Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. C. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-1119-108/2013) V. C. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

2014-09-22 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo V. C. prašymas pritaikyti jam BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi nuteistojo V. C. prašymas atmestas. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog BK 64¹ str. pagrindu bausmė gali būti švelninama tik tuo pačiu nuosprendžiu, t. y. bausmės mažinimas galimas tik nuosprendžio priėmimo metu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžiu V. C. paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu nesumažinta. Baudžiamoji byla Nr. 1-1119-108/2013 nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o ją nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą neprašė nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-499, kuris įsigaliojo nuo 2013-07-13, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas 64¹ str., kuriame nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo šio straipsnio pagrindu bausmė gali būti mažinama tik tuo pačiu nuosprendžiu, t. y. bausmės mažinimas galimas tik nuosprendžio priėmimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios normos galiojimą, taip pat yra pažymėjęs, kad BK 64¹ str. įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (LAT nutartis byloje Nr. 2K-163/2014).

Teismas laiko, kad nėra pagrindo tenkinti V. C. prašymą taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžiu V. C. paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu nesumažinta, o byla buvo išnagrinėta įprastine baudžiamojo proceso tvarka, priimant nuosprendį, netaikant sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis) ar pagreitinto proceso tvarkos (BPK 426 straipsnio 1 dalis). BPK 426 str. numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka. Šiame straipsnyje inter alia įvtirtinta nuostata, kad jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taigi toks kreipimasis yra prokuroro prerogatyva, ir tik jis sprendžia, ar pateikti teismui pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras teismui minėto pareiškimo nepateikė, byloje ikiteisminis tyrimas baigtas prokurorui surašius kaltinamąjį aktą (t. 2, b. l. 53-55). Dėl šių priežasčių skunde nurodomas argumentas, kad procesas nevyko pagreitinta tvarka, nes kaltinamasis nepateikė prašymo, laikytinas kaip nepagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėti bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą neprašė nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis savo veiksmais neapsunkino bylos tyrimo teisme, gerbdamas teismo ir kitų proceso dalyvių laiką darė viską, kad byla teisme būtų išnagrinėta per maksimaliai trumpą laiką, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nėra pakankama BK 64¹ straipsnio taikymui, nes realiai toks įrodymų tyrimas nebuvo atliktas. Nuteistojo teiginys, kad byla buvo išnagrinėta praktiškai per vieną posėdį, jokiu būdu nereiškia, kad procese buvo atlikti BK 64¹ taikymui būtini veiksmai, o tik parodo, kad teismas vykdė pareigą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Pažymėtina, kad net ir tuomet, kai kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, sutinka tuojau pat duoti parodymus, bendradarbiauja teismo proceso metu, teismas neturi pareigos privalomai nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „<...> įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas“. Taigi, apsisprendimas, kokia tvarka tirti įrodymus, laikytinas teismo prerogatyva, ir net visų BPK 273 str. numatytų sąlygų buvimas neįpareigoja teismo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas dar yra privalomai saistomas ir prokuroro bei gynėjo sutikimo. Tuomet, kai teismas nusprendžia įrodymus tirti įprastine įrodymų tyrimo tvarka, nelieka BK 64¹ straipsnio taikymui būtinųjų sąlygų viseto ir bausmė šiuo pagrindu nuteistajam nemažinama.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas BK 64¹ straipsnis kaip nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią. Sutikti su tokia argumentacija nėra pagrindo. V. C. nuteistas 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, jau nuo 2013 m. liepos 13 d. galiojant BK 64¹ str. ir BPK 273 str. 1 d. 2013-07-02 įstatymų redakcijoms. Taigi byla buvo nagrinėjama, jau galiojant atitinkamoms baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pataisoms. Pažymėtina, kad nuteistasis nepasinaudojo savo teise ir jo netenkinančio teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Tuo būdu skundo argumentas, kad BK 64¹ str. ir BPK 273 str. yra nuteistojo padėtį gerinantys, nuosprendžio priėmimo metu negalioję teisės aktai, dėl to jo atžvilgiu turintys grįžtamąja galią, atmetamas kaip nepagrįstas.

Skunde nuteistojo nurodomas teiginys, kad jis negalėjo pasinaudoti savo teisėmis baudžiamajame procese, nes neturėjo aukštojo teisinio išsilavinimo, yra nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu nuteistasis naudojosi gynėjo paslaugomis (t. 2, b. l. 3, 23).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam pagrįstai nebuvo taikomos BK 64¹ str. nuostatos ir bausmė nemažinta vienu trečdaliu, dėl to laiko, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo V. C. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.