- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- I1-3895-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00463-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į administracinį teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Pravieniškių PN-AK buvo pažeistas pareiškėjo privatumas kalbant taksofonu, nes taksofonas yra įrengtas kolidoriuje, taksofonas yra blogai įrengtas, todėl pareiškėjui kalbant telefonu jo pakalbių klausydavo kiti nuteistieji ir pareigūnai. Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui saugios aplinkos nuo kitų nuteistųjų agresijos ar užgauliojimų. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas nepagrįstai buvo laikomas rakinamoje kameroje, todėl taip buvo apribota jo judėjimo laisvė. Pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris buvo skirtas drausmei grupei priskirtiems nuteistiesiems. Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepimu (b. l. 25-30) į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų ,,Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) IV skyriaus nuostatos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas ,,Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“ bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu patvirtintas ,,Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“. Nurodė, kad aptartas reglamentavimas nenumato specialios patalpos įrengimo skambinant telefonu, taip pat nedraudžia patalpoje skambinimo metu būti pareigūnams, kurie vykdo nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeisto privatumo skambinant telefonu yra nepagrįsti. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius vedami pagal patvirtintą pasivaikščiojimo grafiką. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vienu metu, tačiau izoliuoti vieni nuo kitų, gali vaikščioti ir paprastajai, ir drausmės grupei priskirti nuteistieji. Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose. Pažymėjo, kad socialinės reabilitacijos priemonės paremtos savanoriškumo principu, todėl niekas neverčia nuteistųjų dalyvauti užsiėmimuose ar kūrybinėje veikloje, dėl tokių veiklų poreikio patys nuteistieji turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos (kameros) rakinamos taip kaip tą numato Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas. Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 14 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas kalbantis telefonu, nes taksofonas yra koridoriuje, jis yra blogai įrengtas, todėl jo pokalbių klausydavosi kiti nuteistieji ir pareigūnai.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25-26) nurodė, kad nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų ,,Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ IV skyriaus nuostatos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas ,,Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“ bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu patvirtintas ,,Nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad aptartas teisinis reglamentavimas numato, kad pareigūnai, organizuojantys skambučius, juos registruoja, sutikrina skambintojo leistinumą skambinti, taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir LVAT praktika, kuri numato, kad skambintojui nėra galimybės suteikti visišką privatumą, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žiūrėti, pavyzdžiui 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žiūrėti 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žiūrėti 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad taksofonai yra blogai įrengti, teismas pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT teismų praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1546-502/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-256-492/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės paskambinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui telefonu palaikyti socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti kiti nuteistieji ar pareigūnai, yra tik hipotetiniai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Pravieniškių PN-AK elgesio, siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui saugios aplinkos nuo kitų nuteistųjų agresijos ar užgauliojimų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad EŽTT savo praktikoje pabrėžė išvystytą principą, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieš Turkiją, pareiškimo Nr.21986/93, 2000 m. birželio 27 d. sprendimas). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą taip pat yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės ir jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes. Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja išvadą, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto ar užgauliojimų.
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo pateiktą atsiliepimą (b. l. 64-65) nurodė, kad kolidoriuje dėl pareigūnų aplaidumo buvo užpultas kito nuteistojo, todėl patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus.
Iš byloje esančio 2022 m. sausio 7 d. nutarimo ,,Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ (b. l. 5-7) matyti, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2021 m. gruodžio 28 d. apie 11.45 val. jam pareinant nuo skambučių taksofono aparato, jį užpuolė kitas nuteistasis. Teismas, vertindamas šį įvykį pažymi, kad pareiškėjas pareiškime pats nurodė, kad pareigūnas spėjo įsikišti, todėl fiziškai nenukentėjo. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai tinkamai įgyvendino savo pareigą užtikrinti pareiškėjo saugumą. Byloje kitų duomenų, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinas pareiškėjo saugumas nėra.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad 2021 m. gruodžio 28 d. įvykio metu kitas nuteistasis jį užgauliojo necenzūriniais žodžiais, teismo pažymi, kad šis įvykis buvo spontaniškas, todėl Pravieniškių PN-AK nėra atsakinga už šio įvykio pasekmes (necenzūrinių žodžių pavartojimą pareiškėjo atžvilgiu). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėją kitiems nuteistiesiems sistemingai užgauliojant, Pravieniškių PN-AK nesiėmė jokių veiksmų tam užkirsti kelią.
Teismas, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino pareiškėjo tinkamos apsaugos, todėl pagrindo konstatuoti neteisėtą Pravieniškių PN-AK pareigūnų neveikimą byloje nėra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nepagrįstai buvo laikomas rakinamoje kameroje, todėl taip buvo apribota jo judėjimo laisvė.
Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte numatyta, kad priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami tik nakčiai. Drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), o nuteistieji arešto bausme ir paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais į kitą pataisos įstaigą laikinai perkelti nuteistieji šios įstaigos gyvenamosiose patalpose (kamerose) gali būti laikomi užrakinti nepriklausomai nuo to, kuriai grupei jie yra priskirti.
Iš byloje esančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. M. 2021 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas (b. l. 57) matyti, kad pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, tačiau jis turėjo būti rakinamas patalpoje. Remiantis tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, nes Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas numato, kad paprastajai grupei priskiriami nuteistieji gali būti laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nepagrįstai buvo laikomas rakinamoje kameroje, todėl taip buvo apribota jo judėjimo laisvė, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris buvo skirtas drausmei grupei priskirtiems nuteistiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vienu metu, tačiau izoliuoti vieni nuo kitų, gali vaikščioti ir paprastajai, ir drausmės grupei priskirti nuteistieji. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės pateiktais duomenimis. Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai pataisos įstaigoms nedraudžia paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius vesti į pasivaikščiojimo kiemelį skirtą drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisė pasivaikščioti nagrinėjamoje byloje buvo užtikrinta tinkamai, nes pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas (b. l. 55), pasivaikščiojimo metu buvo užtikrintas pareiškėjo saugumas (byloje nėra duomenų, kad pasivaikščiojimo metu pareiškėjas buvo užpultas kitų nuteistųjų). Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kaip jo vedimas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį skirtą drausmei grupei priskirtiems nuteistiesiems, sukėlė jam neturtinę žalą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad jis pasivaikščioti buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuris buvo skirtas drausmei grupei priskirtiems nuteistiesiems, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26-27) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose. Pažymėjo, kad socialinės reabilitacijos priemonės paremtos savanoriškumo principu, todėl niekas neverčia nuteistųjų dalyvauti užsiėmimuose ar kūrybinėje veikloje, dėl tokių veiklų poreikio patys nuteistieji turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose, teismas sutinka su atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 27) išdėstytu teiginiu, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagristas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 39) matyti, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti Valentino 14-osios dienos paminėjime ,,Laiškas mylimajai“, Sausio 13-osios dienos paminėjime ,,Ką pakeisčiau jei būčiau Lietuvos Respublikos Prezidentas, Kalėjimų departamento organizuotam renginyje ,,Kaip aš pasikeičiau būdamas įkalinimo įstaigoje“. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui teisė dalyvauti socialinės reabilitacijos ir integracijos programose Pravieniškių PN-AK buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus byloje pagrindo nėra.
Vertinant pareiškėjo atsikirtime į atsakovo pateiktą atsiliepime (b. l. 65) išdėstytą argumentą, kad Pravieniškių PN-AK nesudarė jam galimybės dalyvauti AA (Anoniminių alkoholikų) kursuose, teismas pažymi, kad vien tik deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimo aplinkybių, nepagrindžiant pažeidimo jokiais objektyviais įrodymais, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjo skundo argumentas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, kad šioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas pažymi, kad tam tikras pareiškėjo laisvių apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, teismo vertinimu paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.