Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. M. ir V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“, dėl nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės 2014-11-20 sudarė su atsakove UAB „Kredito garantas“ paskolos sutartį Nr. 27118, kuria pasiskolino15 000 Eur, susitarė mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną sumokėti įmokas. Kreditas buvo suteiktas 10 metų laikotarpiui. Ieškovės kredito gražinimui užtikrinti įkeitė hipoteka joms priklausantį nekilnojamąjį turtą –stomatologijos kabinetą (duomenys neskelbtini) . Ieškovių tarpusavio susitarimu visas įmokas mokėjo kuri viena ieškovė, pervesdamos mokėtinas sumas į AB „Swedbank“, taip pat 2015 m. – 2017 m. įmokas mokėjo ir per Lietuvos pašto įstaigas. Nuo 2016 m. rudens ieškovės pradėjo kredito įmokas ir palūkanas mokėti nereguliariai. Atsakovė 2016-11-20 nutraukė kredito sutartį, nesibaigus paskolos terminui ir pateikė notarui hipotekos lakštą vykdomajam įrašui atlikti, o vėliau vykdomąjį dokumentą pateikė antstoliui. 2017-06-11 ieškovės sumokėjo atsakovui jo pareikalautą negrąžinto kredito ir palūkanų likutį 12733,57 Eur, ir atsakovas ieškovėms pretenzijų nereiškė. Ieškovės turėtų būti vertinamos kaip sudariusios vartojimo sutartį. Paskolą ėmė remontuoti stomatologijos kabinetą, kurio vertė pagal atsakovo atstovo Kauno regione įvertinimą buvo 70000 Eur. Paskolą naudojo remontuoti kabinetą, todėl jį ir įkeitė, nors pinigus naudojo ir būstui Kiškių g. 24-23, Kaune, remontuoti. Sutartimi nustatyti 1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną sumokėti įmokas yra neprotinga suma, todėl teismas turėtų ex officio spręsti dėl tokios sąlygos nesąžiningumo. Komerciniuose santykiuose 0,2 proc. dydžio delspinigiai laikomi per dideliais, todėl 1 proc. delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,05 proc. Ieškovė D. M. nurodė, kad ieškovės sutartį pasirašė notarinėje kontoroje neskaitę, skubėdamos, neprašė atidėti sutarties pasirašymą, tam kad susipažintų su sutarties sąlygomis, galvojo, kad bus nustatytas 0,05 proc., o ne 1 proc. delspinigiai. Dėl sutarties sąlygų palūkanų dydžio sumažinimo kreipėsi 2014 m. lapkričio mėn., o į delspinigių dydį nesigilino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

ieškinys netenkinamas.

1. Byloje nustatyta, kad 2014-11-20 atsakovė UAB „Kredito garantas“ ir ieškovės D. M. su V. M. (M.) notarinėje kontoroje 10 (dešimčiai) metų sudarė paskolos sutartį Nr. 27118 (e. l. 23–34).

2. Sutartimi ieškovėms buvo suteikta 15 000,00 Eur (51 792 litų) paskola (sutarties 1.2.1 p.). Šalys susitarė, o ieškovės įsipareigojo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (9.1 p.), 17,26 Eur metines palūkanas, iki mėnesio 15 d., mokėti 341,24 Eur kasmėnesinę įmoką (mokėjimų grafikas, e. b. l. 32–34). Nusistatė skolų dengimo eiliškumą: pirmiausia dengiamos išlaidos, susijusios su išieškojimu, antrąja eile dengiamos netesybos, trečiąja eile – palūkanos bei kiti privalomi mokesčiai ir mokėjimai, trečiąja eile –paskola, penktąja eile – kiti pradelsti vykdyto įsipareigojimai (9.2.–9.2.5 p.)

3. Sutarties galiojimo terminas: 2014-11-20 – 2024-11-15.

4. Paskolos grąžinimui, šios sutarties ir su ja susijusių sutarčių ir susitarimų vykdymui užtikrinti sudaryta nekilnojamo turto hipotekos sutartis. Ieškovės D. M. įkeitė ¾ dalis, o V. M. – ¼ dalį joms nuosavybės teise priklausantį turtą Stomatologijos kabinetą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) (7.1 p.). Skolininkės įsipareigojo joms suteiktą 15000 Eur paskolą grąžinti iki 2024-11-20. Nustatyta paprastoji hipoteka 15000 Eur ir bendra hipotekos suma 22 919,99 Eur. Paskolos grąžinimo užtikrinimui liko galioti ankstesne sutartimi 2013-11-13 (notarinio registro Nr. LG-4865) ieškovių D. M. ir V. M. prisiimti įsipareigojimai, t. y. iš suteiktos paskolos 15 000 Eur (51792 litų), 29425 litai buvo pervesti į M. B. sąskaitą (1.2.1.1.p.), o likusi suma (22 367 litai) pervesta į D. M. sąskaitą (1.2.1.2.).

5. Šalys susitarė, kad paskolos davėjas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą ir reikalauti, kad paskolos gavėjas sumokėtų negrąžintą paskolą, sumokėtų palūkanas, sutarties mokestį, delspinigius, netesybas ir kt. iš sutarties kylančius reikalavimus per 14 d. kalendorinių dienų nuo tokio paskolos davėjo pranešimo išsiuntimo dienos – sutarties 12.1.1.p.–12.1.9 p. – (e. b. l. 28). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016-01-20 dienos atsakovas siuntė el. laiškus ieškovei V. M. į kuriuos ieškovė stengėsi neatsakinėti arba žadėdavo mokėti įmokas (e .b. l. 48-53, 54–58).

2016-09-07 atsakovas kreipėsi į ieškoves pretenzija (e. b. l. 46) dėl sutarties nevykdymo, įspėdamas, jog nevykdant sutarties, išieškojimas bus nukreiptas į stomatologijos kliniką, o jei turto nepakaks– nukreips į kitą turtą, kreditorius įgis teisę nutraukti sutartį (12.1.1. p.).

6. Sutartis nutraukta 2016 spalio 2 d. (e. b. l. 16, 17).

7. 2016 m. gruodžio 14 d. notaras patvirtino vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą 27218,23 Eur tame tarpe: 14718,72 Eur negrąžintos paskolos, 4579,52 Eur nesumokėtų palūkanų, 7919,99 Eur nesumokėtų delspinigių. Maksimalios hipotekos suma 7 919,99 Eur (e. b. l. 17–18).

8. Kreditorius UAB „Kredito garantas“ šį įrašą pateikė į antstoliui M. P.. 2017-01-31 antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0123/17/00134 (e. b. l. 14).

9. 2017-06-13 ieškovės galutinai atsiskaitė su kreditoriumi, savo noru sumokėdamos 28 996,14 Eur sumą ir 239,98 Eur vykdymo išlaidų (e. b. l. 79, triplikas 7 p.).

10. Paskola buvo skirta stomatologijos kabineto remontui, tačiau buvo naudojama buto (duomenys neskelbtini) remontui.

Byloje nėra ginčo dėl savanoriško galutinio atsiskaitymo su kreditoriumi.

Ieškovių D. M. ir V. M. įsitikinimu, sutartimi buvo nustatyti neprotingi

1 proc. delspinigiai už laiku nesumokėtas sumas; turėtų būti nustatyti minimalūs 0,05 proc. delspinigiai, kadangi ieškovės yra vartotojos, nors paskolą ėmė klinikos remontui, tačiau panaudojo buto remontui. Prašo grąžinti permokėtą delspinigių sumą 7919,99 Eur, delspinigiams taikyti ieškinio senatį.

Šioje byloje nustatyta, kad 2014-11-20 tarp atsakovo ir ieškovių sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovės pasiskolino iš atsakovo 15 000 Eur, įkeičiant ieškovei D. M. ir V. M. (atitinkamai ¾ ir ¼ dalys) nuosavybės teise priklausantį stomatologijos kabinetą (duomenys neskelbtini) . Bendra hipotekos suma 22 919,99 Eur. Paskolos grąžinimo užtikrinimui liko galioti ankstesne 2013-11-13 sutartimi prisiimti ieškovių finansiniai įsipareigojimai. Pagal 2014-11-20 sutartį, ieškovės paskolą privalėjo grąžinti iki 2024-11-15, laiku nesumokėdamos įmokų turėjo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Kadangi ieškovės laiku įmokų nemokėjo, nereagavo į kreditoriaus pretenziją ir el. laiškus mokėti įmokas, kreditorius 2016-11-05 nutraukė sutartį.

11. Kreditorius pranešimą dėl Paskolos sutarties Nr. 27118 nutraukimo ieškovėms siuntė registruotu paštu ieškovių nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovės buvo informuotos apie susidariusį įsiskolinimą ir el. paštu, ieškovės atsakydavo į el. laiškus (e. b. l. 48-53, 54–58), toks informavimo būdas laikomas tinkamu, todėl atmestinas ieškovių argumentas, kad apie sutarties nutraukimą, skaičiuojamus delspinigius, nevykdomus įsipareigojimus nevykdomus sužinojo tik gavusios antstolio patvarkymą.

Dėl delspinigių.

12. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

13. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys dėl netesybų dydžio ir mokėjimo tvarkos susitarė (CK 6.72 str.). Byloje ginčo tarp šalių, jog paskolos gavėjos prievolę laiku grąžinti suteiktą paskolą pažeidė, sutartyje nustatyta tvarka paskolos negrąžino. Tačiau ieškovės ginčija atsakovo paskolos davėjo teisę į paskolos gavėjų 2017-06-13 sumokėtas netesybas, reikalavimą grindžia aplinkybe, jog kreditorius praleido ieškinio senaties terminą.

14. Kreditoriui 2016-11-02 nutraukus sutartį, ieškovės sekančią dieną, t. y. nuo 2016-11-03 turėjo gražinti paskolą ir priskaičiuotas palūkanas – 19 298,24 Eur (įsiskolinimo dydis), įsiskolinimas buvo sumokėtas 2017-06-13. Nuo 2016-11-03 – 2017-06-13 priskaičiuota 42 842,09 Eur delspinigių (19 298,24 x1 proc. x 222 d. 1 (vieną) dieną nuo susidariusio įsiskolinimo buvo prisiskaičiuojama po 192,98 Eur delspinigių (19.298,24 x 1 proc.), tokiu būdu įsiskolinimo padengimo dienai delspinigių suma už paskutines 180 dienas sudarė 34 736,40 Eur (180 d. x 192,98 Eur). Atsakovė apmokėjimui užskaitė 8 018,01 Eur paskaičiuotą už 42 d. delspinigių ir nereikalavo ieškovių šią sumą apmokėti (e. b. l. 79, 77 (tripliko 6–7 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovės sumokėjo 7919,99 Eur delspinigių, tokią sumą sumokėjo už 41 d. (7919,99 Eur : 192,98 Eur). (e. b. l. 44 (atsiliepimo į ieškinį 21 p.). Ieškovės tikslesnių paskaičiavimų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais paskaičiavimais.

15. Pagal CK 1.124 straipsnio nustatą, ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatis yra taikoma tik tuo atveju, jei ją taikyti prašo ginčo šalis, o taikyti ją gali tik teismas. Ieškovės tokia įstatymo suteikta teise pasinaudojo. Netesyboms taikoma 6 mėnesių ieškinio senatis (CK 1.125 str. 45 d.). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Šiuo atveju negrąžinta paskolos suma ir priskaičiuotų palūkanų suma nutraukus Paskolos sutartį 2016-06-13 sudarė 19 298,24 Eur (kaip nurodyta vykdomajame įraše). Byloje nustatyta, kad delspinigiai nuo šios sumos paskaičiuoti ne daugiau kaip 180 dienų, o ginčo delspinigiai 7919,99 Eur paskaičiuoti už 41 d., skaičiuojant po 192,98 Eur už vieną uždelstą dieną, todėl kreditorius nepraleido ieškinio senaties termino, o delspinigiai paskaičiuoti už trumpesnį nei 6 (šešių) mėnesių terminą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo.

Dėl netesybų dydžio ir sutarties pasirašymo

16. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, išaiškino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t.y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

17. Byloje nustatyta, kad kreditorius nuo 2014-12-04 iki 2016-01-26 iš ieškovių gavo 3327,77 Eur įmokų (e. b. l. 79). Nutraukus sutartį galutinai atsiskaitė su kreditoriumi 2017-06-13. Paskolos sutartis buvo pasirašyta notarinėje kontoroje. Prieš pasirašydamos sutartį ieškovės sutarties sąlygas aptarė su atvykusiu atsakovo atstovu, kuris įkeičiamą turtą stomatologijos kabinetą įvertino 70000 Eur. Ieškovė D. M. turi aukštąjį išsilavinimą, V. M. – vidurinį. Notarinėje kontoroje ieškovėms buvo pateikta sutartis susipažinti, ieškovėms nekilo abejonių dėl sutarties sąlygų, todėl ją ir pasirašė. Priešingu atveju, galėjo sutarties pasirašymą atidėti, tam, kad įsigilintų į sutarties sąlygas. Pažymėtina, jog ieškovės pasirašė antrą paskolos sutartį, prieš tai buvo pasirašiusios paskolos sutartį 2013 m. vienerių metų laikotarpiui, o vėliau ir trečiąją, kuria refinansavo 2014-11-20 sutartį. Pasirašiusios sutartį neprašė atsakovo keisti sutarties sąlygas, mažinti delspinigius ar palūkanas, todėl laikytina, jog pasirašytos sutarties sąlygos ieškovėms nekėlėlė abejonių, tikėjosi su kreditoriumi atsiskaityti laiku. Ieškovės neginčijo ir notaro vykdomojo įrašo. Ieškovės kreiptis į teismą nusprendė tik atsiskaičiusios su kreditoriumi, praėjus kažkuriam laikui, pasitarusios su teisininkais. Byloje nėra įrodymų, jog buvo pradėtas įkeisto turto pardavimas, ar kad ieškovės buvo priverstos sumokėti skolą. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovių savanoriškus veiksmus atlikti mokėjimus, dviejų metų ir šešių mėn. laiko tarpą nuo netesybų ir visos paskolos sumokėjimo dienos iki ieškovės kreipėsi į teismą ieškiniu (2017-06-13 – 2019-10- 25), prašydamos gražinti sumokėtus delspinigius, laikytinas vėlesniu ieškovių valios pasikeitimu, kuris neturi teisinės reikšmės.

18. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d. ). Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu.

Dėl vartojimo sutarties

19. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje.

19.Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais).

Pažymėta, jog jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tada, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies. Jeigu nustatoma, kad fizinio asmens sudarytos sutarties tikslas taip pat buvo ir jo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos poreikių tenkinimas, tokia sutartis vartojimo sutartimi kvalifikuotina ir tokiam fiziniam asmeniui specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas taikytinas tuo atveju, kai yra pagrindas konstatuoti, jog įsigytos prekės (paslaugos) naudojimas ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos tikslui buvo visiškai nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

20. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo sudarydama sutartį siekia viena iš sutarties šalių – fizinis asmuo. Ieškovės paskolą ėmė ne pirmą kartą. Ieškovė D. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad paskola buvo reikalinga stomatologijos kabineto remontui. Ieškovė kabinete dirbo odontologe, o ieškovė V. M. – administratore. Stomatologijos kabinetas kreditoriui buvo įkeistas hipoteka. Paskolą panaudojo kabineto remontui, didesnę paskolos dalį 8059 Eur paskyrė ankstesnės paskolos refinansavimui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės paskolą įsigijo verslo ar papildomų pajamų gavimo tikslu, o ne savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams patenkinti, todėl šiuo atveju ieškovių teisės negali būti ginamos kaip vartotojo, nėra pagrindo laikyti ieškovių silpnesniąja sandorio šalimi.

21. Teismo posėdžio metu ieškovės pareiškė, jog 1 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną yra neprotingai dideli ir turėtų būti mažinami iki 0,05 proc., atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Akcentuotina, kad pagal LR Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnį Vartojimo kredito sutartis– sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Įstatymo nuostatos taikomos vartojimo kredito sutartims, tačiau įstatymas netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) (įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Nustatyta, kad paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovių nekilnojamas turtas (stomatologijos kabinetas), įstatymo nuostatos dėl delspinigių sumažinimo šiuo atveju negali būti taikomos.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui nenustačius, jog ieškovės D. M. ir V. M. yra vartotojos ir jų teisės turėtų būti ginamos LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo, pagrindu, neįrodžius pagrindo taikyti ieškinio senatį paskaičiuotiems delspinigiams, nenustačius pagrindų grąžinti sumokėtus 7919, 99 Eur, delspinigius, ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 st. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo atsakovė UAB „Kredito garantas“ į bylą nepateikė.

Valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 5 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (2020-01-13 Nr. 1R-19/1K-).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.