Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-08-05 pagal BK 310 str. l d .2) Šilutės rajono apylinkės teismo 2000-06-12 nuteistas pagal BK 271 str. 2 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 232¹ str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.) ir BK 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.)., pagal BK 232¹ str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Taigi šios teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl nuteistų asmenų nekvestionuojamos, nes nuosprendis įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad šias aplinkybes, kiek tai susiję su jo veiksmais, pripažįsta ir kaltinamasis A. Š..

Nuteistasis A. P. patvirtino, kad jis paprašė A. Š. paimti psichotropines medžiagas iš A. G. ir perduoti G. K., kuris turėjo gabenti jas į Švediją. Jis buvo tarpininkas ir su visais bendravo telefonu. Teigė, kad teisme, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, ir ikiteisminio tyrimo metu jis davęs teisingus parodymus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant nustatyti psichotropinių medžiagų gamybos vietą, asmenis, susijusius su gamyba ir platinimu, taip pat siekiant nuo atsakomybės atleisti G. K., 2001 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelis Nr. 187 s, o įtarus, kad prie medžiagų gabenimo galėjo prisidėti A. P. ir A. Š., 2001 m. liepos 16 d. buvo sankcionuotas kitas tokio elgesio modelis Nr. 189 s. ( t. 1. b. l. 47).

Tą pačią dieną, Kriminalistinių ekspertizių tarnybai ištyrus paketų turinį, buvo nustatyta, kad 6006,79 g miltelių kiekyje yra 3 805,94 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 1 b. l. 73-77 ).

Tą pačią dieną G. K. valstybės saugumo pareigūnams perdavė 200 JAV dolerių, kuriuos, kaip teigia G. K., prieš tai buvo gavęs iš A. P. papildomoms kelionės išlaidoms už medžiagų gabenimą į Švediją ( t. 1 b. l. 78 ).

Liudytojo G. K., nuteistųjų A. G., A. G. bei A. P. parodymai bei minimi tyrimo veiksmų protokolų duomenys patvirtina kaltinamojo A. Š. parodymus.. Šie duomenys patvirtina nuoseklų ir tikslingą kaltinime nurodytų psichotropinių medžiagų kiekio „judėjimą“ pagal įvykio aplinkybių sistemą: A. G. - A. G. - A. Š., kol medžiagos konkrečiomis A. P. pastangomis pateko G. K., kuris turėjo įgyvendinti esminį bendrininkų grupe veikiančių asmenų tikslą - medžiagas per valstybių sieną išvežti į užsienį. Nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia A. Š. kaltę, kad jis kartu su anksčiau nuteistais A. G., A. G., A. P. veikė bendrai sutarę kartu pradėti, tęsti ir užbaigti dvi idealiąją sutaptį sudarančias veikas - neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą. Nustatyti šių veikų objektyvieji požymiai patvirtina subjektyviuosius požymius, o abiejų - objektyviųjų ir subjektyviųjų - požymių visuma lemia teismo išvadą apie šiuo nuosprendžiu kaltais pripažįstamų asmenų bendrininkavimą. Tokios veikimo formos esmę sudaro visų kaltinamųjų padaryti konkretūs veiksmai, sudarantys minėtą aplinkybių sistemą, esant vienam bendrininkų tikslui.

Kaltinamasis A. Š. ne tik žinojo apie didelio kiekio psichotropinių medžiagų buvimą, bet ir buvo suinteresuotas su šios medžiagos platinimu. Galimybę pervežti narkotines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Švediją buvo aptarta tų pačių metų pavasarį Klaipėdoje, kavinėje „Pasimatymas“, kurioje buvo susitikę A. G., A. G., A. P. ir A. Š.. Šios aplinkybės neneigė ir kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad jis žinojo, jog psichotropinės medžiagos turėjo būti išvežtos į Švediją, jis patvirtino ir teisme.

Visų bendrininkų susitarimas iš anksto daryti konkrečias nusikalstamas veikas yra siejamas su asmenų grupės tarpusavio supratimo išraiška, kuri patvirtina abiejų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Esant suderintų tarpusavio santykių sistemai, visi bendrininkai yra susiję su baudžiamajame įstatyme, kuris numato atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą, nurodytais dispozicijos požymiais - medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu bei perdavimu (siuntimu), turint tikslą jas platinti.

Kiekvieno bendrininko įvykdyti konkretūs objektyviąją nusikaltimo pusę lemiantys veiksmai subjektyviai siejosi su visos grupės daromais veiksmais, kurių visi yra nuteisti minėtu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu.

Esant bendrai tyčiai daryti abi nusikalstamas veikas, nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų pusių požymiai ir jų visuma, taip pat jos vertinimas suponuoja išvadą dėl A. Š. pasikėsinimo padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą: darydami abi veikas idealiosios sutapties būdu, visi bendrininkai vadovavosi bendrais motyvais jų disponuojamas medžiagas neteisėtai išvežti į užsienį. Konkretūs kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nulemti nusikalstamos veikos motyvų, lėmė visos asmenų grupės bendrininkų žinojimą apie daromos nusikalstamos veikos - kontrabandos - esmę.

Operatyvinės veiklos įstatymo taikymas, jo metodų parinkimas atitiko valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimo esmę. Šis taikymas neprieštaravo ir teisėtumui, jo rezultatų duomenimis grindžiamas ir teisingumo įvykdymas konkrečioje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad gavus asmens pranešimą apie jau daromus labai sunkų bei sunkų nusikaltimus, valstybės saugumo pareigūnai pagrįstai inicijavo nusikalstamos veikos imitacijos modelių taikymą, operatyvinės veiklos metodais prisidėdami prie jau daromų nusikaltimų, pagrįstai siekdami išaiškinti nusikalstamas veikas darančius asmenis, jų ryšius, psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinius, pagaliau užkirsdami kelią medžiagų išvežimui į užsienį. Su nusikalstamos veikos imitacijos modeliais buvo susipažinusi teisėjų kolegija, kuri nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl kitų nuteistųjų, todėl iš naujo reikalauti ir tikrinti šių modelių teisėtumą, kolegija neturi pagrindo. NVIEM teisėtumas ir operatyvinės veiklos įstatymo taikymas tiriant šią bylą buvo įvertintas.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamojo veika dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis kvalifikuotina pagal 2001 metais galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.). Veikos kvalifikavimą pagal šį baudžiamąjį įstatymą lemia tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2001 m. liepos mėnesį, kai baudžiamoji atsakomybė už psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimą stambiu mastu (pagal dabar galiojantį baudžiamąjį įstatymą - disponavimą labai dideliu kiekiu) buvo švelnesnė, negu ją numato dabar galiojantis 2000 m. rugsėjo 26 d. patvirtintas baudžiamasis įstatymas.

Kaltinamojo veika dėl pasikėsinimo įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. (Įstatymo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija). Nors veika padaryta galiojant 1961 m. baudžiamajam įstatymui, tačiau tuo metu, kai buvo daroma veika, galiojusio Baudžiamojo kodekso 312 str. 3 d. (Įstatymo 1998 m. vasario 3 d. redakcija), apibrėžianti atsakomybę už stambaus masto psichotropinių ar narkotinių medžiagų kontrabandą, numatė griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, negu ją numato dabar veikiantis baudžiamasis įstatymas.

Veikos kvalifikavimą kaip pasikėsinimą lemia tai, kad nusikaltimas - psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną - nebuvo baigtas dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių: kaltinamasis ir kiti nuteistieji, atlikę esminius veiksmus - perdavę vežėjui psichotropines medžiagas, aprūpinę jį gabenimo lėšomis, buvo įsitikinę, kad veika bus sėkmingai padaryta, tačiau veikos objektyvioji pusė nebuvo realizuota dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo kaltinamojo ir kitų nuteistųjų valios.

Tačiau nepasitvirtino kaltinime numatyta aplinkybė, kad kaltinamasis A. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. numatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Kolegijos nuomone kaltinime nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo A. Š. dalyvavimą organizuotoje grupėje. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo ir jo bendrininkų padarytus nusikaltimus, dalyvaujant organizuotoje grupėje, nenustatyta. Iš kaltinime pateikto teisinio nusikalstamų veikų vertinimo matyti, kad šie nusikaltimai buvo padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Atsižvelgus į tai, kad konkrečių duomenų apie organizuotą grupę, kaip bendrininkavimo formą, nėra, kad nusikaltimo sudėtis dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis nebenumato kvalifikavimo požymio - grupės iš anksto susitarusių asmenų, todėl abiejų nusikaltimų bendrininkavimo forma apibrėžtina kaip bendrininkų grupė, kurioje nusikalstamas veikas darė du ir daugiau asmenų, kurie, kaip ir teigiama kaltinime, veikė kaip vykdytojai.

Dėl kaltinimo pagal BK 232-1 str. 5 d.

A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2001 m. vasarą (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) poilsio bazėje "Plateliai", esančioje (duomenys neskelbtini), iš A. G., turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį (stambiu mastu) - ne mažiau kaip 1 kg - draudžiamos vartoti medicinos tikslams psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten laikė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą laiką. Nesugebėjęs realizuoti iš A. G. įgytos psichotropinės medžiagos metamfetamino, A. Š. 10 g metamfetamino pasiliko sau, iš kurių 6,047g suvartojo, o 3,953 g iki 2001-07-19 laikė savo gyvenamojoje vietoje, o likusią dalį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną gabeno iki poilsio bazės '"Plateliai", esančios (duomenys neskelbtini), ir grąžino A. G.. To paties susitikimo metu, grąžinęs A. G. nerealizuotą psichotropinę medžiagą metamfetaminą, A. Š. iš A. G. už 600 litų įgijo 100 draudžiamos vartoti medicinos tikslams psichotropinės medžiagos metamtamfetamino tablečių, kurių bendra masė ne mažiau kaip 36,7 g, o bendra metamfetamino masė tabletėse yra ne mažiau kaip 7,34 g, gabeno jas iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten jas laikė. 84 psichotropinės medžiagos metamfetamino tabletes A. Š. suvartojo, o 16 tablečių, kurių bendra masė 5,961 g, o bendra metamfetamino masė tabletėse l,379 g, laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2001-07-19.

Iš 2001 m. liepos 19 d. A. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolo nustatyta, kad buvo surasta ir paimta 16 tablečių, maišelis, kuriame yra keturi maišeliai su milteliais, rūbai. Visi paimti daiktai buvo apžiūrėti rezultatus fiksuojant daiktinių įrodymų apžiūros protokole ( t. 1. b. l. 107-111; t. 2 b. l. 74-85).

Iš 2002 m. kovo 22 d. specialisto atlikto ekspertizės akto Nr. 5547 nustatyta, kad 6 tabletėse, paimtose iš A. Š., rasta psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio kiekis - 0,441 g, o 10 tablečių rasta 0.938 g metamfetamino. Bendras metamfetamino kiekis tabletėse yra 1,379 g. Rastų miltelių masė – 3,953 g. o juose esančio metamfetamino kiekis yra 2,728 g. ( t. 2 b. l. 29-31). Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, tarp 6 ir 10 tablečių kiekių yra šiokie tokie skirtumai dėl jų žymėjimo. Pažymėtina ir tai, kad tą pačią liepos 19 d., atlikus kratą A. P. gyvenamojoje vietoje, taip pat rastos tabletės - 18 vienetų, tačiau jose nei narkotinių, nei psichotropinių junginių nerasta ( t. 2 b. l. 20).

Sprendžiant kaltinamojo A. Š. kaltumo ar nekaltumo klausimą dėl nurodytų psichotropinių medžiagų, t.y. dėl jų buvimo apytikriai 1 kg milteliuose ir dėl kaltinamajame akte nurodytų 100 vienetų tablečių, atsižvelgtina, kad patikrinti šių duomenų kaip įrodymų galimybių nėra (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d.).

Nepaisant to, kad A. Š. dėl šių kaltinimų prisipažįsta, tačiau vien jo prisipažinimas nėra pakankamas pagrindas, kad dėl minėtų kaltinimų kaltinamasis galėtų būti nuteistas. Pirmiausia dėl to, kad minėtų miltelių kaip daiktų nėra, šie daiktai baudžiamosios bylos proceso metu dėl objektyvių priežasčių nebuvo tiriami: nežinomas nei šių medžiagų tikslesnis kiekis, nei jų cheminė sudėtis, pagaliau nežinoma, ar apskritai šiuose milteliuose buvo ar galėjo būti psichotropinių medžiagų. Be to, ir pats kaltinimas yra abejotinas, nes teigiama, kad kaltinamasis tuo metu disponavo ne mažiau kaip vienu kilogramu psichotropinės medžiagos. Jeigu lygintume tą medžiagos kiekį, už kurio disponavimą kaltinamasis pripažįstamas kaltu, tai matytume, kad 6006,79 g miltelių buvo 3 805,94 g draudžiamos medžiagos. Todėl galima manyti, kad 1 kilograme miltelių taip pat buvo tik tam tikras procentas psichotropinės medžiagos. Toks skaičiavimas neatliktas, tačiau jį ir atlikus, gauti duomenys būtų ne objektyvaus, o subjektyvaus - spėjamojo - pobūdžio. Tai susiję ir su ir 84 tabletėmis, kurias, kaip teigia kaltinamasis, jis suvartojo. Antra, kaip minėta, 2007 m. sausio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. G. dėl šių kaltinimų išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarius šias nusikalstamas veikas. Taigi teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Todėl patvirtinti A. G. ir A. Š. dalyvavimą darant šias nusikalstamas veikas galimybių nėra. Šios aplinkybės baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra tinkamai patikrintos ir patvirtintos.

Byloje, be kaltinamojo A. Š. ir nuteistojo A. G. prisipažinimų nėra jokių objektyvių įrodymų dėl ne mažiau kaip vieno kilogramo metamfetamino miltelių ir 100 metamfetamino tablečių neteisėto įgijimo, gabenimo , laikymo turint tikslą šias medžiagas platinti. Šie teiginiai yra tik spėjamojo pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis A. Š. dėl nurodytų kaltinimų, kurie kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000-06-15 redakcija), negali būti nuteistas.

Todėl kolegija nustato, kad kaltinamasis A. Š. 2001 m. vasarą (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) poilsio bazėje "Plateliai", esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo 2,728 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 16 tablečių, kuriose metamfetamino kiekis 1,379 g., jas gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki 2001-07-19.

Taigi kolegija nustato tas aplinkybes, kurios įrodytos byloje. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 232-1 str. 5 d. į BK 259 str. 1 d. (Įstatymo 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Ši įstatymo redakcija taikoma remiantis BK 3 str.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų tyčinį pobūdį, jų pavojingumo laipsnį. Vienas iš padarytų nusikaltimų yra labai sunkus, kitas - kaip baigtas pasikėsinimas padaryti sunkų nusikaltimą, bei nesunkus nusikaltimas.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra: nors remiantis Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p. asmenų veikimas bendrininkų grupe gali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau šiuo nuosprendžiu nustatytose veikose bendrininkavimas sudarė padarytų veikų objektyviosios pusės esmę, todėl nėra pagrindo tai tapatinti su atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos beveik prieš šešerius metus.. Kokių nors svarbesnių faktų, liečiančių kaltinamojo asmenybę ir turinčių esminės reikšmės bausmių individualizavimui, nėra. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumai jam išnykę. Jam skirtinos bausmės, mažesnės negu BK straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija Nr. VIII-1736), ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. (Įstatymo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija Nr. IX-1495), ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 259 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968 ) ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d. 5 d. 1 p. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2001-07-19 iki 2002-01-15 ir nuo 2007-03-13 iki 2007-11-20.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus- A. Š. rūbus perduoti jo nurodytam asmeniui, svarstykles su svarelių rinkiniu, maišelius su psichotropinėmis medžiagomis ir tuščius polietileninius maišelius – sunaikinti..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.