- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-934-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09756-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NESTE LIETUVA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NESTE LIETUVA“ ieškinį dėl užmokesčio už degalus, delspinigių, metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės užmokestį už degalus – 33 204,72 Eur, delspinigius – 1 728,30 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, jų nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija – 34 933,02 Eur, areštą. Nurodė, kad skola yra didelė, atsakovė turi ir kitų įsiskolinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija 34 933,02 Eur, surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui, leidžiant atsakovei areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei.
4. Teismas nurodė, kad sutiktina su ieškove, jog prašyme nurodytos aplinkybės įrodo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, kuriais grindžiama būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kurias teismas vadovavosi priimdamas nutartį.
Šalies argumentai
6. Teismas spręsdamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįvertino, kad ieškovės reikalavimo suma (34 933,02 Eur) atsakovei yra nedidelė. Atsakovė yra didelė, stabiliai veikianti bendrovė, kurios vidutinė mėnesio apyvarta siekia apie 1 000 000 Eur, turto vertė siekia daugiau nei 21 000 000 Eur ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro 2 700 000 Eur. Per 2018 m. atsakovė uždirbo 11 500 000 Eur pajamų, o bendrasis pelnas viršijo 2 200 000 Eur. Tai nėra išskirtinis vienų metų rezultatas, nes per 2017 m. atsakovė uždirbo 13 300 000 Eur pajamų ir 2 600 000 Eur bendrojo pelno. O per 2019 m. du mėnesius atsakovė uždirbo beveik 1 700 000 Eur pajamų ir 600 000 Eur bendrojo pelno.
7. Pažymi, kad atsakovė vykdo savo pareigas ir moka mokesčius valstybės biudžetui ir pinigų fondams bei niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovė yra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė, kuri planuoja savo finansinius srautus ir artimiausiu metu planuoja atsiskaityti su ieškove. Ieškinio suma negali būti laikoma didele, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
8. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė viešai prieinama informacija, kuri pateikiama hiperbolizuotai siekiant parodyti blogą atsakovė finansinę padėtį. Tai, kad atsakovė turi laikiną įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė atsiskaito su valstybės biudžetais ir pinigų fondais bei niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais. Tai, kad atsakovė skolinga VSDFV nereiškia atsakovės nesąžiningumo, o tik tai, kad laikinai atsakovei trūko finansinio srauto visiems mokėjimams atlikti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiui, kad atsakovė negali būti laikoma sąžininga, nes tai, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškove dar nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Atsakovė moka ieškovei, tik ne tokiu intensyvumu, kokiu buvo planavusi, tačiau nei vengia skolos mokėjimo, nei ginčija jos buvimą, nei imasi priemonių skolos mokėjimui išvengti ir ieškovė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningus veiksmus teismui nepateikė.
Šalies argumentai
10. Teismas, priimdamas nutartį nevertino atsakovės finansinės padėties, neatsižvelgė į tai, jog nėra grėsmės, kad ieškovo reikalavimus patvirtinančio teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovės finansinė padėtis yra stabili ir atsakovė neturi intereso imtis nesąžiningų veiksmų apsunkinant tokio sprendimo įvykdymą. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nesutinka, kad didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, kad ieškovės reikalavimo suma tokio dydžio įmonei net neturėtų būti laikoma didele. Teismas, priimdamas nutartį nevertino atsakovės finansinės padėties, neatsižvelgė į tai, jog nėra grėsmės, kad ieškovės reikalavimus patvirtinančio teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovės finansinė padėtis yra stabili ir atsakovė neturi intereso imtis nesąžiningų veiksmų apsunkinant tokio sprendimo įvykdymą. Ieškinio suma atsakovei negali būti laikoma didele, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Šalies argumentai
12. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų ėmėsi veiksmų, kuriais mažintų savo turto masę. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas rėmėsi ieškovės teiginiais apie atsakovės vengimą bendradarbiauti dėl skolos apmokėjimo. Ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik jeigu ieškovė pagrindžia, kad atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kuriais yra mažinama atsakovės turto masė. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkti atsiskaitymą su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymą. Ieškovė nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningą elgesį, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkti atsiskaitymą su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymą.
13. Nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkti atsiskaitymą su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymą, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Ieškovė grėsmę galimam palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžia iš esmės vien prezumpcijomis ir subjektyviais teiginiais.
14. Atskirajame skunde apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15182-432/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2017 m. balanso, 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bei internetinio tinklalapio www.rekvizitai.lt informaciją apie atsakovę, kurie tariamai patvirtina gerą ir stabilią atsakovės finansinę padėtį. Šiuo atveju atsakovės pateikti balanso duomenys nepatvirtina objektyvios atsakovės finansinės padėties, kadangi duomenys pateikti už ginčui neaktualų laikotarpį (2017 m.), t. y. atsakovė nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį ginčo dienai. Atsakovė faktiškai yra nemoki bendrovė, t. y. 2017 m. balanso duomenimis atsakovės turtas sudarė 21 617 604 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 153 726 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 11 971 615 Eur (viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės).
Šalies argumentai
16. Atsakovės pateikti 2017 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys nesutampa su juridinių asmenų registre viešai skelbiamais duomenimis, kas sudaro pagrindą abejoti atsakovės teikiamų duomenų objektyvumu. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė 2018 m. patyrė 530 244 Eur nuostolių. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės nuostoliai sudarė 187 906 Eur. Atsakovės pateikti duomenys iš internetinio portalo www.rekvizitai.lt apie turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui patvirtina, jog atsakovė nesugeba laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir periodiškai turi neįvykdytų prievolių valstybės biudžetui. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra stabiliai ir pelningai veikianti bendrovė. Atsakovės pateikti duomenys neįrodo geros atsakovės finansinės padėties ir nepatvirtina, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, negalima teigti, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera, be to, atsakovė jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove. Ginčydama skundžiamą nutartį ir siekdama įrodyti savo gerą finansinę padėtį, atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių realią turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę patvirtinančių įrodymų, banko sąskaitų išrašų, patvirtinančių įmonės turimas lėšas, duomenų apie visus jos turimus kreditorinius įsipareigojimus bei vykdytinų sutarčių, kurios galėtų patvirtinti atsakovės mokumą, gautinų sumų realumą ir pagrįstumą. Atsakovės pateikti duomenys yra prieštaringi. Šiuo atveju atsakovė ne tik vengia vykdyti turimus įsipareigojimus ieškovei, tačiau vengia ir pateikti visus nagrinėjamam ginčui aktualius duomenis apie jos finansinę būklę, todėl galima spręsti apie egzistuojantį atsakovės nesąžiningumą bei objektyvią riziką, jog atsakovė gali vengti vykdyti ir galimai ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, didelę ieškovės reikalavimo sumą, tikimybe, jog atsakovė gali elgtis ieškovės atžvilgiu nesąžiningai, objektyviai yra akivaizdžiai didesnė nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja objektyvi rizika, kad atsakovė gali vengti vykdyti galimai ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą.
18. Atsakovė turi galimybę disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, gali vykdyti kasdienines ūkines operacijas, mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei, teikti paslaugas savo klientams ir t. t., todėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina tikslui pasiekti, nepažeidžia ekonomiškumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principų ir yra visiškai pagrįstos.
19. Atsakovės pateikti dokumentai neįrodo geros atsakovės finansinės padėties ir nepatvirtina, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. negalima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, jog reikalavimo suma atsakovei nebūtų laikoma didele. Atsakovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, šalinančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kas leidžia daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningumą, tikslingą visapusiškos informacijos neatskleidimą ir galimą vengimą vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą, todėl 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir teisėtos bei turėtų būti paliktos galioti.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime prašo atsakovės atskirojo skundo dėl 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nepatenkinti bei 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsakovės atžvilgiu, ieškovės prašymu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
23. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, jog teismas nevertino atsakovės turtinės padėties, nepagrįstai sprendė, jog yra rizika teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog atsakovės finansinė padėtis labai gera, stabili, esant galimybei atsiskaitom su kreditoriais. Apeliantės manymu, nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144 – 152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
25. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010).
26. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės.
27. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės.
28. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
29. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo išvadą, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Dėl išvardintų aplinkybių matyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
30. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu bei kitos panašios aplinkybės.
31. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
33. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nurodė, jog prašyme nurodytos aplinkybės įrodo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau plačiau dėl realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo nepasisakė. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad atsakovės skolos suma yra didelė, be to, atsakovė be priežasties jau ilgą laiką vengia įvykdyti savo įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove už įsigytus degalus. Atsakovė skolinga VSDFV 49 724,98 Eur. Atsakovės elgesys nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų, nemokant privalomų mokėjimų valstybei bei vengiat bendradarbiauti su ieškove negali būti laikomas sąžiningu.
34. Iš pateikto ieškinio ir pridėtų įrodymų turinio matyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovė pateikė teismui atsakovės sudėtingą turtinę padėtį patvirtinančius duomenis – apie atsakovės turimus įsiskolinimus VSDFV (49 724,98 Eur), apie nuostolingą atsakovės įmonės veiklą – 2017 metais patirtus 187 906 Eur dydžio nuostolius. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nuolat inicijuojamos bylos dėl skolų priteisimo, Lietuvos teismuose vien 2019 metais ginčo teisena išnagrinėta ne viena civilinė byla, kuriose iš atsakovės priteisti įsiskolinimai, kas leidžia manyti, jog atsakovė galimai susiduria su finansinėmis problemomis arba yra nelinkusi vykdyti savo įsipareigojimų.
35. Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, jog ieškinio materialinius reikalavimus byloje pripažino, tačiau nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 1 d. iki šiol jų nei kiek nesumažino, nors atsiliepime į atskirąjį deklaruoja labai gerą savo finansinę padėtį. Tokia tarp ieškovės ir apeliantės susiklosčiusi neigiama teisinių santykių praktika teismui kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės tolimesnių veiksmų grąžinant skolą ieškovei, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, jog ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius iškiltų grėsmė pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų įsitikinti, jog apeliantė iš tiesų susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais.
36. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovė turi kitų kreditorių, jos turtui taikytas areštas, todėl iš ieškovė pateiktų dokumentų ir byloje nustatytų aplinkybių, jog skolą pripažįstant ji nėra mažinama, darytina išvada, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, jai pareikšto reikalavimo suma vertintina kaip didelė ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 straipsnis).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Manytina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nors ir plačiau nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo ir teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15182-432/2019 palikti nepakeistą.