neatstovaus pareiškėjos teismo posėdyje. Tarp pareiškėjos ir jos atstovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (b.l. 11). Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjos, nei jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu, pareiškėjai, jos atstovui ir kitoms proceso šalims apie posėdžio vietą ir laiką yra pranešta šaukimais (ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis). Bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems raštu buvo pranešta apie teismo posėdį tinkamai, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos S. S. skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-18 sprendimo Nr. SP-2941-(7.2148), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą S. S., panaikinimo ir dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimti sprendimą suteikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą,
nepatenkinti pareiškėjos S. S. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.