Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., I. K., Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarė Jolanta Dubinienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su S. B. įgijo butą, kuriame po sutuoktinio mirties liko toliau gyventi. Pagal galimybes moka mokesčius už butą, be to, grąžina S. B. iš AB SEB banko paimtą paskolą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Michailas Sadovničius palaikė prašymą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad faktinės aplinkybės apie S. B. skolą ir grąžinimą matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2088-467/2016.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 20 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis S. B.. Testamentų registro duomenimis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja iki ir po palikėjo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris buvo įgytas po pareiškėjos ir palikėjo santuokos sudarymo. Šis butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis), todėl pareiškėja po sutuoktinio mirties, nesant palikėjo testamento įgijo teisę paveldėti dalį buto pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Kiti palikėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – suinteresuoti asmenys M. B. ir I. K. (palikėjo vaikai) teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, palikimo po tėvo mirties nėra priėmę ir į jį nepretenduoja. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja palikėjo turtu rūpinasi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) – valdo, naudoja, iš dalies moka mokesčius. Aplinkybė, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą po sutuoktinio S. B. mirties, nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-7203-845/2016.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja išreiškė savo valią priimti sutuoktinio S. B. palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus (mokėjo mokesčius). Šie L. P. veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad ji po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja L. P. po sutuoktinio S. B. mirties priėmė palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos L. P. paveldėjimo teisei į palikėjo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. balandžio 20 d., turtą įgyvendinti.

Teismas šioje byloje patyrė 12,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. CPK 92, 96 str., 443 str. 6 d. pagrindu šios teismo patirtos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Priteisti iš pareiškėjos L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,67 Eur (dvylika eurų šešiasdešimt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.