Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2023-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4-890/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
A6.-4-890/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla A6.-4-890/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00591-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.4.; 7.11.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „D“ vadovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus sutikusiam gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. lapkričio 3 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad BUAB „D“ (toliau – Bendrovė) yra VMI prie FM skolininkė. Bendrovės vadovas R. M. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 20 d.

Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 3 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 14310,95 Eur. R. M. vadovavimo laikotarpiu Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nėra teikęs. UAB „D“ 14310,95 Eur mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: pridėtinės vertės mokestis (PVM) susidarė už 2021 metų lapkričio mėnesį ir 2022 metų sausio – kovo mėnesius. Taip pat PVM delspinigiai – 700,25 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM atliko eilę išieškojimo veiksmų. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 metų sausio mėnesio, buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI prie FM priėmė 2022 m. vasario 15 d., todėl manytina, kad būtent nuo šios datos bendrovės vadovas R. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „D“ iškėlimo. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Įmonė VĮ „Registrų centrui“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės, todėl įvertinti Bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio šiai dienai nėra galimybės. Vertinant Bendrovės nemokumą, turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „D“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš minėtos Įmonės. Įmonės vadovas R. M., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. R. M. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2022 metų sausio mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Bendrovė realizuotino turto neturi. R. M., būdamas įmonės vadovu nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Jei jis būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės įsipareigojimai VMI prie FM būtų mažesni, todėl savo neveikimu jis pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. teismo posėdžio metu pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Paaiškino, kad jis kaip įmonės vadovas nežinojo, kad jis turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, apie tai sužinojo po laiko. Jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami kitu adresu, jo mamos gyvenamosios vietos adresu, nes jis tuo adresu registruotas. UAB „D“ vykdė veiklą, tuo laikotarpiu jis buvo įmonės vadovas. Įmonė užsiima statybos veiklos darbais. Jis domėjosi įmonės veikla ir dirbo minėtoje įmonėje. Jis žino, kad neša atsakomybę už įmonę. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo, joje darbuotojų nėra, įmonei yra iškelta bankroto byla. Šiuo metu jam sunkiai sekasi ir jo finansinė padėtis nėra gera. Šiuo metu jis gyvena pas draugą, nedirba. Jis padeda draugui, prižiūri jo vaiką. Prašo išdėstyti baudą vienerių metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų.

Šiuo atveju nekyla abejonių, kad R. M. yra laikytinas subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jis nuo 2021 m. vasario 10 d. buvo BUAB „D“ vadovu. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats R. M.. ANK 120 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pati pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose bendrovės nemokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su bendrovės turto verte ir jos ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi šie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris privalo organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai), jis atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jo galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovui nustatyta, nes būtent šis subjektas geriausiai žino bendrovės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų bendrovės kreditorių (jei toliau didėtų skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

R. M. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-6), 2022 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b.l. 13-15), VĮ „Registrų centro“ pateiktais duomenimis dėl finansinės atskaitomybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b.l. 35-43) ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. M. vadovavimo laikotarpiu bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nėra teikęs. UAB „D“ 14310,95 Eur mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: pridėtinės vertės mokestis (PVM) susidarė už 2021 metų lapkričio mėnesį ir 2022 metų sausio – kovo mėnesius. Taip pat PVM delspinigiai – 700,25 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM atliko eilę išieškojimo veiksmų. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 metų sausio mėnesio, buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš minėtos Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI prie FM priėmė 2022 m. vasario 15 d., todėl būtent nuo šios datos bendrovės vadovas R. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „D“ iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismas pažymi, jog R. M., būdamas bendrovės vadovu, privalėjo žinoti ir žinojo apie sudėtingą UAB „D“ finansinę padėtį dar iki VMI kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo. R. M., kurio vadovavimo bendrovei metu ir atsirado įsiskolinimai, žinojo savo kaip įmonės vadovo pareigas, tačiau sąmoningai jų nevykdė, t. y. įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai patvirtina jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

R. M. skirtina administracinė nuobauda.

R. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas R. M. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – R. M. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad jis anksčiau buvo baustas už analogiškus nusižengimus, byloje nėra. R. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Šioje byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Teismas taip pat atsižvelgia į kitas R. M. charakterizuojančias aplinkybes – šiuo metu nedirba, jo finansinė padėtis yra sunki, gyvena pas draugą, kuriam padeda auginti mažametį vaiką, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. M. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą. Teismas atsižvelgdamas į R. M. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tokį R. M. prašymą tenkina ir paskirtos baudos mokėjimą išdėsto dalimis, t.y. 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir turtinę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, R. M. paskirtos 1 400 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių terminui.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-4-890/2023 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė