Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2601-872/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: I3-2601-872/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00723-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Fausta Vitkienė (pirm.)
Pareiškėjas: S. Š., Ž. Š.
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-2601-872/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00723-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjams S. Š. ir Ž. Š.,atsakovo atstovei Stanislavai Altuchovai,liudytojui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. Š. ir Ž. Š. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai S. Š. ir Ž. Š. kreipėsi į teismą su skundais, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2020 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 68-8, kuriuo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. (36.9)FR0682-302 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-302; 2) panaikinti VMI prie FM 2020 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 68-9, kuriuo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. (36.9)RF0682-303 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-303.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-302 patvirtino patikrinimo akte Nr. (42.59)FR0680-370 papildomai apskaičiuotus 329 Eur GPM, 88,24 Eur GPM delspinigius, paskyrė 66 Eur baudą; patvirtino patikrinimo akte, taikant mokesčiaus administratoriaus įvertinimą, papildomai apskaičiuotus 5 054 Eur GPM ir 1 355 Eur GPM delspinigius bei paskyrė 1 516 Eur GPM baudą.

Pareiškėjas nurodo, jog Inspekcija 2019 m. spalio 17 d. patikrinimo aktu Nr. (42.59)FR0680-371 pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą papildomai apskaičiavo 5 054 Eur GPM. Be to, Inspekcija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-303 patvirtino papildomai apskaičiuotą mokestį ir priskaičiavo 1 363,02 Eur GPM delspinigių bei paskyrė 1 516 Eur GPM baudą.

VMI prie FM 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 68-8 patvirtino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-302 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-302. VMI prie FM 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 68-9 patvirtino Inspekcijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (36.9)RF0682-303 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9)FR0682-303.

Su atsakovo sprendimais nesutinka, nurodo, jog mokesčių administratoriaus išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teigia, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. 04/14-2-3-11188. VMI prie FM savo 2020 m. vasario 5 d. sprendimuose Nr. 68-8 ir Nr. 68-9 nurodė, kad mokesčiai apskaičiuoti taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatas bei VMI 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintas Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles (toliau – ir Taisyklės), nes pareiškėjai nedeklaravo pajamų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių. Be to, pareiškėjai 2016 m. disponavo 67 383 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotomis ir apmokestintomis pajamomis.

Motyvuojamoji dalis

Pažymi, kad Inspekcija, taikydama MAĮ 70 straipsnyje numatytą mokesčių administratoriaus įvertinimo institutą ir MAĮ 72 straipsnyje numatytą teisę remtis kitų valstybės institucijų aktais ir dokumentais, turėjo įvertinti visus duomenis, visas aplinkybes, turinčias reikšmės mokesčio dydžio apskaičiavimui ir tinkamai pagrįsti apskaičiuoto mokesčio sumą.

Pareiškėjai nurodo, kad Inspekcija padarė išvadas, kad patikrinimo metu pateikta 2016 m. sausio 2 d. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su R. I. ir raštelis dėl 80 000 Eur grynais atsiskaitymo buvo sudaryti tam, kad pateisintų pareiškėjų pajamų šaltinius. FNTT atlikto pareiškėjų ūkinės – finansinės veiklos tyrimo rezultatus, t. y. kad 2016 m. šeimos išlaidos viršija dokumentais patvirtintas pajamas. 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimuose nurodyta, kad dokumentai, kuriais pareiškėjai grindžia 80 000 Eur pajamų gavimą, yra prieštaringi, kadangi patikrinimo metu pateiktame raštelyje nurodyta, kad 2016 m. sausio 2 d. gavo 80 000 Eur, o jau pastabų nagrinėjimo metu pateiktuose rašteliuose nurodyta, kad pinigai sumokėti per du kartus.

Pareiškėjai nurodo su tokiais Inspekcijos argumentais nesutinkantys, mano, kad tai yra tik subjektyvus Inspekcijos faktinių aplinkybių interpretavimas. Teigia, kad išvadą, jog preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra formali, Inspekcija padarė todėl, kad nustatė, jog realūs veiksmai sklypo padalinimui pradėti tik nuo preliminarios sutarties sudarymo praėjus 3,5 metų, pareiškėjams sudarius sutartį su kitos sklypo dalies pirkėju A. P., kuris inicijavo ir savo sąskaita apmokėjo už sklypo kadastrinius matavimus.

Pažymi, kad su R. I. pasirašyta preliminaria žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi yra sutarta parduoti tik dalį žemės sklypo, kuri bus suformuota į atskirą nekilnojamąjį daiktą. Preliminarioje sutartyje šalys nenumatė iki kada turi būti atliktas žemės padalinimas, o susitarė, kad parduodamo žemės sklypo pirkimo – pardavimo (pagrindinė) sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip per 10 dienų nuo parduodamo žemės sklypo, kaip atskiro daikto, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Be to, sutarties 4.4. punkte šalys susitarė, kad parduodamo žemės sklypo kainą pirkėjas sumokės pardavėjui dalimis iki 2022 metų liepos 1 d. Taigi, preliminaria sutartimi šalys numatė pakankamai ilgą terminą savo isipareigojimų pagal pasirašytą sutartį įvykdymui, todėl nesuprantamas Inspekcijos reikalavimas, kad žemės sklypo atidalinimo veiksmai privalėjo būti pradėti iš karto po sutarties pasirašymo. Ta aplinkybė, kad realūs žemės sklypo padalinimo veiksmai pradėti tik po 3,5 metų nuo sutarties sudarymo nepatvirtina, kad pinigai pagal sutartį sumokėti nebuvo. Realius žemės sklypų atskyrimo veiksmus iš tiesų pagreitino atsiradęs kitos žemės sklypo dalies pirkėjas, nes tokiu būdu bus parduotos abi žemės sklypo dalys, kas atitinka pareiškėjų interesus.

Pareiškėjų teigimu, ta aplinkybė, kad įsipareigojimą atlikti žemės sklypų padalinimą atlieka ne R. I., o kitos žemės sklypo dalies pirkėjas A. P., nepaneigia nei šalių ketinimo parduoti ir pirkti žemės sklypo dalį pagal pasirašytą 2016 m. sausio 2 d. preliminarią sutartį, nei pinigų sumokėjimo fakto.

Inspekcijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimuose nurodyta aplinkybė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pirkėju ir nuomininku nurodytas R. I. būtų naudojęsis žemės sklypu, nėra susijusi su gautų pinigų apmokestinimu, nes santykiai tarp sutarties šalių keičiasi atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, todėl pasikeitus aplinkybėms ir abiejų sutarties šalių susitarimu žemė naudotis buvo perduota kitiems asmenims. Tačiau tai nepaneigia šalių įsipareigojimo ateityje parduoti ir nupirkti žemės sklypą bei pinigų pagal preliminarią sutartį sumokėjimo.

Pareiškėjai pažymi, kad Inspekcijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimuose nurodytas teiginys, kad pirkėjo R. I. nurodyti pajamų šaltiniai 2016 m. sausio 2 d. yra nepakankami 80 000 Eur avansinei įmokai sumokėti, yra nepagristi ir neteisingi, nes R. I. pateikė Inspekcijai paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis iš savo ūkio savo reikmėms per 2015 m. ir 2016 m. sausio – vasario mėn. yra paėmęs 83 580 Eur. Teigia, kad raštelyje nurodyta 2016 m. sausio 2 d. yra ne pinigų sumokėjimo data, o preliminarios sutarties sudarymo data.

Teigia, kad Inspekcijai pateiktas R. I. paaiškinimas ir pateikti dokumentai patvirtina, kad pinigai buvo sumokėti per du kartus. Nurodo, kad gavę Inspekcijos 2019 m. spalio 17 d. patikrinimo aktus Nr. (42.59) FR0680-371 ir Nr. (42.59) FR0680-370 suprato, kad Inspekcijos specialistė pareiškėjų nurodytas aplinkybes suprato neteisingai. Teigia, kad R. I. pareiškėjams pateikė 2016 metais pasirašytus raštelius, patvirtinančius pinigų sumokėjimą, kurie buvo pas jį. Pareiškėjas turėjo tik raštelį, patvirtinantį, kad pagal 2016 m. sausio 2 d. sutartį 80 000 Eur avansas yra pilnai sumokėtas.

Akcentuoja, kad Inspekcija laiko preliminarią sutartį formalia, nes ji nebuvo pateikta ir vertinta FNTT atlikto tyrimo metu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai FNTT neteikė jokių dokumentų, niekas jų neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų. Šis tyrimas buvo atliekamas todėl, kad VMI atlikus pareiškėjų mokestinius patikrinimus nustatė, kad 2013–2015 m. pareiškėjų išlaidos viršija pajamas. Dokumentus FNTT tyrimui perdavė pati Inspekcija. 2016 metų preliminari sutartis pasirašyta su R. I. Inspekcijai, kuri tikrino pareiškėjų pajamas nebuvo pateikta, nes buvo tikrintos pajamos, gautos 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. Todėl ji Inspekcijos nebuvo pateikta FNTT, kurios užduotyje buvo nurodyta patikrinti ir 2016 m. (kurių Inspekcija tuo metu netikrino).

Pareiškėjų teigimu, Inspekcija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimuose nepagrįstai nurodo, kad nepateikta pakankamai ir neginčijamų įrodymų, kad pajamos gautos konkrečiu nurodytu būdu iš nurodyto pajamų šaltinio. Teigia, kad gauti pinigai pagal preliminarią sutartį, jie įrodinėja tiesioginiais įrodymais – davusio pinigus asmens paaiškinimu.

Nurodo, kad 80 000 Eur avanso už parduodamą žemės sklypo dalį nedeklaravo, nes buvo įsitikinę, kad pajamas reikės deklaruoti, kai bus sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą. Buvo įsitikinę, kad gauto avanso pagal preliminarią sutartį deklaruoti nereikia, o pranešti mokesčių asministratoriui apie gautas pinigų sumas yra privaloma tik kai gauni paskolą, o ne pajamas pagal sutartį. Pažymi, kad pajamų deklaravimo ir informavimo apie gautas pajamas tvarkos pažeidimas negali būti pagrindu apmokestinti pareiškėjus papildomu pajamų mokesčiu už pinigų sumą, kurią jie raliai gavo pagal galiojantį sandorį.

Pažymi, kad Inspekcija neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjams turto įsigijimui pinigų pakako, nes pareiškėjų banko sąskaitoje tiek metų pradžioje, tiek metų pabaigoje buvo piniginių lėšų. Pareiškėjai disponavo iš R. I. gauta pinigų suma, o ne banko sąskaitoje turimais pinigais ir nesuvokė, jog iš R. I. gauti pinigai nebus Inspekcijos pripažinti.

Teigia, kad Inspekcija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja nedeklaravo ir neapmokestino 1 724 Eur pajamų, 2016 m. gautų iš ūkininko Ž. G.. Inspekcija nustatė, jog į pareiškėjos sąskaitą Ž. G. 2016 m. vasario 29 d. pervedė 1 724 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „skola“. Teigia, kad pinigai buvo pervesti už pareiškėjų sumokėtą žemės mokestį už žemę, kuria pagal panaudos sutartį naudojasi Ž. G., tai nėra pareiškėjos pajamos. Gaudama pinigus iš Ž. G. pareiškėja negavo jokios naudos natūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė jų skundus tenkinti.

Atsakovė VMI pateikė atsiliepimus į skundus, kuriuose nesutiko su pareiškėjų skundais ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad Inspekcija atliko pareiškėjų Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. spalio 17 d. surašė patikrinimo aktus Nr. (42.59) FR0680-371 ir Nr. (42.59) FR0680-370. Patikrinimo aktuose nustatė, kad pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo 33 691,50 Eur pajamų iš nenustatytų šaltinių, nuo kurių į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM. Kadangi pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo dalies gautų pajamų, mokėtiną GPM apskaičiuoti įprasta tvarka nėra galimybės, todėl vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis, mokestis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina 5 054 Eur GPM suma, o pareiškėjai – papildomai apskaičiuota mokėtina 5 054 Eur GPM suma. Nuo gautų turto nuomos pajamų bei pajamų natūra – pareiškėjai papildomai mokėtina 329 Eur GPM suma apskaičiuota tiesiogiai, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka.

Inspekcija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9) FR0682-302 patvirtino patikrinimo aktą Nr. (42.59) FR0680-370 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 5 383 Eur GPM (329 Eur tiesiogiai + 5054 Eur pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą), apskaičiavo 1 444,13 Eur GPM delspinigius, (88,24 Eur nuo 329 Eur GPM + 1355,89 Eur nuo 5054 Eur GPM) bei skyrė 1 582 Eur GPM baudą (66 Eur nuo 329 Eur GPM + 1 516 Eur nuo 5 054 Eur GPM). Inspekcija 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (36.9) FR0682-303 patvirtino patikrinimo aktą Nr. (42.59) FR0680-371 ir nurodė pareiškėjui sumokėti sumokėti 5 054 Eur GPM, 1 363,02 Eur GPM delspinigius ir 1 516 Eur GPM baudą.

Pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu pagal FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. 04/14-2-3-11188 ir mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. disponavo 67 383 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotomis ir apmokestintomis pajamomis. Pareiškėjų 2016 m. patirtų išlaidų suma (išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti, vartojimo išlaidos, asmeninių lėšų panaudojimas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Areisa“ veiklai) bei lėšų padidėjimas metų pabaigai sutuoktiniams priklausančiose banko sąskaitose yra didesni už deklaruotus ir įstatymų nustatyta tvarka apmokestintus pajamų šaltinius.

Siekiant pagrįsti 2016 m. gautas pajamas (80 000 Eur), mokestinio patikrinimo metu, pareiškėjai pateikė preliminariąją sutartį, kuri nebuvo pateikta ir vertinta FNTT atlikto tyrimo metu.

Pažymi, kad preliminarioje sutartyje numatyta parduodamo žemės sklypo kaina – 280 000 Eur, iš jos 80 000 Eur pirkėjas sumoka per 10 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo, 100 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d., likusią kainą – iki 2020 m. liepos 1 d. Patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. sausio 2 d. iš R. I. gavo preliminarioje sutartyje numatytą 80 000 Eur pirmąją įmoką grynais pinigais. Šiam faktui pagrįsti pareiškėjai pateikė raštelį, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas gavo iš R. I. 80 000 Eur rankpinigių už dalį žemės sklypo 2016 m. sausio 2 d. Pastabų nagrinėjimo metu pareiškėjai pateikė du „raštelius“ rašytus ranka. Pirmajame nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 2 d. iš R. I. pagal preliminariąją sutartį gavo 30 000 Eur, antrajame nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 28 d. pagal preliminariąją sutartį gavo 50 000 Eur.

R. I. mokestinio patikrinimo metu pateikė apskaitos dokumentus, iš kurių nustatyta, kad R. I. iš ūkio kasos išduota 33 580 Eur asmeninėms reikmėms ir 20 000 Eur. Pateiktas 2016 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderis patvirtina 52 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo faktą, praėjus 57 d. po raštelyje (pateiktame patikrinimo metu) nurodyto pinigų perdavimo datos 2016 m. sausio 2 d. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. sausio 2 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu R. I. nuomojasi keletą metų iš pareiškėjo žemės sklypą, kurio dalį planuoja įsigyti. Paprašius pateikti šią nuomos sutartį pareiškėjas 2016 m. sausio 2 d. panaudos sutartį. Panaudos sutartis sudaryta su R. I. iki 2021 m. sausio 2 d. be teisės subnuomuoti. Sutartyje numatyta, kad pareiškėjas perduoda neatlygintinai naudotis R. I. 40 ha, (duomenys neskelbtini) Panaudos sutartis notarine tvarka nepatvirtinta, valstybės įmonėje Registrų centre neįregistruota. R. I. paaiškino, kad žemės ūkio paskirties sklypą planuoja įsigyti komerciniais tikslais. Į klausimą ar 2016–2019 m. vykdė žemės ūkio veiklą ketinamame įsigyti žemės sklype atsakė, kad buvo planuota deklaruoti ir šienauti, bet pasikeitus įvairioms aplinkybėms to buvo atsisakyta. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė tos pačios žemės nuomos sutartį su A. P.. Sutarties objektas – 61,30 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 13 d.

Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu pateikė UAB „Geoforta“ 2019 m. rugsėjo 19 d. surašytą pažymą, kuria informuojama, kad UAB „Geoforta“ atlieka 61,3 ha ploto žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini) atidalinimą į atskirus žemės sklypus A. P. užsakymu. Pareiškėjas paaiškino, kad A. P. perka likusią žemės dalį, apie 22 ha. Pateikė avanso, gauto iš A. P. apmokėjimo dokumento kopiją. Nustatyta, kad 2019 m. rugjūčio 5 d, pavedimu A. P. į pareiškėjo sąskaitą banke sumokėjo 5000 Eur.

Inspekcija konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir R. I. sudaryta preliminari sutartis – formali, sudaryta siekiant pateisinti pareiškėjų pajamų šaltinį, kadangi: 1) nuo preliminarios sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 3,5 metų, tačiau realūs veiksmai sklypo padalinimui pradėti tik 2019 m. vasarą, pareiškėjui sudarius preliminarią sutartį su kitos sklypo dalies pirkėju A. P., kuris inicijavo ir savo sąskaita apmoka už sklypo kadastrinius matavimus. Nors pagal preliminarią sutartį sudarytą tarp pareiškėjo ir R. I. būtent R. I. įsipareigojo savo sąskaita organizuoti teisinius veiksmus ir teisines procedūras, reikalingas žemės sklypui padalinti, tačiau nėra jokių duomenų, kad šiuo laikotarpiu jis būtų ėmęsis tam reikalingų veiksmų; 2) nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pirkėju ir nuomininku nurodytas R. I. būtų naudojęsis žemės sklypu; 3) R. I. nurodyti pajamų šaltiniai 2016 m. sausio 2 d. buvo nepakankami 80 000 Eur avansinei įmokai sumokėti. Be to, mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nenustatė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad lėšos (80 000 Eur) pagal preliminarią sutartį realiai buvo perduotos pareiškėjui, kadangi dokumentai, kuriais pareiškėjai grindžia 80 000 Eur pajamų gavimą, yra prieštaringi, patikrinimo metu pateiktame „raštelyje“ nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 2 d. gavo 80 000 Eur, o jau pastabų nagrinėjimo metu pateiktuose „rašteliuose“ nurodyta, kad pinigai sumokėti per du kartus t. y. 2016 m. sausio 2 d. ir 2016 m. vasario 28 d. Remiantis teismų praktika ir nustatytomis aplinkybėmis Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjų pateikti „rašteliai“ apie pinigų sumokėjimą dalimis tėra siekis pateisinti R. I. galimybę sumokėti pareiškėjui 80 000 Eur, kadangi jie pateikti po to, kai pareiškėjai susipažino su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad R. I. nurodyti pajamų šaltiniai buvo nepakankami 2016 m. sausio 2 d. sumokėti pareiškėjui 80 000 Eur.

Dėl pareiškėjų teiginio, kad ta aplinkybė, jog įsipareigojimą atlikti žemės sklypų padalinimą atlieka ne R. I., o A. P., nepaneigia nei šalių ketinimai parduoti ir pirkti žemės sklypo dalį pagal preliminarią sutartį, nei pinigų sumokėjimo fakto, VMI pažymi, jog mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia abejoti preliminarios sutarties tikrumu. Vien ta aplinkybė, kad minėta sutartis buvo pateikta tik po FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-3-11188, žinant trūkstamos pagrįsti sumos dydžiui, kelia abejonių pareiškėjų sąžiningumu. Be to, pareiškėjų teikti paaiškinimai bei įrodymai („rašteliai“) dėl pagal preliminarią sutartį gautų lėšų yra prieštaringi, o pareiškėjų argumentai dėl Inspekcijos specialistės suklaidinimo laikytini pareiškėjų gynybine pozicija.

Nors pareiškėjai teigia, kad R. I. paaiškinimas ir pateikti dokumentai patvirtina, kad pinigai buvo sumokėti, tačiau VMI pažymi, kad įrodymai apie piniginių lėšų gavimą turi atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai gautų pajamų šaltinis yra iš kito asmens gautos pajamos, todėl turi būti pateikti pakankami ir neginčijami įrodymai, kad atitinkamos pajamos yra gautos konkrečiu nurodytu būdu iš nurodyto pajamų šaltinio. Vien atskirų formalių teiginių apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. VMI atkreipia dėmesį, kad paties R. I. paaiškinimas taip pat yra nenuoseklus, kadangi iš pradžių R. I. nurodė, jog didžiąją dalį pinigų (50 000 Eur) paėmė iš ūkio asmeninėms reikmėms preliminarios sutarties dieną, t. y. 2016 m. sausio 2 d., o vėliau kartu su dokumentais jau nurodė, kad pinigai paimti tą dieną, kuri yra nurodyta apskaitos dokumente (2016 m. vasario 28 d.). Pabrėžtina, kad R. I. būtent šiais šaltiniais grindė pinigų sumokėjimą pareiškėjui. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei preliminarios sutarties sąlygas, konstatuota, kad R. I. negalėjo sumokėti pareiškėjui 80 000 Eur pagal preliminarią sutartį nurodytomis aplinkybėmis.

Akcentuoja, kad preliminari sutartis buvo nepatvirtinta notaro, suma viršija 15 000 Eur, todėl šis sandoris atitinka visas MAĮ 42¹ straipsnio nurodytas sąlygas, atitinkamai, pareiškėjai turėjo pareigą pateikti informaciją VMI apie gautas pajamas pranešime PRC911. Taigi, vien ši nustatyta faktinė aplinkybė yra pagrindas mokesčių administratoriui preliminarios sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir R. I., nevertinti kaip pareiškėjų pajamų šaltinio.

Pareiškėjas pateiktame skunde teismui nurodo, kad FNTT neteikė jokių dokumentų, nes jo niekas neprašė. Dokumentus FNTT tyrimui perdavė pats mokesčių administratorius, kuris tikrino pajamas, Preliminari sutartis mokesčių administratoriui nebuvo pateikta, kadangi pajamos buvo tikrintos už 2013, 2014, 2015 m.

VMI sutinka, kad mokesčių administratorius perdavė FNTT medžiagą susijusią su 2013–2015 m., tačiau FNTT atliko finansinį tyrimą už 2010–2016 m. Pareiškėjai ikiteisminio tyrimo metu teikė parodymus, susijusius su 2010–2016 m. gautomis pajamomis, tačiau neužsiminė apie gautas pajamas pagal preliminarią sutartį, todėl Inspekcija teisingai nurodė apie šias aplinkybes.

Nurodo, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja pagal 2015 m. gegužės 6 d. Panaudos sutartį ir jos sutuoktinis pagal 2015 m. gegužės 6 d. Panaudos sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. perdavė Ž. G. neatlygintinai naudotis žemės sklypais (30 ha), esančiais (duomenys neskelbtini) V. G. (Ž. G. tėvas) paaiškino, kad Ž. G. 4 m. mokėjo žemės mokestį. Inspekcija nustatė, kad į pareiškėjos sąskaitą Ž. G. 2016 m. vasario 29 d. pervedė 1 724 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „skola“. Pareiškėja paaiškino, kad 1 724 Eur iš Ž. G. gavo už žemės mokesčius, kuriuos apmokėjo pati su sutuoktiniu.

VMI vertinimu Inspekcija tinkamai įvertino pareiškėjos gautas pajamas iš Ž. G., kadangi pareiškėjos gauta nauda (sugrąžintas sumokėtas žemės mokestis) pagrįstai pripažinta pajamomis, gautomis natūra, nes pareiškėjos patirtos išlaidos buvo kompensuotos, kas įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų įvykę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimuose į skundus išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundus atmesti.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VMI prie FM 2020 m. vasario 5 d. sprendimų Nr. 68-8 ir Nr. 68-9 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjų Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. spalio 17 d. surašė patikrinimo aktus Nr. (42.59) FR0680-371 ir Nr. (42.59) FR0680-370. Patikrinimo aktuose nustatė, kad pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, nuo kurių į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM. Kadangi pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo dalies gautų pajamų, mokėtiną GPM apskaičiuoti įprasta tvarka nėra galimybės, todėl vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis, mokestis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – pareiškėjui papildomai apskaičiuota mokėtina 5 054 Eur GPM suma, o pareiškėjai – papildomai apskaičiuota mokėtina 5 054 Eur GPM suma. Nuo gautų turto nuomos pajamų bei pajamų natūra – pareiškėjai papildomai mokėtina 329 Eur GPM suma apskaičiuota tiesiogiai, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka.

Pareiškėjai, nesutikdami su Inspekcijos sprendimu, pateikė VMI prie FM skundus.

Pareiškėjai su atsakovo sprendimais nesutinka, nurodo, jog mokesčių administratoriaus išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jų teigimu, Inspekcija padarė nepagrįstas išvadas, kad patikrinimo metu pateikta 2016 m. sausio 2 d. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis su R. I. ir raštelis dėl 80 000 Eur grynais atsiskaitymo buvo sudaryti tik tam, kad pateisintų pareiškėjų pajamų šaltinius.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, mokestinio patikrinimo metu pagal FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. 04/14-2-3-11188 ir mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. disponavo 67 383 Eur piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotomis ir apmokestintomis pajamomis. Pareiškėjų 2016 m. patirtų išlaidų suma (išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti, vartojimo išlaidos, asmeninių lėšų panaudojimas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Areisa“ veiklai) bei lėšų padidėjimas metų pabaigai sutuoktiniams priklausančiose banko sąskaitose yra didesni už deklaruotus ir įstatymų nustatyta tvarka apmokestintus pajamų šaltinius.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. spalio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-3-11188 (b. t. 5, b. l. 19-45) nurodyta, jog buvo atliekamas pareiškėjų finansų tyrimas nuo 2010-01-01 iki 2016-12-31 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-6-00022-17. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjai 2013-2016 m. nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių nesumokėjo iš viso 148 148,79 Eur GPM: 2013 m. iš viso 41 401,36 Eur GPM; 2014 m. iš viso 75 759,43 Eur GPM; 2015 m. iš viso 20 605 Eur GPM; 2016 m. iš viso 10 383 Eur GPM (b. t. 5, b. l. 45).

Taigi, siekdami pagrįsti 2016 m. gautas pajamas (80 000 Eur), mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai pateikė preliminariąją sutartį, kuri nebuvo pateikta ir vertinta FNTT atlikto tyrimo metu. Nors pareiškėjai teigė, jog FNTT jokių duomenų neprašiusi jų pateikti, teismas pritaria atsakovo teiginiui, jog pareiškėjai ikiteisminio tyrimo metu teikė parodymus, susijusius su 2010–2016 m. gautomis pajamomis, tačiau neužsiminė apie gautas pajamas pagal preliminarią sutartį (b. t. 5, b. l. 19-45).

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018-05-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018 nurodė, kad pajamų gavimas iš nenustatytų šaltinių ir jų nedeklaravimas neabejotinai sudaro pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymą sudaro pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį.??? ???

Tokios kategorijos bylose, kai remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t.y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). LVAT 2011-04-14 nutartyje Nr. A-442-1111/2011, atsižvelgdamas į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliajai išraiškai, konstatavo, kad vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu. Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimą kildina iš civilinių teisinių santykių, ji neprivalo būti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta CK, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Atitinkamai sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-587/2005). Nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kištis į privačius sandorio šalių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir kt.).

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš byloje pateiktos 2016-01-02 preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Sutarties) turinio, ji buvo sudaryta tarp pareiškėjo Ž. Š. (pardavėjo) ir R. I. (pirkėjo). Sutartyje nurodyta, jog ji sudaryta atsižvelgiant į tai, kad pardavėjui nuosavybės teise priklauso 61,3 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), <...>, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. 2016-01-02 sudarytos nuomos sutarties pagrindu pirkėjas nuomojosi keletą metų iš pardavėjo šį žemės sklypą. Pirkėjas pageidauja nupirkti iš pardavėjo šio žemės sklypo dalį (apie 25 ha), o pardavėjas sutinka jį parduoti pirkėjui. Pirkėjas yra pasirengęs atlikti visus reikiamus teisinius veiksmus, kad žemės sklypas būtų padalintas, aptartą žemės sklypo dalį suformuojant kaip savarankišką nekilnojamąjį daiktą, o pardavėjas sutinka visapusiškai bendradarbiauti padalijant žemės sklypą ir suformuojant pardavimui reikalingą žemės sklypo dalį.

Pagal Sutarties 2.1 punktą šalys susitaria ir patvirtina, kad pirkėjo interesas pirkti parduodamą žemės sklypą yra siejamas su šia esmine jo individualia savybe – parduodamo žemės sklypo suformavimu į atskirą nekilnojamąjį daiktą ir jo įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Kitaip tariant, pirkėjas šia sutartimi įsipareigoja parduodamą žemės sklypą pirkti tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas bus padalintas ir parduodamas žemės sklypas bus suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nekeičiant jo pagrindinės naudojimo paskirties, <...>. Pagal Sutarties 2.2. punktą pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui pirkėjas įsipareigoja savo jėgomis ir savo sąskaita organizuoti teisinius veiksmus ir teisines procedūras, reikalingas žemės sklypui padalinti, parduodamam žemės sklypui suformuoti į atskirą nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre (b. t. 1, b. l. 44).

Sutartyje numatyta parduodamo žemės sklypo kaina – 280 000 Eur, iš jos 80 000 Eur pirkėjas sumoka per 10 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo, 100 000 Eur iki 2019-12-31, likusią kainą – iki 2022-07-01.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pirkėjas R. I. paaiškino, jog pasirašęs sutartį tik sumokėjęs avansą ir daugiau jokių veiksmų, vykdant sutartį neatlikęs. Ketino įsigijęs 40 ha sklypo dalį ją parduoti kitam pirkėjui. Paaiškino: „sumokėjau avansą, tiksliai nepamenu, bet sumokėjau per du kartus gal per du mėnesius: vieną kartą apie 30 000 Eur ir antrą kartą apie 50 000 Eur pagal pasirašytą kvitelį“. Tačiau greitu laiku po sutarties pasirašymo jis buvo informuotas Ž. Š., jog atsirado kitos dalies pirkėjas ir kad jis nieko nedarytų. Taigi, jis laukęs, kol bus atliktas žemės sklypo atidalinimas. Vėliau buvo informuotas, jog kilo konfliktas su kitu pirkėju. Sklypu realiai nesinaudojo, nors ir pasirašė tos pačios dienos (2016-01-02) panaudos sutartį. Nurodė nesidomėjęs, kas faktiškai tuo sklypu naudojasi, kokie kiti asmenys jį deklaruoja. Žinojo, jog sklypas buvo išnuomotas, bet jam tuo metu to sklypo nereikėję. Panaudos sutartį pasirašęs, nes taip norėjęs pardavėjas, kad jei perka – kad prižiūrėti, neapleisti. Paaiškino, jog su pareiškėju Ž. Š. yra pažįstami apie 10 metų ir juos sieja bendri verslo (žemės sklypų), finansiniai santykiai.

Teismo posėdyje pareiškėjas Ž. Š. nurodė, kad gavo iš R. I. sutartyje numatytą 80 000 Eur pirmąją įmoką grynais pinigais per du kartus. Pirmąją – iš karto po sutarties pasirašymo, o antrąją – po dviejų mėnesių. Šiam faktui pagrįsti pareiškėjas pateikė raštelį, kuriame nurodyta, kad „aš, Ž. Š., gavau iš R. I. 80 000 Eur rankpinigių už dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4147-0300-0062, 40 ha. 2016-01-02“ ( b. t. 1, b. l. 52). Skunde teismui nurodė, jog raštelyje įrašyta data – tai preliminarios sutarties sudarymo data.

Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai pateikė du „raštelius“ rašytus ranka. Pirmajame nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 2 d. iš R. I. pagal preliminariąją sutartį gavo 30 000 Eur, antrajame nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 28 d. pagal preliminariąją sutartį gavo 50 000 Eur.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, pritartina VMI prie FM išvadai, jog pareiškėjo teikti paaiškinimai bei įrodymai („rašteliai“) dėl pagal preliminarią sutartį gautų lėšų yra prieštaringi. Be to, LVAT formuojamoje teismų praktikoje ne kartą konstatavo, jog pirminiai paaiškinimai yra objektyvesni nei teikiami po mokestinio patikrinimo. Be to, įvykių versijos keitimas lemia siekis išvengti mokestinių prievolių ir vertintinas mokesčių mokėtojo nenaudai.

Liudytojo R. I. paaiškinimas taip pat yra nenuoseklus. Mokestinio patikrinimo metu (2019-09-30 paaiškinime) iš pradžių R. I. nurodė, jog didžiąją dalį pinigų (50 000 Eur) paėmė iš ūkio asmeninėms reikmėms preliminarios sutarties dieną, t. y. 2016-01-02, t. y.: „didžioji sandorio suma paimta preliminarios sutarties sudarymo dieną, likusi suma buvo santaupos, paimtos 2015-12-11 ir dar 11 000 Eur penkioliktais metais, t. y. kas mėnesį dar po 1000 Eur pagal kasos išlaidų orderius“ (b. t. 1, b. l. 182). Vėliau kartu su dokumentais jau nurodė, kad pinigai paimti tą dieną, kuri yra nurodyta apskaitos dokumente (2016-02-28).

R. I. mokestinio patikrinimo metu pateikė apskaitos dokumentus, iš kurių nustatyta, kad R. I. iš ūkio kasos išduota 33 580 Eur asmeninėms reikmėms ir 20 000 Eur (b. t. 1, b. l. 165-166). Pateiktas 2016 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderis (b. t. 1, b. l. 164) patvirtina 52 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo faktą, praėjus 57 d. po raštelyje (pateiktame patikrinimo metu) nurodyto pinigų perdavimo datos 2016 m. sausio 2 d.

Tai, kad Sutartis nebuvo realiai vykdoma pagal joje įrašytas sąlygas ir įsipareigojimus, teismo posėdyje neneigė ir pats pareiškėjas. Ž. Š. patvirtino, jog faktiškai teisinėmis procedūromis, reikalingomis žemės sklypui padalinti, parduodamam žemės sklypui suformuoti į atskirą nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre rūpinosi ne R. I., bet kitas asmuo, kuris gyveno Vilniuje ir kuriam buvo patogiau tai atlikti. Paaiškino, jog sklypo atidalijimo procedūra užtruko, nes jį apgavęs J. U., vyko teisminiai ginčai, tačiau šiuo metu sklypas jau yra atidalintas ir 2020-02-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre - 34 ha įsigijo A. P., o R. I. likę 27 ha.

Pagal minimos Sutarties 3.1 punktą parduodamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo (pagrindinę) sutartį šalys susitarė sudaryti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo parduodamo žemės sklypo, kaip atskiro daikto, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre <...>. Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas, šiuo metu R. I. turi problemų su finansais ir iki šiol nėra įsigijęs likusios sklypo dalies.

Kaip matyti, nei 2016-01-02 Preliminari sutartis, nei 2016-01-02 Panaudos sutartis notarine tvarka nepatvirtintos, valstybės įmonėje Registrų centre neįregistruotos.

Be to, Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė tos pačios žemės nuomos sutartį su A. P.. Sutarties objektas – 61,30 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 13 d. Taigi, kaip jau minėta, 2016-01-02 pareiškėjas sudarė panaudos sutartį su R. I., jos realiai nevykdė ir tuo pačiu metu dar galiojo panaudos sutartis su A. P..

Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu pateikė UAB „Geoforta“ 2019 m. rugsėjo 19 d. surašytą pažymą, kuria informuojama, kad UAB „Geoforta“ atlieka 61,3 ha ploto žemės klypo, esančio Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r. atidalinimą į atskirus žemės sklypus A. P. užsakymu (b. t. 1, b. l. 176). Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu paaiškino, kad A. P. perka likusią žemės dalį, apie 22 ha. Pateikė avanso, gauto iš A. P. apmokėjimo dokumento kopiją. Nustatyta, kad 2019 m. rugjūčio 5 d. pavedimu A. P. į pareiškėjo sąskaitą banke sumokėjo 5000 Eur.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas pritaria VMI prie FM išvadai, jog tarp pareiškėjo Ž. Š. ir R. I. sudaryta preliminari sutartis – formali, sudaryta siekiant pateisinti pareiškėjų pajamų šaltinį, kadangi: 1) nuo preliminarios sutarties sudarymo praėjo daugiau nei 3,5 metų, tačiau realūs veiksmai sklypo padalinimui pradėti tik 2019 m. vasarą, pareiškėjui sudarius preliminarią sutartį su kitos sklypo dalies pirkėju A. P., kuris inicijavo ir savo sąskaita apmoka už sklypo kadastrinius matavimus. Nors pagal preliminarią sutartį sudarytą tarp pareiškėjo ir R. I. būtent R. I. įsipareigojo savo sąskaita organizuoti teisinius veiksmus ir teisines procedūras, reikalingas žemės sklypui padalinti, tačiau nėra jokių duomenų, kad šiuo laikotarpiu jis būtų ėmęsis tam reikalingų veiksmų; 2) nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pirkėju ir nuomininku nurodytas R. I. būtų naudojęsis žemės sklypu; 3) R. I. nurodyti pajamų šaltiniai 2016 m. sausio 2 d. buvo nepakankami 80 000 Eur avansinei įmokai sumokėti. Be to, mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nenustatė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad lėšos (80 000 Eur) pagal preliminarią sutartį realiai buvo perduotos pareiškėjui, kadangi dokumentai, kuriais pareiškėjai grindžia 80 000 Eur pajamų gavimą, yra prieštaringi, patikrinimo metu pateiktame „raštelyje“ nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 2 d. gavo 80 000 Eur, o jau pastabų nagrinėjimo metu pateiktuose „rašteliuose“ nurodyta, kad pinigai sumokėti per du kartus, t. y. 2016 m. sausio 2 d. ir 2016 m. vasario 28 d.

Remiantis teismų praktika ir nustatytomis aplinkybėmis teismas pritaria VMI prie FM išvadai, kad pareiškėjų pateikti „rašteliai“ apie pinigų sumokėjimą dalimis tėra siekis pateisinti R. I. galimybę sumokėti pareiškėjui 80 000 Eur, kadangi jie pateikti po to, kai pareiškėjai susipažino su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad R. I. nurodyti pajamų šaltiniai buvo nepakankami 2016 m. sausio 2 d. sumokėti pareiškėjui 80 000 Eur.

Pareiškėjai Metinėje pajamų deklaracijose už 2016 m. nėra deklaravę pajamų, gautų pagal preliminariąją sutartį (GPMĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia abejoti preliminarios sutarties tikrumu. Vien ta aplinkybė, jog minima Sutartis buvo pateikta tik po FNTT 2018-10-19 surašytos specialisto išvados, kelia abejonių dėl pareiškėjų sąžiningumo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog kita sutarties šalis – R. I. teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjais yra daug metų pažįstamas ir patvirtino, jog nei Preliminarios sutarties, nei Panaudos sutarties jis pats realiai nevykdė.

Taigi, teismo vertinimu mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, R. I. negalėjo sumokėti pareiškėjui 80 000 Eur pagal preliminariąją sutartį nurodytomis aplinkybėmis ir teismas šiai išvadai pritaria.

Svarbu pažymėti, jog LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėti naštos (pvz. LVAT 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602/2016).

MAĮ 42¹ straipsnyje yra nustatyta pareiga nuolatiniams Lietuvos gyventojams pareigą pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka šias sąlygas: 1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų; 2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 15 000 Eur; 3) sandoriai nėra notarinės formos; 4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Analogiškos sąlygos yra nustatytos ir VMI prie FM viršininko 2015-12-17 įsakymu Nr. VA-114 patvirtintose Mokesčių mokėtojo pranešimo apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant paskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius PRC911 formos užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklėse. Pateikta Preliminari sutartis buvo nepatvirtinta notaro, suma viršija 15 000 Eur, todėl šis sandoris atitinka visas MAĮ 42¹ straipsnio nurodytas sąlygas, atitinkamai pareiškėjai turėjo pareigą pateikti informaciją apie gautas pajamas pranešime PRC911.

MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikus, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiamo jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai (LVAT 2019-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-856-575/2019). Taigi, vien ši mokestinio ginčo metu nustatyta faktinė aplinkybė yra pagrindas mokesčių administratoriui preliminarios sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo Ž. Š. ir R. I., nevertinti kaip pareiškėjų pajamų šaltinio.

Pareiškėja skunde teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė, kad ji nedeklaravo ir neapmokestino 1724 Eur pajamų, 2016 m. gautų iš ūkininko Ž. G..

Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis pagal 2015 m. gegužės 6 d. Panaudos sutartį iki 2019 m. gruodžio 31 d. perdavė Ž. G. neatlygintinai naudotis žemės sklypais (30 ha), esančiais Skuodo r. V. G. (Ž. G. tėvas) paaiškino, kad Ž. G. 4 m. mokėjo žemės mokestį. Inspekcija nustatė, kad į pareiškėjos sąskaitą Ž. G. 2016 m. vasario 29 d. pervedė 1 724 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „skola“. Pareiškėja paaiškino, kad 1 724 Eur iš Ž. G. gavo už žemės mokesčius, kuriuos apmokėjo pati su sutuoktiniu.

Vadovaudamasi GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 5 punktu Inspekcija konstatavo, jog pareiškėja gavusi pajamas (1 724 Eur) iš Ž. G., pareiškėjai buvo atlygintas (kompensuotas) jos sumokėtas žemės mokestis, ji gavo naudą susigrąžindama sumokėtą žemės mokestį, todėl šios gautos pajamos laikomos pajamomis gautomis natūra. Inspekcija už gautas pajamas paskaičiavo 258,60 Eur GPM.

Pagal GPM 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos nepripažįstamos gyventojo pajamomis natūra. Kito asmens už gyventoją į biudžetą sumokėti mokesčiai, išskyrus nurodytus šiame punkte, pripažįstami gyventojo pajamomis natūra.

Teismas pritaria VMI prie FM išvadai, jog Inspekcija tinkamai įvertino pareiškėjos gautas pajamas iš Ž. G., kadangi pareiškėjos gauta nauda (sugrąžintas žemės mokestis) pagrįstai pripažinta pajamomis, gautomis natūra, nes pareiškėjos patirtos išlaidos buvo kompensuotos, kas įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų įvykę. Nors pareiškėja skunde teigia, jog gautos pajamos dovanojimo būdu iki 2500 Eur neapmokestinamos, tačiau tai nebuvo gauta dovana iš Ž. G., ką mokesčiui administratoriui patvirtino V. G.. Be to, pareiškėja nedeklaravo šių pajamų kaip dovanos, todėl šie pareiškėjos teiginiai laikytini nepagrįstais.

Apibendrinant konstatuotina, kad centrinis mokesčių administratorius nustatė administracinio sprendimo priėmimui būtinas faktines aplinkybes, nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos, išsamiai jas aprašė ir tinkamai įvertino, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimų.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis šiame sprendime išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad VMI prie FM sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjų prašymų ir juos naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 91 str.).

Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų S. Š. ir Ž. Š. skundus atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė