- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- I1-8905-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00601-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Bruneros“, UAB „Niklita“
2024 m. liepos 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ „Bruneros“ ir UAB „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. d. iki 2024 m. balandžio 11 d. (skundo surašymo diena) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę atsakovė neužtikrino reikiamų bausmės sąlygų, kadangi pareiškėjas visą laiką jautėsi alkanas, nebuvo užtikrintas tinkamas ir visavertis maitinimas.
Teigia, jog nuteistieji maitinami pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normas, pagal kurias nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, o dirbančiam – nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur. Minėta suma nekito nuo 2007 m., tačiau maisto produktai ženkliai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitinka jų poreikio. Nuteistieji maitinami nekokybišku maistu, į sriubas pilamas vanduo, perkamos pašarinės daržovės ir pan., produktų maistinė vertė labai žema, riebalų, mėsos kiekiai sumažinti. Maitinimas visą laiką neatitiko pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinama maisto energetinė vertė ir kokybė. Dirbantys valgykloje nuteistieji patvirtino šiuos pareiškėjo įrodymus, dėl mažo kiekio ir prastos kokybės maisto jis patyrė alkį. Pareiškėjui būnant nuolat alkanam arba maitinantis nevisaverčiu maistu, buvo alinamas jo organizmas, daroma žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, per trumpą laiką žymiai nukrito kūno svoris. Kadangi pareiškėjo organizmas linkęs į antsvorį bei dėl ligos sutrikusi medžiagų apykaita, tokie svorio šuoliai pareiškėjui yra žalingi. Dėl kalcio trūkumo ėmė klibėti visi dantys, atsirado liguistas potraukis kaupti maistą. Negali kreiptis į gydytojus, nes jaučia nesveika gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Nurodo, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais, bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, patyrė didelį orumo pažeminimą ir kitus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (šiuo metu vadinamas LKT Pravieniškių 1-uoju ir Pravieniškių 2-uoju kalėjimais) (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Ginčo laikotarpiu PN-AK buvo sudariusi Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartis su VšĮ „Bruneros“ o, šiuo metu maitinimas tiekiamas pagal Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Niklita“.
Nuteistųjų maitinimas Pravieniškių PN-AK/Pravieniškių 1-ajame kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Periodiškai teikiami maisto pavyzdžiais Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui, UAB „Niklita“ ir VšĮ „Bruneros“, kurios, teikdamos maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento ir maitinimo organizavimo taisyklėmis. Tuo atveju, jei pareiškėjas nuolatos jautė alkį, galėjo papildomai nusipirkti norimų produktų pataisos įstaigos parduotuvėje. Dėl pareiškėjo teiginių, jog teikiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, atsakovė pažymi, jog pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Nurodė, kad pareiškėjui pataisos namuose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisė į tinkamą maitinimą, todėl negali būti konstatuojami atsakovės neteisėti veiksmai ir priteisiamas žalos atlyginimas. Pareiškėjo skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus bendro pobūdžio teiginiais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad VšĮ „Bruneros“ maitinimo paslaugas teikia griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir yra kontroliuojamas tiek kalėjimų tarnybos, tiek kitų valstybės institucijų. Kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tinkamo maitinimo negavo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. balandžio 11 d., t. y. beveik dvejus metus, neatitinka tikrovės ir vertintini kaip pareiškėjo siekis praturtėti valstybės sąskaita. Natūralu, kad bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, laisvės suvaržymas, pats savaime sukelia neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, kurie tikėtina neigiamai veikia nuteistųjų emocinę būklę. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose yra parduotuvės, kuriose nuteistieji turi teisę apsipirkti ir tokiu būdu apsirūpinti būtiniausiomis buitinėmis prekėmis bei maisto produktais. Pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ atsiliepime į skundą nurodo, kad maitinimo paslaugas skundžiamu laikotarpiu Pravieniškių kalėjime teikė labai trumpą laiką, t. y. nuo 2024 m. vasario 5 d. iki 2024 m. birželio 6 d. Teikdama maitinimo paslaugas, UAB „Niklita“ užtikrino tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis sutartyje numatytų sąlygų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad maitinimo paslaugų teikimo laikotarpiu buvo periodiškai daromi nuteistiesiems teikiamo maisto kokybės patikrinimai, kurių metu pažeidimų nustatyta nebuvo, o tai tik įrodo tinkamą patiekalų energetinės vertės užtikrinimą nuteistiesiems. Pabrėžia, jog pagal bendrovės sudarytą maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį, maitinimo išlaidų normos buvo žymiai didesnės ir siekė 5,75 Eur dirbantiems vyrams ir 4,70 Eur nedirbantiems vyrams. UAB „Niklita“ yra juridinis asmuo, perkantis maisto produktus didmeninėmis kainomis, todėl skiriamos išlaidų normos neturėtų būti lyginamos su maisto produktų kainomis, už kurias perka fiziniai asmenys. Pareiškėjas skunde pateikia subjektyvią nuomonę, dalindamasis savo vidiniais įsitikinimais, nepagrįsdamas pateikto reikalavimo objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (minėta, šiuo metu vadinamas LKT Pravieniškių 1-uoju ir Pravieniškių 2-uoju kalėjimais) laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. (skundo surašymo dienos) maitinimas buvo prastos kokybės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Nustatyta, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi 2019 m. sausio 19 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 ir 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „Bruneros“. Atsiliepimo pateikimo metu (2024 m. gegužės 10 d.) maitinimas tiekiamas pagal 2024 m. vasario 5 d. Maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktu yra patvirtintos fiziologinės mitybos normos skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Fiziologinės mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 3301 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek iš jų sudaro riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).
Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 punktas). Pagal šio įsakymo 2.1 punkte nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).
Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. 2020 m. parengti ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisykles, valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje (10 punktas), kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (16 punktas).
Atsakovė nurodo, jog patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023-01-01) fiziologines mitybos normas. Byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu, siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę LKT 2023 m. rugsėjo 14 direktorius įsakymu Nr. V-715 „Dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto patvirtinimo“, nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais buvo atliekami patikrinimai valgyklose. Iš byloje esančio 2024 m. balandžio 17 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV-24047 matyti, kad patikrinimo metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra. Pažeidimų nerasta, nukrypimų nuo nustatytų normų neužfiksuota.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl maisto kokybės bei mažų porcijų jis jautė pastovų alkį, per trumpą laiką kūno svoris krito dešimtimis kilogramų, dėl kalcio trūkumo ėmė klibėti dantys.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde aplinkybių dėl patiekalų neatitikimo jų sudėčiai pagal valgiaraštį bei konkrečių pažeidimų atvejų neišdėstė, nenurodė, kuo tai pasireiškė, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, jog šio pobūdžio aplinkybės įrodinėjamos specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – kompetentingų institucijų patikrinimų duomenimis, pagal kuriuos byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl VšĮ „Bruneros“ bei UAB „Niklita“ netinkamos sudėties ir kokybės maisto ar jo gaminimo pažeidimų.
Dėl fiziologinių normų neatitikimo teisės aktų reikalavimams byloje nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK/Pravieniškių 1-asis kalėjimas pagal Taisyklių 10 punkte nustatytą reikalavimą periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui dėl laboratorinių tyrimų atlikimo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorinių tyrimų protokolai. Iš tyrimų protokolų matyti, kad jokių pažeidimų nenustatyta, o tiekiamo maisto kaloringumas atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Atsakovės teigimu, minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.
Pažymėtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Iš byloje esančio Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl tariami pareiškėjo argumentai, jog jis neva nuolatos jautė alkį yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti maisto produktų ir šia galimybe naudojosi. Vien subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Nors pareiškėjas skunde nurodo sumas, kurios galimai buvo skirtos vieno asmens maitinimui, tačiau nenurodo, kokia suma turėjo būti skirta, koks maitinimas turėjo būti skiriamas ir pan. Kaip nurodė atsakovė, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais teiginiais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai organizuoto maitinimo vertinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė nuolatinį alkį, teismas pažymi, kad kalinimo įstaigoms nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų (ABTĮ 113 straipsnis) neišdėstė, skundą grindė iš esmės bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo nekyla, todėl minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kalinimo įstaigai skundų dėl netinkamo maitinimo neteikė, į gydytojus dėl blogos savijautos, kuri kilo dėl pastovaus alkio, nesikreipė, nes jautė gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nesikreipimo į gydytojus laikytinos subjektyvia pareiškėjo nuomone ir jo paties pasirinktu pasyviu elgesio modeliu, negalinčiu lemti išvados, kad netinkamas maitinimas jam sukėlė sveikatos sutrikimu. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl sutrikusios medžiagų apykaitos jis yra linkęs į nutukimą, o dėl pastovaus alkio žymiai nukrito svoris, tačiau svorio kritimo priežastys nėra aiškios, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas dėl šių negalavimų į gydytojus nesikreipė.
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie netinkamai organizuotą nuteistųjų maitinimą jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Šiai aplinkybei patvirtinti, atsakovė yra pateikusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2024 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. RV-22-4546, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2024 m. kovo 27 d. dėl netinkamo maisto kokybės, kiekio į įstaigą nesikreipė. Taip pat byloje yra Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. Medicininis pažymėjimas, kuriame nurodoma, kad K. P. Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl raumenų sunykimo, dėl maistinių medžiagų stokos, dėl kūno masės sumažėjimo esant prastam maitinimui, laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. balandžio 11 d.. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių pataisos namų (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo) pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius kalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovėsviešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.