Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Klimašauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. S. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, priteisto nepilnametei dukrai materialinio išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

D. V. ir R. S. turi mažametę dukrą L. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5183-446/2019 patvirtinta D. V. ir R. S. taikos sutartis, kurios 3 punktu sulygta, kad R. S. nepilnametei dukrai L. S. teikia materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės.

Dėl nepilnametės pavardės pakeitimo

Į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gimimo įraše nepilnametės L. S. motina įrašyta D. V., o tėvu – R. S..

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Įgyvendinant aptartą blanketinę teisės normą, teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Nagrinėjamu atveju, nėra nepilnametės L. S. tėvo atsakovo R. S. sutikimo keisti dukrai pavardę, todėl ginčas spręstinas teismine tvarka (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo (vaiko) identiškumo elemento, pastovumas ir jos (pavardės) išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam (vaikui) suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai teismas nustato, kad pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus (pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.)- (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 38 punktas).

Ieškovė kilusią būtinybę keisti vaiko pavardę iš esmės įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su ryšio tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nebuvimu, išlaikymo jam neteikimu, kaip ieškovė nurodo, atsakovo prieštaringa asmenybe. Atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų teismui nepateikta, tačiau jis pokalbio su Tarnybos specialiste metu nurodė nesutinkantis su dukros pavardės keitimu.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas). Tol, kol nė vieno iš tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje.

Šiuo atveju ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad tarp dukros ir jos tėvo (atsakovo) bendravimas visiškai nepalaikomas, ieškovas neteikia dukrai išlaikymo neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo ar pan. Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Atsižvelgiant į išdėstytą, tai suponuoja teismui daryti išvadą, kad tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir dukters neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą. Šiuo atveju, iš ieškovės pateiktų susirašinėjimų su atsakovu labiau tikėtina, jog ieškovė pati ne tik kad neskatina dukros ir tėvo bendravimo, tačiau atvirkščiai – dėl šalių tarpusavio komplikuotų santykių, pagarbos vienas kitam stokos, ragina atsakovą visiškai nutraukti ryšį su dukra: ieškovė atsakovui rašo „Jeigu čia kas mėnesį ar du skambinsi jai tai geriau net netrigdyk jos“, „nei L. tavęs reikia, nei jau ji kalba apie tave, tad ir baik tuos skambučius kas 2 mėnesius“. Taigi, dukros ir tėvo ryšys yra atšalęs ne tik išimtinai dėl atsakovo kaltės. Kita vertus, sutiktina su Tarnybos išvadoje pateiktu, kad šios aplinkybės, ypatingai atsižvelgus į vaiko amžių, gali pasikeisti – atsakovo tėvo valdžia nėra apribota ir atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, jį išlaikyti.

Be to, mažametė L. S. yra 6 metų amžiaus. Tarnybos specialistei mergaitė savo pavardę įvardijo „S.“, nurodė, jog: „norėtų, kad jos pavardė būtų V. <...>, nes mama taip nori“, „mama irgi turi svajonę – kad jų abiejų pavardės būtų vienodos“. Iš mergaitės teiktų paaiškinimų darytina išvada, kad ji su esama pavarde susigyveno, save identifikuoja „S.“, o išsakytas noras turėti mamos pavardę orientuotas į siekį išpildyti mamos svajonę, solidarizuotis su ja. Tai, kad 6 metų L. mamos norą pakeisti jos pavardę įvardija, kaip mamos svajonę, leidžia manyti, jog ieškovė bent jau pastaruoju metu itin dažnai su mažamete dukra kalba apie jos pavardės keitimą, primesdama savo norus, ketinimus dukrai. Tuo tarpu L. S. pokalbio su Tarnybos specialiste nenurodė, kad dėl savo pavardės patiria realius išgyvenimus, patyčias, dėl turimos pavardės jai yra primetamas, prikaišiojamas tėvo pasirinktas gyvenimo būdas. Atvirkščiai – iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. kovo 15 d. rašto matyti, jog nusiskundimų dėl R. S. elgesio iš kaimynų ar miesto bendruomenės seniūnija nėra gavusi. Kas nesudaro pagrindo manyti esant atsakovo ir kaimynystėje gyvenančių asmenų blogiems, konfliktiniams santykiams.

Pažymėtina, jog ieškovė neturi pareigos niekam pasakoti apie savo šeimos, tuo labiau apie atsakovo asmeninio gyvenimo detales, kiekvienam klausiančiajam nurodyti, kas yra jos dukros tėvas. Tokios pareigos ieškovė neturi ir savo dukrai, ypač dėl aplinkybių, susijusių su atsakovu, bet neliečiančių dukrą asmeniškai. Priešingai – neigiamos nuomonės mergaitei apie jos tėvą formavimas gali būti traktuojamas kaip motinos veikimas priešingai dukros interesams. Be to, pavardės vaikui pakeitimas nekeičia tėvystės fakto – net ir pakeitus pavardę L. S. tėvas liktų atsakovas. Ir tik nuo ieškovės priklauso, kiek ji viešai ir atvirai nori skleisti žinią apie savo dukros tėvą. Ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad jos dukros pavardė dažnai sukelia klausimų kitiems asmenims, kas yra jos tėvas, visgi rodo, kad aplinkiniai atsakovo pavardės nesieja su konkrečiu asmeniu, ji jiems nekelia jokių neigiamų asociacijų. Taigi ieškovė neįrodė, kad nepilnametės šalių dukros turima pavardė pažeidžia jos interesus (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Pažymėtina, jog sulaukus 16 metų vaikas turės galimybę savarankiškai apsispręsti dėl savo pavardės keitimo būtinumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Teismo sprendimas, kuriuo išlaikymo dydis buvo nustatytas vienašališkai teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant arba padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja arba padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja arba pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dukrai padidinimo iki 350,00 Eur grindžia pasikeitusiais vaiko poreikiais. Nurodė, kad iki šiol ji dukrai suteikia tik būtiną materialinį išlaikymą, o nori užtikrinti jai ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, laisvalaikio pramogas,

Kaip matyti, išlaikymas nepilnametei šalių dukrai numatytas šalių pasirašytoje ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5183-446/2019 patvirtintoje taikos sutartyje, kurios 3 punkte numatyta, kad R. S. dukrai moka išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur. 2019 m. birželio 14 d. šalių dukrai nebuvo nė vienerių metai, šiuo metu L. yra 6 metai, ji lanko lopšelį-darželį, priešmokyklinę grupę. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Be to, nuo 2019 m. iki 2025 m. pasikeitė ir ekonominė situacija: išaugo kainos, beveik dvigubai nuo 550,00 Eur iki 1 038,00 Eur padidėjo minimali mėnesinė alga.

Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius apie 777,00 Eur)) išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. minimalus darbo užmokestis buvo – 555,00 Eur neatskaičius mokesčių, 395,00 Eur atskaičius mokesčius. 2019 m. taikos sutartimi sulygta dėl mokėtino 180,00 Eur/mėn. periodinių išmokų, kurios yra nežymiai mažesnės nei tuo metu buvusi MMA, kuri laikytina, kad užtikrina tik minimaliuosius, būtinuosius vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų apie atsakovo nuo 2019 m. pagerėjusią/pablogėjusią turtinę padėtį. Jis šių aplinkybių neįrodinėjo. Tačiau iš 2025 m. kovo 21 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos – apie 1 500,00 Eur atskaičius mokesčius, jis gyvena jo draugei priklausančiame dviejų kambarių bute, duomenų, kad turi daugiau išlaikytinių, nėra. Ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d sudarė darbo sutartį, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jos darbo užmokestis – apie 2 000,00 Eur atskaičius mokesčius, 2025 m. kovo 24 d. su būsto paskola įsigijo 2 kambarių butą. Iš byloje surinktos informacijos matyti, kad ieškovės finansinė padėtis nuo 2019 m. yra pagerėjusi, šalių turtinė padėtis yra panaši. Teismas įvertinęs šalių nepilnametės dukros poreikių padidėjimą, šalių turtinę padėtį, tai, kad 2019 m. atsakovas pats taikos sutartimi sutiko mokėti kiek mažesnę nei puse tuo metu buvusios minimalios mėnesinės algos dydžio, daro išvadą, kad atsakovas ir dabar gali savo nepilnametei dukrai skirti didesnę materialinio išlaikymo. Atsakovas visą dukros priežiūros naštą iki šiol paliko išskirtinai tik ieškovės atsakomybei, jis su dukra nebendrauja, neleidžia su ja laisvalaikio, dėl ko nepatiria jokių papildomų išlaidų, susijusių su dukros priežiūra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė turi teisę gauti vaiko pinigus, kurie nuo 2025 m. sausio mėn. 122,50 Eur.

Išdėstyto pagrindu ieškovės ieškinys dukros išlaikymo padidinimo dalyje tenkintinas iš dalies ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-5183- 446/2019 patvirtintos taikos sutarties 3 punktu šalių sulygtas atsakovo teiktinas materialinis išlaikymas jo dukrai L. S. didintinas, iš atsakovo jo dukrai L. S. priteisiant materialinį išlaikymą po 280,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrai sukaks pilnametystė, nurodant lėšas dukrai pervesti už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 25 dienos. Išmokos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio reikalavimas dėl pavardės pakeitimo atmestas. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas. Todėl ieškovei iš atsakovo nepriteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis už pavardės keitimą, o valstybei iš atsakovo priteistinas už išlaikymo padidinimą mokėtinas 36,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.

Ieškovė patyrė 350,00 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Jos proporcingai patenkintai ieškinio daliai (50 proc.), t. y. 175 Eur, priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Iš šalių valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos 26,22 Eur teismo patirtos išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų į teikimu, t. y. iš kiekvieno po 13,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais,

nutaria:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-5183- 446/2019 patvirtintos taikos sutartimi sulygto R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėtino materialinio išlaikymo dydį, iš R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo dukrai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant materialinį išlaikymą po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio įteikimo teismui dienos (2025 m. kovo 12 d.) iki dukrai sukaks pilnametystė, nurodant lėšas dukrai pervesti už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 25 dienos. Išmokas kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei D. V.. Sprendimą vykdyti skubiai.

Nuo 2025 m. kovo 12 d. nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą iš R. S. po 180,00 Eur pagal taikos sutarties sąlygas patvirtintas civilinėje byloje Nr.e2-5183-446/2019.

Ieškinį dalyje dėl pavardės pakeitimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 49,11 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,11 Eur (trylikos eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.