Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-2898-715/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
2-2898-715/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01107-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Atsakovas
D. S.
Ieškovas
UAB „Akvizija“
Advokatai
Gintaras Gricius
Civilinė byla Nr. 2-2898-715/2019Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01107-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpieneidalyvaujant atsakovo D. S. atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Akvizija“ ieškinį atsakovui D. S., dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo reikalavimų priteisti darbo užmokestį ir su šiuo reikalavimu susijusias sumas atmetimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Akvizija“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama panaikinti 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) sprendimą Nr. DGKS-1736, kuriuo nuspręsta iš UAB „Akvizija“ išieškoti darbuotojui D. S. 1325,28 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų už 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. vasario mėn. laikotarpį ir 1268,75 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškinyje nurodė, jog darbuotojas D. S. dirbo UAB „Akvizija“ statybininko - apdailininko pareigose nuo 2018 m. lapkričio 5 d. Darbdavio direktoriaus įsakymais darbuotojas buvo komandiruotas dirbti į Švediją, darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2019 m. vasario 4 d. Su darbuotoju buvo sutarta, jog komandiruotės metu jis pats mokės už gyvenamosios patalpos nuomą 287 Eur per mėnesį, tačiau nuompinigių nesumokėjo. Be to, gyvendamas Švedijoje, atsakovas drauge su kitais dviem darbuotojais savavališkai netinkamai pajungė vandenį prie skalbimo mašinos, dėl ko buvo aplieta ir apgadinta dalis gyvenamųjų patalpų, pirmo aukšto patalpos, elektros skydinė. Už šią žalą darbdavys patalpų savininkui sumokėjo 44070 SEK (4175 Eur) žalos, tad atsakovui tenkanti žalos dalis – 1392 Eur. Atleidžiant atsakovą iš darbo šios sumos buvo išskaičiuotos iš darbo užmokesčio. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, jog 1268,75 Eur netesybos yra apskaičiuotos netinkamai, nes netesybos apskaičiuotos pagal vidutinį darbo užmokestį, į kurį įskaičiuoti dienpinigiai, nors darbo kodekso normose nėra numatyta, kad dienpinigiai įeina į vidutinį darbo užmokestį. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog prašydamas atleisti iš darbo atsakovas nesilaikė DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 kalendorinių dienų darbdavio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino, nes prašymas pateiktas 2019 m. vasario 4 d., tad atsakovas turėjo numanyti, jog buhalterė negalės tą pačią dieną nei apskaičiuoti, nei išmokėti jam galutinio atsiskaitymo.

Atsiliepimas

Atsakovas D. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog su darbdaviu nesitarė ir nepasirašė jokių sutarčių dėl nuomos, tad nėra pagrindo mokėti nuompinigių. Taip pat nėra atlikęs jokių veiksmų, tokių kaip savavališkas vandens pajungimas, kurie galėtų sukelti žalą. Darbdavys nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų nei dėl nuompinigių, nei dėl žalos. Pažymėjo, jog įsakymus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo priima įmonės direktorius, kuris neprašė laikytis DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų ir atleido darbuotoją prašymo pateikimo dieną.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, jog dėl žalos, kilusios apipylus patalpas vandeniu, teisme buvo užvesta ir nagrinėjama kita byla, kurioje UAB „Akvizija“ buvo pareiškusi ieškinį D. S. ir dar dvejiems Švedijoje drauge dirbusiems darbuotojams, tačiau UAB „Akvizija“ atsisakė ieškinio reikalavimų ir byla buvo nutraukta. Šie ieškovės veiksmai rodo, jog darbdavė neturėjo teisės iš darbuotojams mokėtinų sumų išskaičiuoti jokių sumų. Prašo priteisti 1325,28 Eur darbo užmokestį, kuris buvo priteistas darbo ginčų komisijos sprendimu ir netesybas, kurias prašo paskaičiuoti už uždelstą atsiskaityti laikotarpį pagal darbo ginčų komisijos nustatytą 725 Eur vidutinį darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecija remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutarties Nr. 20, 2019 m. vasario 4 d. prašymo atleisti iš darbo, 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. vasario 4 d. UAB „Akvizija“ direktoriaus įsakymų, darbo ginčo Nr. (duomenys neskelbtini)3773/2019 bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovę ir atsakovą nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 4 d. siejo darbo teisiniai santykiai pagal 2019 m. lapkričio 2 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas buvo priimtas į statybininko – apdailininko pareigas, numatant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, padaugintą iš 1,3 koeficiento, pridedant 10 Eur, ir nustatant, jog darbuotojui bus mokami dienpinigiai, nuo 2019 m. sausio 1 d. mokėti šį darbo užmokestį - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalus darbo užmokestis, padaugintas iš 1,3 koeficiento, pridedant 3 Eur. Ieškovė 2018 m. lapkričio 5 d. priėmė įsakymą dėl atsakovo komandiruotės į Š. K. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.; 2018 m. lapkričio 29 d. priėmė įsakymą dėl atsakovo komandiruotės į Š. K. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. Pagal 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 10 d. įsakymus D. S. buvo suteiktos nemokamos atostogos nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. vasario 1 d. 2019 m. vasario 4 d. darbuotojas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, ir 2019 m. vasario 4 d. įsakymu buvo atleistas iš darbo.

Dėl pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbo ginčų komisija, išanalizavusi darbdavio pateiktus buhalterinius dokumentus nustatė, jog darbuotojui už visą darbo laikotarpį (nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. vasario 4 d.) turėjo būti išmokėta 873,04 Eur darbo užmokesčio (už 2018 m. lapkričio mėn. – 432,76 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. – 267,94 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 0 Eur, už 2019 m. vasario mėn. – 172,34 Eur) bei 2535 Eur dienpinigių (už 2018 m. lapkričio mėn. – 1690 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. – 845 Eur). Nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo šių darbo ginčų komisijos pateiktų paskaičiavimų, todėl laikytina, kad iš viso darbuotojas turėjo gauti 3408,04 Eur pajamų.

Iš mokėjimų pavedimų kopijų (b. l. 40-42) nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 29 d. darbuotojui buvo sumokėta 1150 Eur dienpinigių, 2018 m. gruodžio 14 d. sumokėta 400 Eur dienpinigių, 2018 m. gruodžio 13 d. – 432,76 Eur darbo užmokesčio; iš D. S. prašymo, adresuoto darbo ginčų komisijai (b. l. 37), matyti, jog dar 100 Eur darbuotojui buvo sumokėta į rankas. Atsižvelgus į banko mokėjimo pavedimuose nurodytas pervedamų sumų paskirtis laikytina, jog D. S. iš viso buvo sumokėta 532,76 Eur darbo užmokesčio ir 1550 Eur dienpinigių, tad darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 340,28 Eur, o dienpinigių nepriemoka – 985 Eur, iš viso 1325,28 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl teisės daryti išskaitas iš darbo užmokesčio

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog su darbuotoju D. S. nebuvo visiškai atsiskaityta, nes jis buvo įmonei padaręs turtinę žalą, be to nebuvo sumokėjęs nuomos mokesčio už apgyvendinimą Švedijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 1 dalį išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais, o to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Tačiau tokiu atveju darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą, be to žala turi būti reali, pagrįsta įrodymais. Teismui nėra pateikta žalą pagrindžiančių įrodymų, be to nėra duomenų, jog darbdavys būtų nurodęs atlikti įskaitą DK 150 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog UAB „Akvizija“ buvo pateikusi ieškinį teismui dėl žalos, patirtos užliejus patalpas vandeniu darbuotojų gyvenamojoje vietoje Švedijoje (civilinė byla Nr. e2-3635-721/2019). Ieškinys pareikštas trims darbuotojams, įskaitant ir D. S., tačiau ieškovė savo ieškinio reikalavimų atsisakė ir byla buvo nutraukta. Taigi nors ir būtų susidariusi situacija, kad atleidžiamas atsakovas būtų skolingas ieškovei, tai negalėtų sąlygoti neatsiskaitymo aplinkybės ar ją pateisinti.

Duomenų nėra pateikta ir apie ieškovės nurodomą aplinkybę apie tai, jog darbuotojas D. S. turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį už apgyvendinimą Švedijoje. Darbdavio 2018 m. lapkričio 5 d. ir lapkričio 29 d. įsakymuose dėl D. S. komandiruotės yra nurodyta, jog darbdavys įsipareigoja padengti darbuotojui dienpinigius, kuro įsigijimo ir kitas patirtas išlaidas komandiruotės metu. Teismo vertinimu, esant tokiems įsakymams, darbdavys įsipareigojo padengti ir darbuotojų apgyvendinimo išlaidas.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

DK 147 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismų praktikoje išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis numato taisykles, kurios taikomos, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. mokėjimams) (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-513-883/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog D. S. darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 340,28 Eur, o dienpinigių nepriemoka – 985 Eur, iš viso 1325,28 Eur (atskaičius mokesčius). Darbo ginčų komisija apskaičiavo 725 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio D. S. vidutinį darbo užmokestį; ieškovė UAB „Akvizija“ ginčija šį paskaičiavimą, nurodydama, jog dienpinigiai neturi būti įtraukiami į vidutinį darbo užmokestį, nes DK 139 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kas sudaro vidutinį darbo užmokestį, tačiau dienpinigiai čia nėra nurodyti.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. DK 107 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje; komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Iš šių nuostatų akivaizdu, jog į užsienį komandiruojamas darbuotojas įgyja teisę gauti papildomas išmokas – dienpinigius. DK 139 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, tad dienpinigiai į darbo užmokestį yra įtraukiami šios nuostatos pagrindu.

Pažymėtina, jog 2018 lapkričio 2 d. darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo D. S., 1.3 punkte, nustatančiame darbo užmokesčio ir jo sudedamųjų dalių, priedų, priemokų, premijų ar kitokių papildomų apmokėjimų tvarką ir terminus, yra nurodyta, jog darbuotojui bus mokami dienpinigiai kartu su darbo užmokesčiu. Taip pat pažymėtina, jog darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (725 Eur) buvo paskaičiuotas remiantis darbdavio UAB „Akvizija“ pateikta 2019 m. kovo 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog D. S. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 36,25 Eur, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 725 Eur (b. l. 60). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog darbuotojo D. S. vidutinis darbo užmokestis yra 725 Eur (neatskaičius mokesčių), todėl būtent pagal šį dydį skaičiuotinas DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų netesybų dydis.

DK 147 straipsnio 2 dalyje numato pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Šios normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis Nr. 3K-3-341/2009, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-501-701/2016).

Byloje nustatyta, kad atleidžiant atsakovą D. S. iš darbo 2019 m. vasario 4 d. jam nebuvo sumokėta 1325,28 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų; tarp šalių nebuvo sudaryta jokių susitarimų dėl vėlesnio atsiskaitymo. Ieškovė nurodo, jog atsakovas pateikė prašymą 2019 m. vasario 4 d., nesilaikydamas DK 55 straipsnyje nustatyto įspėjimo termino, todėl turėjo suprasti, kad buhalterė nespės paskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčio tą pačią dieną, tačiau ši priežastis nepateisina vėlavimo atsiskaityti, nes būtent darbdaviui yra suteikta teisė spręsti, ar patenkinti darbuotojo pateiktą prašymą dėl atleidimo tą pačią dieną, tad patvirtindama tokį darbuotojo prašymą ir atleisdama darbuotoją, ji įsipareigojo laiku išmokėti darbuotojui priklausančias sumas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių ieškovei su juo atsiskaityti, todėl nėra pagrindo ieškovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu.

Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio, būtina vadovautis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Darbo ginčų komisija priteisė 1268,756 Eur netesybų atsižvelgdama į tai, jog sprendimo priėmimo metu buvo uždelsta atsiskaityti 1 mėnesį ir 15 darbo dienų. Teismo sprendimo priėmimo metu jau yra uždelsta atsiskaityti ilgiau nei 9 mėnesiai, todėl netesybų dydis galėtų būti skaičiuojamas uždelstą sumokėti sumą dauginant iš maksimalaus DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto šešių mėnesių skaičiaus. Vis tik teismas sprendžia, jog atsižvelgus į trumpą darbuotojo darbo įmonėje UAB „Akvizija“ trukmę, į tai, jog VSDFV duomenimis darbuotojas neužilgo nuo darbo santykių pasibaigimo įsidarbino kitoje darbovietėje, maksimalių netesybų priteisimas pažeistų teisingumo, proporcingumo principą.

Esant iškeltai darbo bylai darbo ginčų komisijoje ir teisme, šalis turi procesines subjektines teises ir gali jomis sąžiningai naudotis: apie norą atsiskaityti gali pareikšti teismo posėdyje, procesiniame dokumente, gali pinigus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, prašyti teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui darbo užmokestis yra uždelstas mokėti ilgiau nei devyni mėnesiai; į tai, jog per šį laikotarpį darbdavys net iš dalies neatsiskaitė su darbuotoju; į tai, jog uždelsta sumokėti suma viršija vidutinį darbo užmokestį; į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-3635-721/2019 UAB „Akvizija“ atsisakė priešpriešinių ieškinio reikalavimų darbuotojui dėl žalos atlyginimo, tačiau vis tiek neatsiskaitė su atsakovu ir byloje nėra nustatyta jokių pagrįstų delsimą pateisinančių priežasčių; į tai, jog ieškovės atstovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nepateikė duomenų apie sunkią įmonės finansinę padėtį ar apie kitokias kliūtis, dėl kurių įmonė negalėtų sumokėti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų, teismas sprendžia, jog iš ieškovės, t. y. darbdavio UAB „Akvizija“, atsakovui, t. y. darbuotojui D. S., priteistinos netesybos, kurių dydis lygus keturiems darbuotojo vidutiniams darbo užmokesčiams – 2900 Eur (neatskaičius mokesčių) (725 Eur x 4 mėn.). Taip pat atsakovui D. S. priteistina 1325,28 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė teismui pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „D. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 417 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Akvizija“, juridinio asmens kodas 304441963:

- 1325,28 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus 28 ct) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų;

- 2900,00 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybų;

- 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškinti, jog įsiteisėjus šiam sprendimui Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus 2019 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. DGKS-1736 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)3773/2019 netenka galios.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė