Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. 2024 m. spalio 19 d., apie 18.42 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. K. 2025 m. kovo 26 d. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriam nurodyta, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę. Įsipareigoja ateityje laikytis įstatymų, nebedaryti teisės pažeidimų bei būti drausmingu ir atsakingu vairuotoju. Šis įvykis jam yra itin reikšminga gyvenimo pamoka, iš kurios jau padarė išvadas. Supranta, kad nuvylė ne tik save, bet ir savo šeimą bei artimuosius. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) Stebėtojų tarybos narys nuo 2023 m. lapkričio mėnesio. Finansų sektoriuje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Virš 10 metų dirbo AB (duomenys neskelbtini), 5 metus buvo (duomenys neskelbtini) Stebėtojų tarybos pirmininku, (duomenys neskelbtini) valdybos nariu ir kitose finansų institucijose. Jo nepriekaištinga reputacija buvo nuolat vertinama ir patvirtinta tiek finansų institucijų, kuriose jis dirbo, tiek (duomenys neskelbtini), kuris suteikia leidimus užsiimti vadovaujančias pareigas. Po šio įvykio, siekdamas suprasti savo neigiamo elgesio pasekmes, pats savo noru susirado ir užsirašė į UAB (duomenys neskelbtini) organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Šiuos mokymus jau baigė. Žmona iš pradžių jautė didelį nusivylimą, pykti, tačiau išreiškė norą tapti jo laiduotoju. Jam žmonos nuomonė ir patarimai yra labai svarbūs, bendrus gyvenimiškus klausimus sprendžia kartu pasitarę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato. Taip pat prašo jam paskirti kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo laikotarpį bei sumažinti konfiskuotino turto vertę, kadangi ji būtų neproporcinga (t. 1, b. l. 107-111).

2024 m. spalio 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad nepamena prieš kiek vartojo alkoholį. I. K. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0442, patikros sertifikato Nr. 2194730 ir 19:24 val. nustatytas 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu 19:39 val. nustatytas 2,25 promilės etilo alokoholio koncentracija (t. 1, b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - (duomenys neskelbtini), valdytojas - I. K. (t. 1, b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. K. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. I. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. spalio 19 d., apie 18.42 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,25 promilių alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su pažįstamu gėrė alų, kurio galimai išgėrė apie du ar tris vienetus po pusę litro. Taip pat gėrė stiprų alkoholį - viskį. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2,25 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aptartą, į suvartoto alkoholio stiprumą, darytina išvada, kad I. K. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas asmens, siekiančio tapti laiduotoju, J. K. 2025 m. kovo 26 d. prašymas atleisti kaltinamąjį I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį sutuoktinės J. K. atsakomybėn (t. 1, b. l. 105-106).

Prašyme nurodyta, kad ji laiduoja už savo sutuoktinį I. K., jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Pažada, kad ji, turinti tvirtą charakterį, puikiai žinanti savo vyro būdą bei elgesį, tikrai padarys teigiamą įtaką jam. I. K. yra geras ir nuoširdus žmogus. Jis yra ramaus būdo, sąžiningas, atsakingas, rūpestingas. Jo poelgis labai ją šokiravo, nes jis niekada nėra pasielgęs taip neatsakingai ir nėra sėdęs už vairo būdamas neblaivus. Po įvykio labai pyko, turėjo su juo griežtą pokalbį, daug kalbėjosi apie galimas įvykio pasekmes, nors jis ir pats viską supranta kas nutiko. Jos vyrui jos nuomonė ir patarimai yra labai svarbūs, jis į juos visada įsiklauso ir atsižvelgia. Tiki, kad jos tvirtas charakteris, asmeninės ir dalykinės savybės leidžia ir leis jai daryti tik teigiamą įtaką savo vyrui.

Galima laiduotoja J. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad laidavimo institutą supranta. Su I. K. santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metų. Jis yra geras ir rūpestingas. Jai buvo šokas dėl to, kas atsitiko, ji labai pyko. Mano, jog jis suprato, kad padarė didžiulę klaidą. Nori jam padėti, nes jie yra šeima. Per visą šį laiką apie tai kalbėjosi. Ji mano, kad jis norėtų atsukti laiką atgal ir pasielgti kitaip. Jam tai buvo tikrai pamoka.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad I. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, I. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (t. 1, b. l. 66-67) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje I. K. administracine tvarka baustas už nesunkius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, baudas sumokėjęs (t. 1, b. l. 68-74). Ketvirta, kaltinamasis I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę – J. K.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad I. K. su sutuoktine sieja artimi ryšiai, sutuoktinė jam yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad J. K. yra dirbanti, teigiamai charakterizuojama (t. 1, b. l. 112), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista (t. 1, b. l. 117), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 116).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, I. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad I. K. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis I. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija I. K. kraujyje - 2,25 promilės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant I. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2024 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 85-86).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, jog kaltinamojo I. K. vairuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi A6 Avant 2.0 TFSI S tronic“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 23 520 Eur (t. 1, b. l. 36).

Teisiamojo posėdžio metu, kartu su prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis I. K. prašė sumažinti konfiskuotinos transporto priemonės vertės sumą. Prašyme nurodyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), nes automobilio įsigijimui buvo paimtas lizingas, kuris vis dar yra mokamas. Prašo nepriteisti jam 23 520 Eur konfiskuotino automobilio piniginės vertės sumos, nes tokia suma prilygtų paskolos išmokėjimui, būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė jo atžvilgiu, varžytų jį labiau nei yra reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti. Teismui pateikia nepriklausomo turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kuria automobilio vertė yra 14 610 Eur. Prašo taikyti jam dalinį konfiskuotinos automobilio vertės priteisimą, priteisiant jam 15-30 procentų nuo 14 610 Eur, arba prašo paskirti jam įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Dėl šiuo metu esamos sudėtingesnės finansinės padėties prašo teismo leisti sumokėti konfiskuotino automobilio piniginės vertės sumą arba įmoką dalimis ar per ilgesnį laikotarpį.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras siūlė iš kaltinamojo konfiskuoti 14 610 Eur sumą, kadangi ekspertų atliktas individualus automobilio vertės įvertinimas nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis I. K. prisipažino dėl nusikalstamos veikos, gailisi, anksčiau neteistas, nėra padaręs administracinių nusižengimų, yra dirbantis, auginantis tris dukras, iš kurių viena nepilnametė. Taip pat byloje pateikta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (t. 1, b. l. 124-138), iš kurios matyti, kad I. K. ir J. K. suteikti kreditai sumoms: 414 800,00 LTL, 73 200,00 LTL, 94 800,00 LTL. Byloje pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad automobilio ,,Audi A6 Avant Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM – 14 610 Eur.

Teismo vertinimu iš kaltinamojo I. K. tikslinga konfiskuoti 14 610 Eur sumą, kaip nurodytą nepriklausomo turto vertintojo kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašo konfiskuoti tik dalį šios sumos, tačiau teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 14 610 Eur suma būtų proporcinga nubaudimo priemonė šioje byloje padarytam nusikalstamam įvykiui ir visoms aplinkybėms. Toliau teismas išdėsto argumentus, kodėl konfiskuotina būtent 14 610 Eur suma.

Iš kaltinamojo pateiktų kreditavimo dokumentų matyti, jog jis turi nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui nors ir paimtos paskolos, tačiau iš jo šeimai suteiktų paskolų dydžio matyti, jog šis turtas yra vertingas, be to jis (jo šeima) gali įsigyti (sąlyginai, vertinant vidutines pajamas uždirbančio asmens galimybėmis) brangų turtą, nors ir paskolintomis lėšomis, nes akivaizdu, jog kredito įstaiga nesuteiktų kredito, jei matytų riziką tokio dydžio paskolai išduoti (be to yra įkeistas dar ir kitas šeimos nekilnojamasis turtas – būstas, iš viso įkeisti 2 būstai ) ( b.l. 124-130;131-134).

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra įsipareigojęs bankui mokėti ir automobilio lizingo įmokas, kurių bendra vertė artima 21 700 Eur sumai (b.l. 123). Tai taip pat patvirtina apie pakankamai gerą kaltinamojo šeimos finansinę padėtį, nes automobilis yra gana brangus, atsižvelgiant į Lietuvoje vidutines pajamas gaunančio asmens galimybes lizinguoti tokios vertės automobilį ir mokėti paskolą už sąlyginai brangų turtą. Brangaus turto vertę galima vertinti pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme įtvirtintas vertes ir tarifus.

Nors kaltinamasis savo apsunkintą turtinę padėtį grindė ir tuo argumentu, jog išlaiko užsienyje besimokančią dukrą U. K. (b.l.141-142), tačiau iš VĮ Registų centras pažymos matyti, jog U. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra pilnametė, po mėnesio sulauksianti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir nėra duomenų, kad ji pati pasirūpinti savo išlaikymu negali.

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020; 2K-224-1073/2023). Įvertinęs kitų I. K. paskirtų poveikio priemonių visumos kontekste, t. y. kad, I. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nekilo neigiamų padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios – laidavimas skirtas be užstato, paskirto laidavimo terminas minimalus, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – terminas mažesnis už vidurkį, atsižvelgdamas į I. K. turtinę padėtį, kurią teismas aptarė papildomai ir įvertino kaip pakankamą baudžiamojo poveikio priemonei sumokėti, ir konstatuoja, kad, siekiant užtikrinti efektyvų kompleksinį BK 41 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą, yra išieškotina ne 15-30 procentų, kaip to prašo kaltinamasis, bet visa transporto priemonės vertės atitinkančią pinigų suma – 14 610 Eur. Tokios dalies automobilio (kaip nusikaltimo padarymo priemonės) vertės išieškojimas atitinka ir teismų praktiką analogiškose bylose, kai automobilio vertė yra pakankamai didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019; 2K-195-788/2019; 2K-50-303/2020; 2K-224-1073/2023).

Konfiskavus dalį konfiskuotino turto vertės, galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės ne jam priklausantį automobilį ir dėl to išvengęs jo visą vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai tokios pat vertės jam priklausantį automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas šiuo atveju mano, jog kaltinamojo anksčiau aptarta turtinė padėtis vertintina kaip visiškai pakankama baudžiamojo poveikio priemonei. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 14 610 Eur suma būtų neproporcinga ir per didelė našta kaltinamajam, todėl ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.

Kaltinamasis I. K. pateikė prašymą leisti konfiskuotino turto – automobilio – piniginę vertę sumokėti dalimis arba per ilgesnį laikotarpį. Tačiau pažymėtina, kad BPK ir Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės teismui išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo termino ar leisti šią vertę sumokėti dalimis. Turto konfiskavimas yra privalomo pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kurios taikymo tvarka ir sąlygos nustatytos imperatyviomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įstatyminio pagrindo, kaltinamojo prašymas dėl konfiskuotinos piniginės vertės sumokėjimo išdėstymo netenkintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 85-86) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokas su kompaktine laikmena (1 vnt.), esantis prie bylos tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

I. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 24 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš I. K. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 610 Eur (keturiolika tūkstančių šešis šimtus dešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena (1 vnt.), esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-981-1057/2025“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.