Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.) ir 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX -1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.);

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. lapkričio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. kovo 3 d. nuosprendžiais nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str., 117 str. 1 d., 214 str. 2 d. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (vienu trečdaliu sumažinta remiantis Įstatymu dėl amnestijos) atidedant vykdymą dvejiems metams, 2000 m. rugsėjo 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., paskirta 15 000 Lt dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.) ir 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX -1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.);

A. P., (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.) ir 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX -1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2001 m. liepos mėnesį kaltinamieji A. G., A. G., A. P., bendrininkaudami ir turėdami tikslą kontrabandos būdu iš Lietuvos į Švediją pergabenti psichotropines medžiagas, disponavo - turėdami tikslą platinti, įgijo, laikė, gabeno, perdavė -labai dideliu (pagal tuo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo dispoziciją - stambiu mastu) šių medžiagų kiekiu:

A. G., nenustatytu laiku iš nežinomų asmenų neteisėtai įgijęs 6 006,79 g miltelių masėje esančią 3 805,94 g svorio psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, ją laikė iki 2001 m. liepos 9 d. Paplatelės kaime, Plungės rajone, esančiuose poilsio namuose ir, siekdamas, kad ši medžiaga kontrabandos būdu būtų išgabenta į užsienį, tos pačios dienos rytą ją perdavė savo pažįstamam kaltinamajam A. G., kuris, atvykęs į poilsio namų teritoriją, iš A. G. paėmė į šešis paketus sudėtą medžiagą ir tą pačią dieną savo automobiliu nugabeno į Klaipėdą, kur vakare, prie Taikos prospekte esančio 109 namo - prekybos centro pastato - šią medžiagą perdavė A. Š., dėl kurio šioje byloje nagrinėjamos veikos atskirtos į atskirą procesą, žinodamas, jog medžiaga bus perduota kaltinamojo A. P. nurodytam asmeniui, kuris turėjo medžiagas pergabenti iš Lietuvos į Švediją ir perduoti bendrininkų grupės nurodytiems asmenims.

Kaltinamasis A. P., turėdamas tą patį tikslą - bendrininkų grupės disponuojamą psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu išgabenti iš Lietuvos į Švediją, rūpinosi konkrečiomis gabenimo aplinkybėmis: maždaug to pačiu laikotarpiu Klaipėdos mieste susitikęs savo pažįstamą G. K., įkalbėjo jį už tam tikrą atlyginimą minėtas medžiagas automobiliu nuvežti iš Lietuvos į Švediją. G. K. sutikus tai padaryti, A. P. toliau siekdamas įgyvendinti bendrininkų grupės tikslą, telefono pokalbiais koordinavo grupės disponuojamų psichotropinių medžiagų perdavimą G. K.: dar būdamas Švedijoje, G. K. telefono numerį pasakė A. G. ir A. Š., kad šie turėtų susitikti su G. K. ir jam perduoti gabenamą medžiagą. Kaltinamojo A. P. nurodymu tą pačią liepos 9 d. G. K. iš Kauno atvyko į Klaipėdą ir, paskambinęs A. Š., vėlų vakarą, apie 22 - 23 val., su juo susitiko prie prekybos centro IKI Taikos prospekte, Klaipėdoje, kur A. Š. perdavė G. K. į dėžę sudėtą medžiagą, kartu duodamas ir pinigus - 1 200 Lt ir 200 JAV dolerių, kuriuos A. Š. buvo davęs A. G., kai jis prie prekybos centro atgabeno medžiagas.

Paėmęs ir įsipareigojęs į Švediją nugabenti psichotropinę medžiagą, G. K. tą pačią liepos 9 - 10 d. naktį ją parsivežė į Kauną, o kitą dieną - liepos 10 d. - apie daromą nusikaltimą pranešė Valstybės saugumo departamento Kauno skyriui, dėl ko 2001 m. liepos 13 d. ir liepos 16 d. buvo sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modeliai Nr. 187 s ir 189 s, po ko buvo vykdomos operatyvinės priemonės: liepos 17 d., apie 18 val., prie automagistralės Kaunas- Klaipėda esančios kavinės „Pastogė“, Raseinių rajone, G. K., kontroliuojamas valstybės saugumo pareigūnų, susitiko su A. P., kur G. K. imitavo automobilio, kuriuo turėjo būti gabenamos psichotropinės medžiagos, gedimą, dėl ko A. P. paėmė į savo vairuojamą automobilį medžiagas, paslėptas akumuliatoriaus korpuse, ir jas su G. K. nuvežė į Kauną. Liepos 18 d., apie 22 val., G. K. vėl kontroliuojamas pareigūnų su A. P. susitiko Dituvos kaime, Klaipėdos rajone, kur G. K. toliau imituojant automobilio gedimą, kaip tariamą kliūtį medžiagoms į Švediją išvežti, A. P., siekdamas šią kliūtį pašalinti, davė G. K. 200 JAV dolerių.

Todėl G. K. atsisakius toliau vykdyti pradėtus nusikalstamus veiksmus ir pareigūnams pradėjus operatyvinių priemonių taikymą, kaltinamieji, kaip bendrininkų grupės nariai, nusikaltimo - kontrabandos - nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.

Kaltinamasis A. G. dėl nurodytų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2001 metais jis turėjo ryšių su asmenimis, kurie gamino psichotropinę medžiagą - metamfetaminą. Šią medžiagą minėti asmenys atveždavo į Paplatelės kaime esančius poilsio namus, kur jis dirbo, ir jam buvę liepta medžiagas perduoti kitiems asmenims. Tais metais, liepos mėnesį, iš anksčiau atvežtų medžiagų buvo likę apie 7 kilogramai „miltų“, kurių sudėtyje turėjo būti psichotropinė medžiaga - metamfetaminas. Kažkurią liepos mėnesio dieną į poilsio namus atvažiavo iš anksčiau gerai pažįstamas A. G., kuris paprašęs duoti 6 paketus, kurie galėję sverti apie 6 kg, miltelių. Be to, A. G. paprašęs duoti ir pinigų, nes, kaip supratęs iš kalbos turinio, jie buvę reikalingi dengti išlaidas, susijusias su miltelių išvežimu į Švediją. Nors jis nieko nežinojęs apie miltelių išvežimą į užsienį, su tuo jis nesusijęs ir to nesiekęs, vis dėlto A. G. tuo metu davęs 1 200 Lt ir 200 JAV dolerių, tačiau tai daręs tik dėl to, kad jis A. G. buvęs skolingas ir tai buvusi proga skolą grąžinti. Todėl prisipažindamas kaltu dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, neigia jam pareikštą kaltinimą dėl kontrabandos.

Be to, A. G. parodė, kad A. P. ir A. Š. iki tol nepažinojęs, išskyrus aplinkybę, kad tų metų pavasarį, dar iki įvykio, A. G. jį buvo pakvietęs į susitikimą Klaipėdoje, kur kavinėje bendravo su A. P. bei A. Š., tačiau šis susitikimas nebuvo siejamas su narkotinėmis ar kitokiomis medžiagomis, ten buvę kalbama apie kitokius jam rūpimus dalykus - apie miško technikos gabenimą iš Švedijos. Tačiau po to, kai 6 paketus perdavęs A. G., į poilsio namus atvažiavęs A. Š. ir paprašęs atiduoti medžiagų likučius: A. Š. jis perdavęs 1 paketą miltelių ir 100 tablečių amfetamino, tačiau po savaitės A. Š. paketą atvežęs atgal, teigdamas, jog jame esanti medžiaga yra netinkama. A. Š. atvežtą paketą jis išmetęs į vandens telkinį.

Kaltinamasis A. G. dėl kaltinimų kaltu taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki byloje nurodytų įvykių jis gerai pažinojo A. G., su juo bendravo verslo reikalais, taip pat pažinojo A. P. bei A. Š., su kuriais 2001 metais susitikinėjo Švedijoje. Ten gyvenantis R. V. bei A. P. ėmę kalbėti apie galimybes iš Lietuvos į Švediją gabenti amfetaminą, kurį neva galima sėkmingai realizuoti Švedijoje. Kadangi jis, A. G., žinojęs apie tai, kad kažkur Lietuvoje pagamintas amfetaminas buvo atvežamas į Paplatelės poilsio bazę, kur dirbo A. G., apie tai papasakojęs A. P. ir R. V., kurie susidomėję A. G. ir prašę organizuoti susitikimą. Apytikriai tų metų pavasarį toks susitikimas įvykęs Klaipėdoje, kavinėje „Pasimatymas“, kur jie ? A. P., R. V., A. Š., A. G. ir jis, A. G., ? susitikę ir aptarę amfetamino gabenimo galimybes į Švediją, pasikeitę telefonų numeriais. Po to prasidėjęs tarpusavio bendravimas tarp jo, A. G., A. P. bei A. Š., rūpinimasis medžiagos pargabenimu iš Paplatelės į Klaipėdą. Prieš liepos mėnesio įvykį, kuris minimas kaltinime, poilsio bazėje lankęsi A. P. bei A. Š., apie medžiagų išvežimą prieš tai jam, A. G., skambinęs ir A. G..

Apie įvykį, kuris nurodytas kaltinime, kaltinamasis A. G. parodė, kad prieš tai jam paskambinęs A. P. ir nurodęs nuvažiuoti į poilsio namus ir iš ten atvežti maišelį, kurį „duos Antanas“. Kadangi A. P. dar paaiškinęs, kad maišelį, padėtą pirtyje, galima paimti ir pačiam, tą jis ir padaręs: nuvažiavęs į poilsio namus, užėjęs į A. P. nurodytą vietą ir paėmęs į maišelį įdėtą dėžę, suprasdamas, kad joje yra tos medžiagos, kurias jis turi nuvežti į Klaipėdą. Paėmęs dėžę, kurioje galėjo būti 5 - 6 kg medžiagos, tuoj pat susitiko ir A. G., kuris ne tik sutikęs su tuo, kad būtų paimta dėžė, bet ir davęs šiek tiek pinigų, kuriuos reikėję perduoti kartu su dėže. Po to A. P. nurodymu dėžę ir pinigus nuvežęs į Klaipėdą, kur prie IKI prekybos centro pastato (prie naujosios turgavietės; vieta atitinka tą, kuri nurodyta kaltinime) dėžę ir pinigus atidavęs A. Š., suprasdamas, kad dėžėje esančios medžiagos bus vežamos į Švediją. Tačiau kaltu dėl kontrabandos neprisipažįsta, kadangi jokių veiksmų, kurie susiję su šiuo kaltinimu, jis pats neatlikęs.

Kaltinamasis A. P. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad iki įvykių, kurie nurodyti kaltinimuose, gerai pažinojo A. Š., būdamas Švedijoje susipažino su A. G., su kuriuo ir prasidėjo pokalbiai apie galimybes iš Lietuvos į Švediją vežti amfetaminą. Su A. G. pirmą kartą susitikęs kavinėje Klaipėdoje, nors tuo metu kalbų apie medžiagų gabenimą nebuvę. Po šio susitikimo pas A. G. į poilsio bazę kartu su A. Š. važiavęs bent porą kartų, žinojo, kad A. Š. iš ten parsivežė draudžiamų medžiagų. Dar anksčiau, po pokalbio Švedijoje apie galimybes gabenti narkotines medžiagas, Klaipėdos turgavietėje susitikęs pažįstamą G. K., kurį, kaip vairuotoją ir žmogų, neturintį darbo ir pragyvenimo šaltinio, įkalbėjęs įgyvendinti prašymą - per valstybių sieną iš Lietuvos į Švediją automobiliu pervežti narkotines medžiagas. G. K. sutikus, apie tai jis pasakęs Švedijoje gyvenančiam R. V. ir A. G., kurie prašę supažindinti su G. K. arba duoti jo telefono numerį. Kadangi tuo metu jis buvęs Švedijoje, A. G. davęs G. K. telefono numerį. Numerio tuo metu taip pat prašęs ir A. Š., nes jis, A. P., tuo metu vis dar buvęs Švedijoje. Tai buvo 2001 m. liepą, G. K. su siunčiamomis medžiagomis turėjo atvažiuoti į Švediją. Tuo laiku jam į Švediją skambinęs ir A. Š., sakydamas, kad siunčiamas paketas jau esąs pas jį, ir prašęs pasakyti G. K., kuriam reikėjo perduoti paketą, telefono numerį. Tačiau liepos 14 d. jis iš Švedijos grįžęs į Klaipėdą ir jam paskambinęs G. K., sakydamas, jog važiuojant link Klaipėdos prie Kauno sugedo automobilis ir toliau važiuoti nebegalįs, iškilusi problema ir su siuntos gabenimu. G. K. prašymu nedelsdamas išvykęs prie Kauno, Raseinių rajone, esančios kavinės, kur radęs G. K.. Šis, skųsdamasis automobilio gedimu, išėmęs akumuliatorių iš savo automobilio, jį įdėjęs į jo, A. P., automobilio bagažinę, sakydamas, jog akumuliatoriaus korpuse yra paslėpta siunta. Abu su G. K. akumuliatorių su paslėpta siunta parvežę į Kauną, pats grįžęs į Klaipėdą, tikėdamasis, kad G. K. susiremontuos automobilį. Tačiau kitą dieną G. K. jam vėl paskambinęs į Klaipėdą, sakydamas, kad trūksta pinigų automobilio remontui, todėl sutarę, kad G. K. atvažiuos į Dituvos sodus, Klaipėdos rajone, ką G. K. ir padaręs. Į sodus atvažiavusiam G. K. davęs 200 JAV dolerių.

Toks kaltinamųjų parodymų turinys iš esmės atitinka kitų į bylą surinktų duomenų, kurie, kaip ir kaltinamųjų parodymai, vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys kaltinamųjų dalyvavimą nurodytų nusikalstamų veikų padaryme, visumą.

Liudytojas G. K. parodė, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių iš kaltinamųjų pažinojo tik A. P., su kuriuo 2001 metais susitiko Klaipėdoje ir kalbėjo apie darbą, pragyvenimo galimybes. Po susitikimo jam paskambinęs A. P. ir pasiūlęs užsidirbti - automobiliu iš Lietuvos į Švediją nuvežti kažkokį krovinį, tiesiogiai pasakydamas ir tai, kad į krovinį gali būti įdėta 200 - 300 g narkotinių medžiagų. Su pasiūlymu sutikęs, todėl po kurio laiko paskambinęs A. P. ir liepęs iš Kauno, kur tuo metu liudytojas gyvenęs, važiuoti į Klaipėdą, paskambinti Andriui ir su juo susitikti prie kažkokios parduotuvės pastato. A. P. tuo metu sakęs, jog skambina iš Švedijos. Vykdydamas nurodymą, atvažiavęs į Klaipėdą, kur pagal nurodytus požymius susitikęs su A., kuris paklausęs, ar nuo A., padavęs pinigus - 200 JAV dolerių ir 1 200 Lt, po to nusivedęs prie savo automobilio, iš jo paėmęs dėžę, kuri galėjo sverti 5 - 6 kg, padavęs jam ir sakęs, kad viską reikia slėpti ir kad krovinys atsidurtų Švedijoje. Su A. paduota siunta grįžęs į Kauną, nupirkęs seną automobilio akumuliatorių, į kurio korpusą sudėjęs tai, kas buvo dėžėje. Nors iki tol nekilę minčių atsisakyti siuntos gabenimo, tačiau pasvarstęs ir įvertinęs aplinkybes bei tai, kad gabenama siunta su draudžiama medžiaga pasirodė akivaizdžiai per didelė, nusprendęs nerizikuoti ir kreipęsis į valstybės saugumo pareigūnus. Vėliau jis daręs tai, ką liepę pareigūnai - imitavęs automobilio gedimą prie Kauno, dėl to specialiai išsikvietęs A. P., kitą dieną imitavęs pinigų trūkumą tariamam automobilio remontui, todėl su A. P. susitikę Dituvoje ir ten iš jo gavęs 200 JAV dolerių.

Iš 2001 m. liepos 10 d. pareiškimo apie nusikaltimą protokolo matyti, kad tą dieną G. K. valstybės saugumo pareigūnams pranešė apie A. P. pasiūlymą vežti į Švediją narkotines medžiagas, apie liepos 9 d. kelionę į Klaipėdą, nurodė konkrečius telefonų numerius, kuriais jis turėjo skambinti atvykęs į Klaipėdą, o po to į Švediją.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant nustatyti psichotropinių medžiagų gamybos vietą, asmenis, susijusius su gamyba ir platinimu, taip pat siekiant nuo atsakomybės atleisti G. K., 2001 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelis Nr. 187 s, o įtarus, kad prie medžiagų gabenimo galėjo prisidėti A. P. ir A. Š., 2001 m. liepos 16 d. buvo sankcionuotas kitas tokio elgesio modelis Nr. 189 s.

Priimant nuosprendį kaltinamajame akte nurodytiems asmenims nesprendžiami A. Š. kaltės, jo dalyvavimo ar nedalyvavimo darant nusikalstamas veikas klausimai. A. Š., kaip asmuo, susijęs su kai kuriomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, minimas kartu su kaltinamaisiais bei liudytoju G. K., dėl jo surašyti kai kurie dokumentai. Todėl A. Š. nėra koks nors nežinomas ar nenustatytas asmuo, dėl jo byloje yra priimtas procesinę reikšmę turintis sprendimas. Todėl A. Š. nuosprendyje minimas tik dėl procesinės būtinybės, nevertinant jo veiksmų turinio esmės, liečiant tik objektyvią reikšmę turinčius duomenis ir informaciją.

Iš 2001 m. liepos 18 d. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus G. K. nurodytą automobilį NIVA 2121, jo viduje rastas akumuliatorius, kurį išardžius, rasti šeši paketai, į kuriuos pripilta baltos spalvos miltelių.

Tą pačią dieną, Kriminalistinių ekspertizių tarnybai ištyrus paketų turinį, buvo nustatyta, kad 6006,79 g miltelių kiekyje yra 3 805,94 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

Tą pačią dieną G. K. valstybės saugumo pareigūnams perdavė 200 JAV dolerių, kuriuos, kaip teigia G. K., prieš tai buvo gavęs iš A. P. papildomoms kelionės išlaidoms už medžiagų gabenimą į Švediją.

Liudytojo G. K. parodymai bei minimi tyrimo veiksmų protokolų duomenys patvirtina kaltinamųjų A. G., A. G. bei A. P. parodymų turinį, įvykdytų veiksmų kaip nusikalstamų veikų motyvaciją, veikimo būdus. Šie duomenys patvirtina nuoseklų ir tikslingą kaltinime nurodytų psichotropinių medžiagų kiekio „judėjimą“ pagal įvykio aplinkybių sistemą: A. G. - A. G. - A. Š., kol medžiagos konkrečiomis A. P. pastangomis pateko G. K., kuris turėjo įgyvendinti esminį bendrininkų grupe veikiančių asmenų tikslą - medžiagas per valstybių sieną išvežti į užsienį. Byloje nustatytų aplinkybių sistema rodo, kad šiuo nuosprendžiu kaltais pripažįstami asmenys veikė bendrai sutarę kartu pradėti, tęsti ir užbaigti dvi idealiąją sutaptį sudarančias veikas - neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabandą. Nustatyti šių veikų objektyvieji požymiai patvirtina subjektyviuosius požymius, o abiejų - objektyviųjų ir subjektyviųjų - požymių visuma lemia teismo išvadą apie šiuo nuosprendžiu kaltais pripažįstamų asmenų bendrininkavimą. Tokios veikimo formos esmę sudaro visų kaltinamųjų padaryti konkretūs veiksmai, sudarantys minėtą aplinkybių sistemą, esant vienam bendrininkų tikslui.

Nors kaltinamasis A. G. neigia vienos idealiąją sutaptį sudarančios veikos - kontrabandos - padarymą, tačiau tai paneigia ne tik veikų subjektyvieji požymiai, bet ir šių veikų objektyviąją pusę sudarantys visų bendrininkų veiksmai.

Kaltinamieji A. G. ir A. G., kaip svarbūs grupės asmenys, ne tik žinojo apie didelio kiekio psichotropinių medžiagų buvimą, bet abu akivaizdžiai buvo susiję su jų platinimu. Todėl nėra pagrindo atmesti A. G. parodymų apie tai, kad bendrininkavimo klausimai dėl šiame nuosprendyje nurodytų veiksmų buvo aptarti dar tų metų pavasarį Klaipėdoje, kavinėje „Pasimatymas“, kur neatsitiktinai ir ne dėl kitų reikalų buvo pakviestas ir A. G.. Negali būti atmetami ir A. G. parodymai apie tai, kad šį susitikimą lėmė ankstesni A. G., A. P. bei Švedijoje gyvenančių asmenų pokalbiai apie sunkių nusikalstamų veikų darymą - draudžiamų medžiagų gabenimą per valstybių sieną. Tai rodo, jog bendrininkų grupė būrėsi esant konkrečioms aplinkybėms, lėmusioms konkrečias galimybes vykdyti nusikalstamas veikas. Paneigiant A. G. neigimą dėl jo dalyvavimo kontrabandos padaryme, iš dalies ir jo bendrininkavimo, darant abi veikas, neigimą, vertintina ir tai, kad po susitikimo Klaipėdoje į Paplatelės kaimą, kur dirbo A. G., pradėjo atvažiuoti A. P. bei A. Š.. Antra, kaltinamojo A. G. perduoti pinigai - 1 200 Lt ir 200 JAV dolerių, kuriuos A. G. perdavė A. G. perduodamas jam minėtą kiekį medžiagų, taip pat minėtoje aplinkybių sistemoje ėjo iš vienų įvykio dalyvių rankų į kitas, kol jie, pinigai, kartu su medžiagomis buvo perduoti G. K.. Nors A. G. ir aiškina, kad kartu su medžiagomis A. G. perduoti pinigai buvo kaip skolos grąžinimas A. G., tačiau šį aiškinimą paneigia ne tik A. G. parodymai, bet ir veikų objektyviąją pusę sudarančių veiksmų dalis - tvarkingas pinigų perdavinėjimas kartu su medžiagų siunta, tai visiškai atspindi A. G. ir kitų kaltinamųjų įvykdytų veikų subjektyviosios pusės požymius bei visų kaltinamųjų, iš jų ir A. G., veikimą bendrininkų grupe.

Visų kaltinamųjų susitarimas iš anksto daryti konkrečias nusikalstamas veikas yra siejamas su grupės narių tarpusavio santykių sistema, kuri patvirtina abiejų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Esant suderintų tarpusavio santykių sistemai, visi kaltinamieji yra susiję su baudžiamajame įstatyme, kuris numato atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą, nurodytais dispozicijos požymiais - medžiagų neteisėtu įgijimu, laikymu, gabenimu bei perdavimu (siuntimu), turint tikslą jas platinti. Kiekvieno kaltinamojo įvykdyti konkretūs objektyvią reikšmę turintys veiksmai subjektyviai siejosi su visos grupės daromais veiksmais; pavyzdžiui, nors A. P. pats konkrečiai šių medžiagų neįgijo, nelaikė, negabeno ir pan., tačiau kiti jo aktyvūs objektyvią reikšmę turintys veiksmai, prasidėję nuo įvykio pradžios, lemia jo kaltumą ir dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. Tokios išvados taikytinos ir kaltinamiesiems A. G. bei A. G. priimant sprendimą juos pripažinti kaltais dėl abiejų nusikalstamų veikų - dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir pasikėsinimo įvykdyti jų kontrabandą - padarymo, nors pats A. G. šių medžiagų ir negabeno. Nors gabenimo bei dalį kontrabandos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų padarė kiti asmenys, tačiau kaltinamojo A. G. aktyvus dalyvavimas disponuojant medžiagomis, kurios turėjo būti išvežtos į užsienį, konkrečiai - dalyvavimas grupės pasitarime, po to medžiagų ir pinigų, reikalingų gabenimo išlaidoms dengti, perdavimas, turint tikslą, kad medžiagos būtų išvežtos į užsienį, - lemia kaltinamojo A. G. padarytų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą.

Esant bendrai tyčiai daryti abi nusikalstamas veikas, tie patys objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių vertinimai liečia ir pasikėsinimą padaryti kontrabandą: darydami abi veikas idealiosios sutapties būdu, kaltinamieji vadovavosi bendrais motyvais jų disponuojamas medžiagas neteisėtai išvežti į užsienį. Konkretūs kiekvieno kaltinamojo veiksmai, nulemti nusikalstamos veikos motyvų, lėmė visos grupės bendrininkų abstraktų žinojimą apie daromos nusikalstamos veikos - kontrabandos - esmę. Todėl nusikalstamos veikos pagrindimui neturi reikšmės, kad ne A. G. ar A. G. surado asmenį, sutikusį per valstybių sieną pervežti draudžiamas medžiagas, nes kiekvieno grupės bendrininko pastangos ir veiksmai pynėsi bendroje nusikalstamos veikos santykių sistemoje.

Operatyvinės veiklos įstatymo taikymas, jo metodų parinkimas atitiko valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimo esmę. Šis taikymas neprieštaravo ir teisėtumui, jo rezultatų duomenimis grindžiamas ir teisingumo įvykdymas konkrečioje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad gavus asmens pranešimą apie jau daromus labai sunkų bei sunkų nusikaltimus, valstybės saugumo pareigūnai pagrįstai inicijavo nusikalstamos veikos imitacijos modelių taikymą, operatyvinės veiklos metodais „prisijungdami“ prie jau daromų nusikaltimų, pagrįstai siekdami išaiškinti nusikalstamas veikas darančius asmenis, jų ryšius, psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinius, pagaliau užkirsdami kelią medžiagų išvežimui į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamųjų veika dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis kvalifikuotina pagal 2001 metais galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.). Veikos kvalifikavimą pagal šį baudžiamąjį įstatymą lemia tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2001 m. liepos mėnesį, kai baudžiamoji atsakomybė už psichotropinių ir narkotinių medžiagų disponavimą stambiu mastu (pagal dabar galiojantį baudžiamąjį įstatymą - disponavimą labai dideliu kiekiu) buvo švelnesnė, negu ją numato dabar galiojantis 2000 m. rugsėjo 26 d. patvirtintas baudžiamasis įstatymas.

Kaltinamųjų veika dėl pasikėsinimo įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. (Įstatymo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija). Nors veika padaryta galiojant 1961 m. baudžiamajam įstatymui, tačiau tuo metu, kai buvo daroma veika, galiojusio Baudžiamojo kodekso 312 str. 3 d. (Įstatymo 1998 m. vasario 3 d. redakcija), apibrėžianti atsakomybę už stambaus masto psichotropinių ar narkotinių medžiagų kontrabandą, numatė griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, negu ją numato dabar veikiantis baudžiamasis įstatymas.

Veikos kvalifikavimą kaip pasikėsinimą lemia tai, kad nusikaltimas - psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną - nebuvo baigtas dėl kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių: kaltinamieji, atlikę esminius veiksmus - perdavę vežėjui psichotropines medžiagas, aprūpinę jį gabenimo lėšomis, įsitikinę vežėjo sugebėjimais, buvo subjektyviai įsitikinę, kad veika bus sėkmingai padaryta, tačiau veikos objektyvioji pusė nebuvo realizuota dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo kaltinamųjų valios.

Tačiau iš kaltinimo šalintinas Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., kaip bendrininkavimo formos - organizuotos grupės - apibrėžimas: pirma, kaltinime nėra akivaizdžių duomenų apie bendrininkavimą organizuota grupe. Antra, kaip jau minėta, abi nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiosios sutapties būdu, tačiau nurodymas apie Kodekso 25 str. 3 d. taikymą liečia tik kontrabandą. Be to, kaltinime teigiama, kad kaltinamieji veikė kaip grupė iš anksto susitarusių asmenų (organizuota grupė), konkrečiai nenurodant, kuriai veikai kuris požymis taikomas. Iš Baudžiamojo kodekso straipsnių pavadinimų matyti, kad teiginys apie grupę iš anksto susitarusių asmenų taikomas Kodekso 232-1 str. 5 d. apibrėžimui, nes prie šio straipsnio nuorodos apie 25 str. 3 d. nėra. Tačiau turint galvoje, kad abu nusikaltimai buvo padaryti idealiosios sutapties būdu, iškyla loginis prieštaravimas: tie patys veiksmai negalėjo būti padaryti ir organizuota grupe, ir grupe iš anksto susitarusių asmenų. Atsižvelgus į tai, kad konkrečių duomenų apie organizuotą grupę, kaip bendrininkavimo formą, nėra, kad nusikaltimo sudėtis dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis nebenumato kvalifikavimo požymio - grupės iš anksto susitarusių asmenų, todėl abiejų nusikaltimų bendrininkavimo forma apibrėžtina kaip bendrininkų grupė, kurioje nusikalstamas veikas darė du ir daugiau asmenų, kurie, kaip ir teigiama kaltinime, veikė kaip vykdytojai.

Kaltinimo dalis, kuri pripažįstama nepagrįsta

A. G. buvo kaltinamas dar tuo, kad neteisėtai įgijo ir iki 2001 m. vasaros (tikslesnis laikas nežinomas) toje pačioje poilsio bazėje, esančioje Paplatelės kaime, neteisėtai laikė kitą labai didelį kiekį, apie 1 kg, psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią apytikriai tuo pačiu laiku perdavė A. Š.. Be to, kaltinamas dar ir tuo, kad maždaug tuo pačiu laiku jis A. Š. už 600 Lt pardavė iki tol neteisėtai įgytas kitas psichotropines medžiagas - 100 vienetų 36,7 g svorio tablečių, kuriose buvo ne mažiau kaip 7,34 g tos pačios psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

Šie kaltinimai grindžiami paties kaltinamojo A. G. prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. Š. parodymais bei kratos metu pas A. Š. surastų 16 tablečių faktu.

Kaltinamasis A. G. dėl šių kaltinimų parodė, kad po to, kai A. G. perdavė 6 paketus medžiagų, pas jį dar buvo likęs vienas apie 1 kg svorio paketas su tomis pačiomis medžiagomis. Tuo metu į poilsio namus atvažiavęs A. Š., su kuriuo buvo susipažinęs pavasarį Klaipėdoje susitikimo bare metu. Atiduoti paskutinį paketą A. Š. liepęs A. G.. Tačiau po savaitės A. Š. tą paketą atvežęs ir grąžinęs, teigdamas, jog medžiaga esanti netinkama. Be to, A. Š. jis davęs ir šiek tiek tablečių. A. Š. atvežtą paketą išmetęs į vandens telkinį.

Iš 2001 m. liepos 19 d. A. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolo matyti, kad buvo surasta 16 tablečių.

Iš 2002 m. kovo 22 d. specialisto atlikto tyrimo akto matyti, kad 6 tabletėse, paimtose iš A. Š., rasta psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio kiekis - 0,441 g, o 10 tablečių rasta 1,379 g metamfetamino. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, tarp 6 ir 10 tablečių kiekių yra šiokie tokie skirtumai dėl jų žymėjimo. Pažymėtina ir tai, kad tą pačią liepos 19 d., atlikus kratą A. P. gyvenamojoje vietoje, taip pat rastos tabletės - 18 vienetų, tačiau jose nei narkotinių, nei psichotropinių junginių nerasta.

Sprendžiant kaltinamojo A. G. kaltumo ar nekaltumo klausimą dėl nurodytų psichotropinių medžiagų, t.y. dėl jų buvimo apytikriai 1 kg milteliuose ir dėl kaltinamajame akte nurodytų 100 vienetų tablečių, atsižvelgtina, kad patikrinti šių duomenų kaip įrodymų galimybių nėra (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d.).

Nepaisant to, kad A. G. dėl šių kaltinimų prisipažįsta, tačiau vien jo prisipažinimas nėra pakankamas pagrindas, kad dėl minėtų kaltinimų kaltinamasis galėtų būti nuteistas. Pirmiausia dėl to, kad minėtų miltelių kaip daiktų nėra, šie daiktai baudžiamosios bylos proceso metu apskritai dėl objektyvių priežasčių nebuvo tiriami: nežinomas nei šių medžiagų tikslesnis kiekis, nei jų cheminė sudėtis, pagaliau nežinoma, ar apskritai šiuose milteliuose buvo ar galėjo būti psichotropinių medžiagų. Be to, ir pats kaltinimas yra abejotinas, nes teigiama, kad kaltinamasis tuo metu disponavo ne mažiau kaip vienu kilogramu psichotropinės medžiagos. Jeigu lygintume tą medžiagos kiekį, už kurio disponavimą kaltinamieji pripažįstami kaltais, tai matytume, kad 6006,79 g miltelių buvo 3 805,94 g draudžiamos medžiagos. Todėl galima manyti, kad 1 kilograme miltelių taip pat buvo tik tam tikras procentas psichotropinės medžiagos. Toks skaičiavimas neatliktas, tačiau jį ir atlikus, gauti duomenys būtų ne objektyvaus, o subjektyvaus - spėjamojo - pobūdžio. Antra, kaip minėta, teismas nesprendžia A. Š. kaltumo ar nekaltumo klausimo ir jo pavardė dėl šių kaltinimų minima tik bylos aplinkybių konteksto ir tik objektyvaus vertinimo požiūriu. Todėl patvirtinti ar paneigti A. G. dalyvavimą darant šias nusikalstamas veikas A. Š. parodymais galimybių nėra. Tai liečia ne tik kaltinimą dėl 1 kg miltelių, bet ir dėl 100 vienetų tablečių: kad kratos metu pas A. Š. surastos 16 vienetų tablečių buvo gautos iš A. G., baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra tinkamai patikrinta ir patvirtinta. Tai padaryti nėra galima ir teisiamajame posėdyje.

Esant aplinkybėms, akivaizdžiai nutolusioms nuo įrodymų esmės, nurodytoms Baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 1 p., kaltinamasis A. G. dėl nurodytų kaltinimų, kurie kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000-06-15 redakcija), išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, pažymi padarytų nusikaltimų tyčinį pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kad vienas iš įvykdytų nusikaltimų yra labai sunkus, kitas - kaip baigtas pasikėsinimas padaryti sunkų nusikaltimą.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra: nors remiantis Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p. asmenų veikimas bendrininkų grupe gali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau šiuo nuosprendžiu nustatytose veikose bendrininkavimas sudarė padarytų veikų objektyviosios pusės esmę, todėl nėra pagrindo esmės tapatinti su atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors kaltinamieji nepripažįsta kai kurių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių - formaliai neigia kai kurių veiksmų padarymą, tačiau visi kaltinamieji iš esmės pripažino svarbias aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų faktais, kas palengvino bylos tyrimą ir duomenų, kurie įvertinti kaip įrodymai, nustatymą teisme. Toks visų kaltinamųjų požiūris ir gailėjimasis vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos beveik prieš šešerius metus, pažymėtina ir prokuroro, prašiusio neskirti labai griežtų bausmių, pozicija. Kokių nors svarbesnių faktų, liečiančių kaltinamųjų asmenybes ir turinčių esminės reikšmės bausmių individualizavimui, nenustatyta.

Kaip nurodyta nuosprendžio įžanginėje dalyje, Plungės rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteistas pagal tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. ir paskirta 15 000 Lt dydžio bauda. Dabar priimamu nuosprendžiu nustatytas veikas kaltinamasis A. G. padarė po Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Todėl ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir iki šiol neatlikta bausmės dalis - nesumokėta 13 804,91 Lt dydžio bauda - remiantis Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 2 d. subendrintina su naujuoju nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Atsižvelgus į tai, kad byla dėl vieno asmens atskirta į atskirą procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, likimo klausimas šiuo metu nespręstinas. Be to, tokie klausimai, prokurorui ar kitiems proceso dalyviams prašant, gali būti išnagrinėti ir vykdant nuosprendį.

Tačiau 200 JAV dolerių, kuriuos G. K. gavo iš A. P. vykdant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn (Baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija Nr. VIII-1736), ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. (Įstatymo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija Nr. IX-1495), ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąją priemonę - namų areštą - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti buvimą sulaikyme ir suėmime nuo 2003 m. vasario 3 d. iki 2003 m. balandžio 25 d.

A. G. išteisinti dėl kaltinamajame akte nurodyto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija Nr. VIII-1736) (už 1 kg psichotropinės medžiagos bei 100 tablečių - 7,34 g - tos pačios medžiagos neteisėto įgijimo, laikymo, pardavimo), nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija Nr. VIII-1736), ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. (Įstatymo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija Nr. IX-1495), ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šios bausmės visiškai pridėti Plungės rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir iki šiol neatliktos bausmės - 13 804,91 Lt dydžio baudos - dalį ir nustatyti galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir 13 804,91 Lt baudą. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti buvimą sulaikyme ir suėmime nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki 2001 m. spalio 22 d.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 232-1 str. 5 d. (Įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija Nr. VIII-1736), ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. (Įstatymo 2003 m. balandžio 10 d. redakcija Nr. IX-1495), ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos pradėjimo vykdyti dienos. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti buvimą sulaikyme ir suėmime nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki 2001 m. spalio 22 d.

Daiktus, kurie nurodyti kaltinamajame akte ir kurie turi reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, palikti prie bylos, 200 JAV dolerių konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.