Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-164-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44256-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S)

2023 m. sausio 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. lapkričio 21 d. apie 22.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Land Rover Discovery“ Series II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,02 promilės.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

9. Pripažinus kaltinamąjį R. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

16. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų R. B. baudžiamojoje byloje:

16.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.

16.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad R. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis artimas ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokuroro užduotus klausimus.

16.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.

16.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas (b. l. 104–105). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamasis administracine tvarka baustas du kartus, nuobaudos sumokėtos (b. l. 107–109). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, R. B. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. B. laidavimą.

19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokurorė prašo skirti 1 metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokurorės siūlomą terminą – 1 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

20. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorei siūlant kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

21. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019)

23. Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonę „Land Rover Discovery“ Series II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

25. Kaltinamojo gynėjas advokatas teismo prašė neskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis. Savo prašymą grindė tuo, kad kaltinamojo sūnus serga, gali apalpti, dėl to būtina kviesti greitąją arba vežti sūnų į ligoninę. Būtina stebėti ligos eigą, tad tenka dažnai lankytis gydymo įstaigose.

26. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo išreikšta poziciją, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teismui suteikta teisė pačiam spręsti dėl baudžiamojo poveikių priemonių taikymo būtinumo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

27. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino, jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas net 2,02 promilės neblaivumas.

28. Tuo tarpu pasisakant dėl kaltinamojo gynėjo prašymo, pastebėtina, jog pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo vaikai gyvena su mama, o pas kaltinamąjį jie būna tik kas antrą savaitgalį ar atostogų metu. Be to, tiek kaltinamojo mama, t. y. laiduotoja, kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), tiek kaltinamojo buvusi sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimus. Tad teismo nuomone, galimybė neprarasti ryšio su vaikais, kaltinamajam praradus teisę vairuoti, išlieka, pasitelkus artimuosius.

29. Svarbu yra ir tai, kad kaltinamasis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Sodros duomenimis kaltinamojo gaunamas atlyginimas per mėnesį yra 1 800 Eur. Be to, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, kaltinamojo vardu yra registruotas šis turtas: 634/3496989 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo bei ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); ½ dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Bendra kaltinamojo turimo turto vertė viršija 100 000 Eur. Tad kaltinamojo turtinė padėtis sudaro galimybę, esant būtinumui, pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis ar netgi samdyti vairuotoją. Tuo tarpu, jei jo sūnaus gyvybei kiltų pavojus būnat su kaltinamuoju, jis, kaip ir visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys, tokiu atveju turi teisę išsikviesti greitąją medicinos pagalbą.

30. Tad remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti teisingumo principą, prevenciškai veiks kaltinamąjį – padės užtikrinti, kad šis ateityje nedarytų analogiškų nusikalstamų veikų.

31. Minėta, kad prokurorė siūlo uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise 2 metų terminui. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 22 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

32. Prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Land Rover Discovery“ Series II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

33. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

34. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

35. Visgi, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

36. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi automobilis pirktas sūnaus prašymu, jo lėšomis ir faktiškai priklauso sūnui. Be to, transporto priemonė pirkta su rimtais defektais (variklio ir palėtintos pavaros defektas – teismo pastaba), tad jo kaina neatitinka VšĮ Emprekis pažymoje nurodytos sumos. Esant šioms aplinkybėms, gynėjas prašo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią sumą pagal pirkimo-pardavimo sutartį – 1 300 Eur.

37. Teismas nustatė, kad transporto priemonė „Land Rover Discovery“ Series II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso kaltinamajam, pripažintina nusikalstamos veikos priemone. Atsižvelgiant į aukščiau esantį teisinį reguliavimą, į tai, kad kaltinamojo sūnus serga liga, dėl kurios būtina lankytis gydymo įstaigose, bei tai, kad kaltinamojo mama gyvena tame pačiame mieste kaip ir kaltinamasis, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų netikslingas. Nors kaltinamasis praras teisę vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau esant neatidėliotinam reikalui, pavyzdžiui, būtinybei greitai vykti į gydymo įstaigą, transporto priemonę galės naudotis kiti asmenys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra tikslinga konfiskuoti ne transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingą, ši baudžiamojo poveikio laikytinas proporcinga priemone.

38. Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės teismas pažymi, kad kaltinamasis turi teisę teismui teikti duomenis, įrodančius kitą transporto priemonės vertę, nei nurodyta Všį Emprekis pažymoje, tačiau kaltinamojo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis neapima duomenų apie šiuo metu esamą transporto priemonės tikrąją vertę. Visu pirma, transporto priemonė buvo įgyta 2021 m. lapkričio 12 d., tad nuo pirkimo dienos praėjo daugiau kaip 1 metai. Antra, kaip nurodė kaltinamojo gynėjas, transporto priemonė kaltinamojo autoservise buvo remontuojama. Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė įvykio metu buvo būklės, tinkamos eksploatacijai, kai pirkta ji buvo su reikšmingais defektais. Taigi, teismas daro išvadą, kad transporto priemonės defektai yra sutvarkyti, automobilis įvykio metu buvo važiuojantis. O tai savo ruožtu sudaro pagrindą spręsti, kad transporto priemonės vertė yra gerokai didesnė nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis (nors tokią galimybę turėjo) nepateikė į bylą jokio įrodymo, atskleidžiančio tikrąją daikto vertę aktualiu bylai momentu, pavyzdžiui, specialisto išvados. Tad nesant šių duomenų, spręstina, jog turi būti konfiskuojama transporto priemonės vertė, atitinkanti tą, kuri nurodyta Všį Emprekis pažymoje, t. y. 3 610 Eur.

39. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (b. l. 63–66), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59–62) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

40. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo įvykdymo dienos (b. l. 78–79).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2022 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. B. išieškoti, transporto priemonės „Land Rover Discovery“ Series II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 610 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų), valstybės naudai.

R. B. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu R. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. ir laiduotojai R. B. kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.