Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad jau iki santuokos sudarymo šalys konfliktuodavo. Manė, kad po santuokos atsakovė pasikeis į gerąją pusę, tačiau ji pradėjo jo nebegerbti, vyti iš namų. Pykdavosi per dieną keletą kartų. Jis atsakovę išlaikė, nes atsakovė nedirba apie dvejus metus. Nuo gruodžio mėnesio nebegyvena kartu, šiuo laikotarpiu atsakovė turėjo kitą vaikiną, buvo neištikima. Šios aplinkybės įrodyti negali. Prašo neskirti termino susitaikyti. Bendrų vaikų nesusilaukė, neturi turto, kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Šalys santuokoje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b. l. 5, 8, 9, 11, 12). Centrinėje hipotekos įstaigoje šalių vardu nėra įregistruotų turto arešto aktų (b. l. 10, 13). Šalys nuo 2013 metų gruodžio mėnesio kartu nebegyvena.

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT c. b. 2010-05-27, Nr. 3K-3-254/2010). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė santuokos metu, šalims gyvenant kartu, negerbė jo kaip sutuoktinio, įžeidinėdavo, vydavo iš namų, neprisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo, buvo neištikima.

Ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės neištikimybės neparemta jokiais įrodymais. Be to, ieškovas nurodė, kad remiasi tik susirašinėjimu socialiniame tinklalapyje „Facebook“, todėl šis ieškovo nurodytas atsakovės neištikimybės faktas nepripažįstamas faktu, nulėmusiu santuokos iširimą.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.). Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tad laikytina, kad ji sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė neprisidėdama prie šeimos gerovės kūrimo, negerbdama sutuoktinio, jį įžeidinėdama ir žemindama, neteikdama sutuoktiniui moralinės paramos, taip nepalikdama galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, 3.30, 3.35, straipsniuose, tad santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Ieškovas po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė teisės į išlaikymą neturi, nes santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, todėl išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

Šalys santuokoje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b. l. 5, 8, 9, 11, 12).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina santuokinė pavardė „Š.“, atsakovei – „Š.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 144 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis (b.l. 18a - 19) (CPK 79, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š. (ikisantuokinė pavardė – Ch., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės A. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovui – „Š.“, atsakovei – „Š.“.

Priteisti ieškovui A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.