Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pažeidimas padarytas nepiktybiškai, per nesusipratimą. Savo kaltę pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK pareiškėjui išdavė registruotus šaunamuosius ginklus: lygiavamzdis šautuvas TOZ34R, kal. 12x70, Nr. U14794, graižtvinis šautuvas TOZ78 01, kal. 22 LR, Nr. 9903394, graižtvinis šautuvas CZ 550 LUX, Nr. A543193 ir leidimą laikytis (nešiotis) ginklus Nr. L1-0010271, kuris galioja iki 2020 m. kovo 9 d. (b. l. 31). Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariatas 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 88ANP-129910254-17 ir 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 88ANP-129910254-17 skyrė pareiškėjui 60,00 Eur už tai, kad J. Z., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis su savimi turėjo du šaunamuosius ginklus TOZ 34R ir CZ 550 LUX, t. y. už Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tuo pačiu konstatuojant, kad buvo pažeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas (b. l. 40–43). Nustatęs minėtas aplinkybes, ginčijamu Sprendimu Vilniaus AVPK, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 35–38).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 93, 95 punktais, atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis), 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, remiantis kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, tame tarpe – kai asmuo naudojasi ginklu, pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Minėto įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymo nustatyta tvarka.

Akcentuotina, jog kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Įstatymas šiuo atveju nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Vilniaus AVPK Sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas, atsižvelgus į nustatytus pareiškėjo padarytą teisės aktų pažeidimą – pareiškėjas pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 1 dalį, t. y. pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilės girtumas ir pareiškėjas to neginčija) automobilyje gabeno ginklus ir šaudmenis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 88ANP-129910254-17 paskirtos 60,00 Eur baudos už Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą neskundė, tačiau praleidęs apskundimo terminą, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nes mano, kad anksčiau paminėtos Vilniaus AVPK nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atnaujinti minėtą bylą Nr. 2AT-35-222/2018 dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį, šį nutarimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ginklo turėjimas – kaip tai išaiškinta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio („Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“) 17 punkte – yra ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas. Taigi surašytame administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime pareiškėjo veiksmų įvardijimas, kad jis su savimi turėjo du ginklus (nepaisant to, kad jie buvo laikomi automobilio bagažinėje), neprieštarauja taikytų teisės normų turiniui, o pareiškėjas pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai, esant administracinės atsakomybės pagrindui ir sąlygoms, nes jo padaryta veika atitinka minėtame ANK straipsnyje nustatytus nusižengimo požymius. Už ANK pažeidimą paskirtą baudą pareiškėjas yra sumokėjęs, nutarimas yra įsiteisėjęs, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl stabdyti nagrinėjamą bylą, kaip to prašo pareiškėjas, pagrindo nėra.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jo ginklai buvo saugiai palikti automobilio bagažinėje, o tai reiškia, kad jis pažeidimo nepadarė, be to, ginklą turėjo gabenti kitas asmuo. Atsakydamas į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas sutinka, jog ginklai buvo padėti į automobilio bagažinę ir paruošti gabenti, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie buvo patikėti blaiviam asmeniui, turinčiam nustatyta tvarka išduotą leidimą laikyti tokios rūšies ginklus. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginklai buvo neblaivaus pareiškėjo J. Z. žinioje, o tai yra uždrausta ir pavojinga veika. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-33-719/2018, 2AT-35-222/2018 ir pan.). Taigi nesant nagrinėjamoje byloje duomenų, kad (pagal pareiškėjo pateiktą versiją) ginklus gabenti turėjo kitas blaivus asmuo, teismas pareiškėjo skundo argumentus, jog automobiliu ginklus būtų gabenęs kartu buvęs blaivus asmuo, atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte numatyta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta 35 punkte nurodyta, kad asmuo ginklus ir šaudmenis turi laikyti savo gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Įstatymo 2 straipsnio 12 punkte numatyta, kad ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje duomenų, kad ginklus gabenti turėjo kitas blaivus asmuo, nėra, taigi tai vertinama kaip pareiškėjos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti kilusios atsakomybės. Atsakovo padarytos išvados, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų ir tokiu būdu kėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, taip pat visuomenės saugumui, yra pagrįstos, be to, tokios išvados nagrinėjamu atveju tik dar labiau pabrėžia pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką. Tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, šios situacijos metu jis ginklu nesinaudojo (nenešiojo ir negabeno), o jie buvo laikomi automobilyje, kurio savininkas (šiuo atveju – pareiškėjas) buvo neblaivus, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą. Be to, kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ginklo turėjimo sąvoka, kaip tai numato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 17 punktas, apima tiek ginklo, šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą, naudojimą. Teismo vertinimu, pats pažeidimų pobūdis – ginklo turėjimas (kad ir laikinai užrakinus automobilyje), esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, vadinasi, pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei. Tokį aiškinimą patvirtina ir sisteminis Įstatymo nuostatų (pvz., 18, 29, 30, 31, 41 straipsnių) aiškinimas, jose įvairios asmenų ir institucijų teisės ir pareigos siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimo faktu. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino esančius duomenis ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Konstatavus, kad priimtas Sprendimas teisėtas ir nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui ginklus. Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ar pramoninės gamybos šaudmenys asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys perduodami Ginklų fondui realizuoti. Netinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, kurie nepriimami realizuoti, neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduodami Ginklų fondui sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.