- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-12932-819/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08038-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- D. B., R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. B. priėmė palikėjo savo sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjų motina A. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai savo motinos palikimą priėmė. Palikėja buvo sudariusi santuoką su J. Š. (J. Š.). Pareiškėjų motina savo vardu (duomenys neskelbtini) įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Kadangi Butas buvo įgytas santuokos metu, pagal įstatymą jis yra pareiškėjų motinos ir jos sutuoktinio J. Š. (J. Š.) bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjų motinos sutuoktinis J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko ½ dalis Buto ir jo asmeniniai daiktai. J. Š. nebuvo sudaręs testamento, įpėdinių neturėjo, iki mirties jis gyveno kartu su pareiškėjų motina Bute. Paveldėjimo byla į J. Š. (J. Š.) turtą nebuvo užvesta ir dėl to taip pat nėra pateikta jokių prašymų. Pareiškėjų motina jos sutuoktinio turtą paveldėjo, t. y. per įstatymo nustatytą terminą jo palikimą priėmė. Į palikimo vietos notarą pareiškėjų motina nesikreipė, nes manė, kad pakanka per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priimti savo sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, ir tuo pagrindu notaras išduos jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į sutuoktinio turtą. Paaiškina, kad per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėjų motina pradėjo rūpintis savo sutuoktinio J. Š. (J. Š.) turtu kaip savo, jį ėmė valdyti, juo disponuoti bei prižiūrėti: Butą visą remontavo, tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo už į Butą patiektą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, ji iki pat savo mirties momento valdė ir naudojo Butą, taip pat palikėjo asmeninius daiktus.
Pažymi, kad norint pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimus į jų motinos turtą jų vardu, turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų motina priėmė savo sutuoktinio J. Š. (J. Š.) palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Todėl šį faktą ir prašo nustatyti teismo pareiškimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“), pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Š. (J. Š.) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. (J. Š.) paliktojo turto priėmimą valdyti. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V. B., gimusi (duomenys neskelbiami), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbiami). Mirties momentu A. V. B. buvo našlė. Jos sutuoktinis J. Š., gimęs (duomenys neskelbiami), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). A. V. B. turėjo du vaikus: pareiškėją D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją R. B., gimusį (duomenys neskelbtini). J. Š. vaikų pagal byloje surinktus duomenis neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad po mirties J. Š. paliko testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po J. Š. mirties notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą buvo pradėta paveldėjimo byla, kas nors pateikė notarui pareiškimą dėl jo palikimo priėmimo. Pagal Testamentų registro duomenis A. V. B. taip pat nepaliko testamento po mirties, tačiau po jos mirties buvo pradėta paveldėjimo byla, nes jos palikimą 2024 m. balandžio 11 d. priėmė pareiškėjai jos sūnūs D. B. ir R. B.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad J. Š. (J. Š.) mirties dieną Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos jo daiktinės teisės į kokį nors nekilnojamąjį turtą. Jo mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik jo sutuoktinės, pareiškėjų motinos A. V. B. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
J. Š. (J. Š.) mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. Š. (J. Š.) mirties A. V. B., būdama pirmosios eilės įstatyminė jo įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjų teigimu, nepaisant to, A. V. B. sutuoktinio palikimą po jo mirties iš karto pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjams turi juridinę reikšmę.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjai yra įstatyminiai A. V. B. įpėdiniai, kurie, priėmę jos palikimą, siekia įforminti nuosavybės teisę į visą jį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad A. V. B. priėmė sutuoktinio J. Š. (J. Š.) palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjams turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad J. Š. (J. Š.) mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik jo sutuoktinės A. V. B. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tai yra J. Š. (J. Š.) esant santuokoje su A. V. B. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė J. Š. (J. Š.) ir A. V. B. nuosavybė pastarojo mirties momentu.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. V. B. Bute gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (mirties) Bute ji buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktiniui, A. V. B. valdė visą Butą, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius, ką liudija ir atsiskaitymo knygelės už Butui teikiamą elektrą, karštą, šaltą vandenį, šildymą, telefono ryšio, kitas paslaugas duomenys nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. V. B. po jos sutuoktinio J. Š. (J. Š.) mirties atliko aktyvius veiksmus jo palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat J. Š. (J. Š.) mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Todėl pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjams D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.